Finansų ministerija trečiadienį pristatė Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę 2018-2021 metams.
Netenkame tūkstančių darbuotojų
Aptardama tendencijas darbo rinkoje, finansų viceministrė Miglė Tuskienė džiaugėsi, kad „šiuo metu situacija tokia, jog dirba visi norintys“.
„Nedarbas yra žemiausias visame istoriniame laikotarpyje. Pernai nedarbas siekė 7,1 proc. ir toliau mūsų prognozės numato nedarbo mažėjimą. Darbo rinkoje tikrai ištekliai yra išnaudojami pilnai“, - kalbėjo M. Tuskienė.
Tačiau Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, kasmet Lietuva netenka maždaug 33 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. M. Tuskienė pastebi, kad tai lemia natūralios priežastys – mažas gimstamumas ir didelė migracija.
Pernai Lietuva džiaugėsi, kad gruodį imigrantų (apie 3 tūkst.) skaičius viršijo emigrantų (apie 2,8 tūkst.), tačiau jau šių metų sausį emigrantų skaičius šovė į aukštumas ir beveik pasiekė 4,5 tūkst.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas antrina M. Tuskienei ir teigia, kad pramonė ryškiai mato darbuotojų trūkumą.
„Per paskutinius 5 metus pramonėje laisvų darbo vietų padaugėjo maždaug 60 proc., bet per tą patį laiką užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 12 proc. Pramonė šiuo metu turi maždaug 3,5 tūkst. laisvų darbo vietų, nepaisant to, kad vidutinis atlyginimas gamybos sektoriuje padidėjo 43 proc.“, - tv3.lt kalbėjo A. Izgorodinas.
Darbuotojų galima atsivežti
Lietuvos darbo biržos darbo rinkos apžvalgoje matyti, kad šiemet lengviausiai darbą ras elektros ir mechanikos inžinerijos technikai, gydytojai, IT ir ryšių paslaugų pardavėjai, slaugos specialistai, statybų inžinieriai ir vadovai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai ir kt.
Labiausiai, anot banko „Luminor“ vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, dirbančiųjų gyventojų skaičių veikia emigracija, nes anksčiau emigruodavo darbo Lietuvoje nerandantys žmonės, o šiuo metu išvyksta ir jau dirbantys.
Tiesa, analitikė pastebi ir augančią imigraciją, pernai didėjusį darbo Lietuvoje ieškančių užsieniečių skaičių. Migracijos departamento duomenimis, pernai iki lapkričio 13 d. užsieniečiams išduota beveik 22 tūkst. darbo vizų. Absoliuti dauguma – Ukrainos piliečiams.
„Natūralu, kad, jeigu mums pavyks išlikti traukos centru ir čia bus generuojama pridėtinė vertė, tai kreips darbuotojų akis į mūsų kraštą. Jie gali susidomėti ir atvykti čia dirbti. Tokių pavyzdžių jau yra tame pačiame IT sektoriuje, atvyksta specialistai ir jiems čia yra palankios sąlygos“, - sakė I. Genytė-Pikčienė.
Tam pritaria ir A. Izgorodinas, skatinantis valstybę priimti sprendimus, lengvinančius užsieniečių įdarbinimą.
„Šiuo metu dėl demografinių problemų darbo jėgos trūkumas Lietuvoje yra didelis. Kai kurios logistikos kompanijos šiuo metu galėtų pasamdyti apie 3 tūkst. vairuotojų, kurių tiesiog fiziškai neturime“, - sakė A. Izgorodinas.
Verslas jau išmoko prisitaikyti
Darbuotojų trūkumas verslininkus ir gamintojus paliečia jau ne pirmus metus, todėl pramonė išmoko prisitaikyti. Vienas iš sprendimo būtų – procesų automatizavimas.
„Pramonė dabar gamina 51 proc. daugiau produktų nei prieš krizę, bet tai daro su 14 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi. Įmonės nesuranda darbuotojų ir vis daugiau investuoja į gamybos automatizavimą, kad nesusidurtų su situacija, jog turi užsakymą, bet nėra, kam dirbti“, - sakė A. Izgorodinas.
Kaip vieną iš problemos sprendimo būdų A. Izgorodinas siūlė mokestinius pakeitimus, pavyzdžiui, „Sodros“ įmokų lubas.
„Norint pagerinti verslo aplinką ir padėti įmonėms samdyti kvalifikuotus darbuotojus reikėtų kaip tik galvoti apie tam tikras mokesčių lengvatas, „Sodros“ „lubas“, kas gamybai ir ekonomikai padėtų, nes leistų paprasčiau pritraukti talentus, kurie šiuo metu išvažiuoja į kitas šalis“, - siūlė specialistas.
Ar sulauksime didesnių mokesčių?
Šiemet Finansų ministerija numatė esminę mokesčių reformą, tiesa, daug apie ją nekalba, tik sako, kad netrukus planuojami pristatyti mokesčių pakeitimai didins jų progresyvumą bei mažins darbo santykių apmokestinimą.
Kol kas neaišku, kaip tiksliai ketinama keisti mokesčius, bet I. Genytė-Pikčienė teigia, kad mokesčių didinimas būtų kraštutinis sprendimas, siekiant su mažesniu darbuotojų skaičiumi išlaikyti valstybę.
„Tai mažina mūsų šalies patrauklumą tiek investuotojams, tiek ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriantiems specialistams, jei kalbėtume apie darbo apmokestinimą. Turėtume to išvengti ir ieškoti kažkokių alternatyvų“, - siūlė analitikė.
Jos teigimu, prisitaikant prie mažėjančio darbuotojų skaičiaus verslui teks didinti investicijas į verslo optimizavimą ir efektyvumo didinimą.
Tuo tarpu valstybės lygmeniu nemenkas finansų rezervas – efektyvesnis viešojo sektoriaus ir valdžios sektoriaus išlaidų valdymas bei vaisinga kova su šešėliu. Pasak analitikės, finansinių resursų reikia ieškoti priemonėmis, kurios nieko šaliai nekainuoja ir neprastina jos reputacijos tarptautinių investuotojų ir specialistų, kuriuos norime pritraukti, akyse.
