Pribrendo laikas naujam politinių partijų susitarimui dėl užsienio politikos principų, tikslų ir krypčių, mano buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos (ES) pasiuntinys Afganistane Vygaudas Ušackas.
– Esate Afganistane ir atitinkamose pareigose jau pakankamai ilgai. Kokios tendencijos jaučiamos šalyje ir sąjungininkų, kurie mėgina užtikrinti stabilumą nuotaikose? Ar neištiks gėdingas pasitraukimas?
– Europos Sąjunga, kuriai aš atstovauju Afganistane, ir mūsų partneriai (JAV, NATO, Kanada, Japonija, Australija ir kt) supranta, kad mūsų dalyvavimas atkuriant Afganistaną bus ilgalaikis. Islamo Naujųjų metų dieną – kovo 21–ąją Afganistano valdžia paskelbs pradedant perimti iš tarptautinės koalicijos vadovavimą saugumo pajėgoms atskiruose regionuose ir provincijose. Numatoma, kad nuo 2014 m. pabaigos gerokai sumažės tarptautinių karinių pajėgų. Iki to laiko afganai turėtų būti sukūrę pakankamas karines ir policijos pajėgas stabilumui išlaikyti.
Kita vertus, Afganistanas, viena skurdžiausių pasaulio valstybių, dar ilgą laika bus tarptautinės ekonominės, edukacinės ir kitokios paramos gavėjas. Manau, svarbu išsklaidyti vietos gyventojų susirūpinimą, kad Europa ir JAV po 2014 m. nusisuks nuo Afganistano, kaip tai padarė amerikiečiai, afganams nugalėjus sovietų kariuomenę bei privertus ją pasitraukti. Iki 1989 m. teikta JAV finansinė parama afganams buvo nutraukta, JAV ir Europos dėmesys Afganistanui išgaravo.
Esu įsitikinęs, kad Vakarai išmoko pamokas ir nepaliks šio trapaus bei vieno iš pavojingiausių pasaulio regionų be dėmesio ir paramos net po to, kai 2014 m. pabaigoje karinės pajėgos bus išvestos. Manau, jau dabar turime pasiųsti politinę žinią, kad ES ir JAV kartu su kitomis šalimis, o ypač – regiono valstybėmis (Turkija, Indija, Jungtiniais Arabų Emyratais) po 2014 m. tęs atkuriamuosius, edukacinius projektus Afganistane. Svarbu skatinti konkrečių ekonominių projektų, kaip laisvos prekybos skatinimą ar dujotiekio tiesimą iš Turkmėnijos per Afganistaną ir Pakistaną į Indiją.
Šių metų gruodžio 5 d. vyksianti tarptautinė Bonos konferencija Afganistano klausimais kaip tik galėtų pateikti ilgalaikę Afganistano ir tarptautinės bendruomenės sąveikos viziją iki 2024 m. Manau, tiek laiko prireiks padedant afganistaniečiams atkurti savo ekonomiką ir pradėti įsisavinti turtingus žemės gelmių resursus, kurių naudojimas padės sukurti pamatus darniam ekonomikos vystymuisi.
– Šalies prezidentas Hamidas Karzajus neseniai gana griežtai pasisakė dėl JAV oro antskrydžių , smerkdamas juos už civilių žūtis ir teigdamas, kad atsiprašymų nepakanka, bet kaip manote – kiek ilgai jis išsilaikytų be tokių antskrydžių?
– JAV oro antskrydžiai – vienas efektyviausių kovos su tarptautinio terorizmo židiniais būdų. Akivaizdu, kad šiuo metu stabilumą Afganistane užtikrina NATO/ISAF operacijoje dalyvaujantys kariai. Bet tuo pačiu vykdomos mokymo programos didina pačių Afganistano kariu ir policininkų skaičių. ES policijos misija(EUPOL) aktyviai dalyvauja stiprinant policininkų profesionalumą. Manau, kad EUPOL vaidmuo ateityje dar labiau išaugs. Kovo 10 d. lankiausi Čagcarane (Goro provincijoje), kur susitikau ne tik su Lietuvos kariais, bet ir EUPOL misijoje dalyvaujanciais lietuviais.
– Ar laike arba kitokiame matavime galima apibrėžti ir numatyti misijos pabaigą? Kada jau būsime ten laimėję?
– „Laimėjimas“ yra labai santykinė ir subjektyvi sąvoka. Mano nuomone, mūsų misija yra ne laimėti, o sukurti pamatus, ant kuriu patys afganai galėtų taikiai, bendradarbiaudami tarpusavyje ir su kaimynais, kurti savo šalies ateitį, nekeldami tarptautinio terorizmo pavojaus kitoms šalims. Tikimasi, kad 2014 m. pabaigoje didžiuma tarptautinių karinių pajėgų paliks šalį. Tačiau, manau, dar kurį laiką išliks kariškių ir policininkų mokymo centrai. Daugelis afganistaniečių norėtų matyti ir ilgesniam laikui liekančias JAV karines bazes. Bet kuriuo atveju ir po 2014 m. tesis ekonominiai, socialiniai bei edukaciniai projektai, kuriuos toliau rems ES bei kitos šalys.
– Kaip atrodo Lietuvos politinės realijos – skandalai, kovos ir rinkimai, grįžus po ilgesnės pertraukos į šalį?
– Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos kjrikščionių demokratų (TS–LKD) partijos narys, sirgau ir balsavau už savo partijos kolegas. Džiaugiuosi, kad Lietuvos žmones gan gerai įvertino ir balsavo už TS–LKD kandidatus, nors partijai ir ypatingai jos vadovui – Andriui Kubiliui tenka labai sunki misija – padėti Lietuvai išbristi iš finansinės krizės. Didžiuojuosi, kad mano buvusi patarėja Paulė Kuzmickienė išrinkta į Vilniaus miesto tarybą. Stebiu, kaip į politinę areną ateina vis daugiau naujų, jaunų veidų. To Lietuvai labai reikia. Mes turime sudaryti galimybę iškilti naujai politinei kartai. Tokiai kartai, kuri drąsiai kurtų Lietuvos ateitį ant tvirtų laisvės, asmeninės iniciatyvos, atjautos ir tolerancijos vertybinių pamatų
– E. Lucas vadina Lietuvą neprognozuojama šalimi. Ar jums, kaip ilgamečiam diplomatui dėl to neskaudu? Ko reiktų vengti, kad nepelnytume tokių apibrėžimų?
– Būdamas Lietuvoje girdėjau ir tokį pasakymą: „Jei Baltarusija vykdo daugiavektorinę politiką, Lietuvos užsienio politika – bevektorinė“. Norėdami išblaškyti šiuos nuogąstavimus ir suteikti daugiau aiškumo sau ir kitiems, turime apibrėžti Lietuvos užsienio politikos kryptis, vertybes ir principus. Manau, pribrendo laikas naujam politinių partijų susitarimui dėl Lietuvos užsienio politikos principų, tikslų ir krypčių globalizacijos amžiuje. Tokią politinę diskusiją ruošiant susitarimą galėtų inicijuoti Respublikos vadovė ar Vyriausybė.
