Reaguojant į įvykius, susijusius su Iranu, penktadienį „Brent“ naftos kaina pašoko iki 124 JAV dolerių už barelį.
„The Financial Times“ paskelbė straipsnį „Rusija: nerafinuoti Kremliaus išskaičiavimai“ („Russia: A Kremlin of crude calculations“), kuriame teigiama, kad dar vienos pasaulinės krizės, kai dėl vartojimo nuosmukio atpinga nafta, Rusija greičiausiai neatlaikytų.
Leidinys pažymi, kad artėjant Rusijos prezidento rinkimams V. Putinas išdalijo daugybę pažadų, kurie itin brangiai kainuos šalies biudžetui, o ilgalaikėje perspektyvoje tie pažadai gali atsigręžti prieš jį patį.
Strateginių tyrimų centro vadovas Michailas Dmitrijevas pažymi, kad nuo naftos kainų priklauso daug. Pasak jo, „jeigu kaina būtų mažesnė nei 80 JAV dolerių už barelį, ši sistema gautų tokį smūgį, kurio neišgyventų“.
Tačiau neaišku, ar V. Putinas išliks saugus net ir su esama naftos kaina.
„Kad V. Putinas galėtų laisvai manevruoti, naftos kaina turi siekti 150 ar 200 JAV dolerių. Esama kaina nepakankama“, – sako buvęs energetikos viceministras, dabartinis opozicijos lyderis Vladimiras Milovas.
V. Putino valdymo metus lydėjo sėkmė. Kai jis atėjo į valdžią, „Brent“ naftos kaina siekė 19,80 JAV dolerio. Vienas aukštas Kremliaus pareigūnas prisimena, tuo metu jie surengė susitikimą dėl ilgalaikių ekonomikos planų.
„Mes manėme, kad pagal geriausią scenarijų, apie kurį net nedrįsome pasvajoti, naftos kaina ilgainiui pasieks 25 JAV dolerius už barelį. Tokia buvo mūsų svajonė, lygi auksinių monetų lietui iš dangaus“, – teigia jis.
Tačiau naftos kaina smarkiai išaugo ir dabar už ją gaunamas pelnas sudaro vieną ketvirtadalį Rusijos bendrojo vidaus produkto ir tik šiek tiek mažiau nei pusę federalinio biudžeto.
Nepaisant to, panašu, kad V. Putino sėkmė senka. Remiantis vieno Kremliaus atstovo praėjusį mėnesį išsakyta nuomone, „naftos kaina dvigubai išaugti nebegali“.
M. Dmitrijevas teigia, kad perspektyvos yra neigiamos. Paskutinį naftos kainos nuosmukį 2008-aisiais Kremlius politiniu atžvilgiu atlaikė į ekonomiką įliedamas 200 mlrd. JAV dolerių iš sutaupytų naftos pajamų. Tačiau dar viena pasaulinė recesija kartu su nekilnojamojo turto kainų krize gali būti ne taip lengvai įveikiama. Nors kitą dešimtmetį V. Putinas galėtų palikti didžiulius biudžeto deficitus, ekonomistai teigia, kad politinis klimatas dar vieno didelio ekonominio sukrėtimo tikriausiai neatlaikytų. „2008-2009 metais valdžia turėjo didžiules visuomenės pasitikėjimo atsargas. Tačiau dabar jos jau beveik išnaudotos. Be šio pasitikėjimo apie veiksmingą antikrizinę politiką negali būti nė kalbos. Valdžia tikriausiai susidurs su dar didesniais protestais“, – mano M. Dmitrijevas.
Daugelis sutinka, kad protestais išreikštas nepasitenkinimas Rusijos valdžia nėra vien ekonomikos sąstingio produktas.
„Šis nepasitenkinimas susikaupęs tarp viduriniosios klasės atstovų, o daugelis jų dabar gyvena geriau nei prieš krizę. Tai nėra atsakas į krizę“, – sako M. Dmitrijevas.
Nors nafta Rusijoje seniai yra priemonė, padedanti sustiprinti valstybės valdžią, ji taip pat buvo pagrindinis didelės viduriniosios klasės susidarymo veiksnys. Dabar daugybė šių žmonių nori, kad V. Putinas pasitrauktų iš valdžios.
Revoliucinį ekonominio augimo poveikį nuosekliai ištyrė mokslininkai. Harvardo universiteto tyrėjas Roberto Foa teigia, kad, nepriklausomai nuo laiko ar vietos, galioja bendra taisyklė – kai didėja pajamos, didėja ir pilietinis aktyvumas. Pasak jo, su dabartiniu vienam žmogui tenkančių pajamų lygiu Rusija priartėjo prie šalių, kuriose demokratija stipresnė.
