„Aktyvumo tikėjausi didesnio. Galvojau, kad žmonėms suteikta galimybė patiems rinkti asmenybes padidins aktyvumą. Jis didesnis, negu įprastai būdavo savivaldos rinkimuose, bet tikėjausi, kad, galėdami patys rinkti merus, žmonės bus dar aktyvesni. Naiviai maniau, kad žmonės labiau susidomės tuo, kas bus meras, ir jų ateis daugiau“, – sakė jis.
Į klausimą, gal antrajame rinkimų ture, kai dalyje savivaldybių merai bus renkami iš dviejų daugiausia rinkėjų balsų gavusių kandidatų, galima tikėtis didesnio aktyvumo, politologas atsakė neigiamai.
„Oi, ne. Aktyvumas bus mažesnis. Yra savotiškas „antrojo turo nuovargis“, kai žmonės mano jau atlikę pareigą. Tuo labiau jeigu jų kandidatas nepateko į antrąjį turą, jie netenka motyvacijos. Sakykime, Valdemaro Tomaševskio rinkėjams Vilniuje motyvacijos kaip ir nelieka. Dabar turėtų kiekvienas antrojo turo dalyvis gundyti nelietuviškai kalbančius vilniečius, kad jie ateitų ir balsuotų. Dalis ateis, bent jau Lenkų rinkimų akcijos elektoratas, bet vis tiek tas fenomenas, kad antrajame ture aktyvumas krenta, nes dalis žmonių mano, kad jie jau atliko pareigą, egzistuoja. Ir jeigu jų kandidatas, pavyzdžiui, pirmauja, gali būti, kad jie mano, jog antrajame ture jis laimės nesunkiai. Dar gali prisidėti lietūs ir kiti dalykai“, – sakė jis.
Koalicijų statytiniai pasirodė esantys lyderiai
V. Dumbliauskas sakė ir pats spėliojęs, ir su kolegomis politologais diskutavęs, kiek dabartinių merų pelnys rinkėjų pasitikėjimą tiesioginiuose rinkimuose. Jis prisipažino esantis maloniai nustebintas, kad nemažai seniau įvairių partijų ir koalicijų paskirtų merų pasirodė esantys lyderiai ir rinkėjų akyse.
„Maloniai nustebino, kad maždaug trečdalis merų yra tokie lyderiai, kurie ne tik koalicijų buvo parinkti, kaip iki šiol merai būdavo parenkami gana keistais koalicijų susitarimais, o iš tikrųjų yra lyderiai. Pavyzdžiui, Druskininkuose – Ričardas Malinauskas, Utenoje – Alvydas Katinas. Arba Nijolė Dirginčienė Birštone – 85 proc. Tai fantastika merei, kuri iki šiol buvo renkama taryboje. Ir antrajame ture kai kurie dabartiniai merai, manau, laimės. Gali būti pusė ar daugiau tokių, kurie anksčiau buvo parinkti tarybų, koalicinių daugumų, bet pasirodė tinkantys piliečiams ir po antrojo turo laimės“, – savo nuostabos neslėpė V. Dumbliauskas.
Tačiau politologas pridūrė nesistebintis, kad sėkmė lydėjo Lenkų rinkimų akcijos merus Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose, nes šiuose rajonuose „kitaip ir negalėjo būti“.
V. Grigaravičius būtų laimėjęs ir be skandalo
Politologas teigia nemanantis, kad buvusio policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus pergalę lėmė prieš kurį laiką kilęs skandalas, į kurį įsipainiojo kadenciją baigiantis Alytaus meras Jurgis Krasnickis.
„Aš manau, kad įtakos tai padarė, gal be jo (skandalo – red. past.) J. Krasnickis būtų gavęs daugiau balsų, bet, matyt, V. Grigaravičius turi gerąjį šleifą nuo generalinio policijos komisaro laikų. Juk policijos reitingai buvo žemi, o V. Grigaravičius pirmaudavo tarp politikų. Tai buvo sunkiai paaiškinamas fenomenas. Manau, kad Alytuje jis būtų laimėjęs ir be to skandalo – jis vietinis, Alytuje gimęs, užaugęs“, – teigė politologas.
Po tiesioginių merų rinkimų – tiesioginiai seniūnų rinkimai?
V. Dumbliauskas sako teigiamai vertinantis tai, kad gyventojai patys galėjo rinkti savivaldybių merus, nors jų galios kol kas ir nepadidėjo.
„Dėl galių – tai diskusija. Seime buvo dvi stovyklos, daug metų diskutuota, kas turėtų būti meras – ar kaip ministras pirmininkas, ar kaip Seimo pirmininkas. Vieni labiau norėjo, kad jis būtų vykdomosios valdžios atstovas, pakeistų administracijos direktorių, kiti – kad jis būtų tarybos pirmininkas, reprezentacinis žmogus. Manau, šie dalykai dar bus šlifuojami, bet teigiamai reikia vertinti tai, kad žmonės gavo teisę patys spręsti, nes Lietuvoje per didelis atitrūkimas tarp valdžios ir piliečių. Toks atitrūkimas pavojingas, ypač tokiais laikais, kai aplink mūsų valstybę vyksta negeri dalykai, – piliečių bejėgiškumas dėl to, kad jie negali nieko nuspręsti, nėra geras dalykas. Todėl tiesioginiai merų rinkimai yra teigiamas žingsnis“, – naujienų portalui balsas.lt sakė Mykolo Romerio universiteto docentas V. Dumbliauskas.
Jo teigimu, kitas žingsnis, kuris turės būti žengtas, – tiesioginiai seniūnų rinkimai. „2019 metais savivaldos rinkimuose, manau, jau turėtų vykti tiesioginiai seniūnų rinkimai – kad žmonės patį artimiausią valstybės pareigūną rinktų patys, o ne taip, kaip yra dabar, kai seniūnas yra valdančiosios daugumos savivaldybės taryboje žmogus – statytinis. Dabar jam svarbu įtikti partijų bosams, o tada jis turės įtikti žmonėms“, – sakė politologas.
Anot V. Dumbliausko, ir tiesioginiai merų, ir seniūnų rinkimai valdžią priartina prie žmogaus: „Jeigu seniūnų rinkimai būtų tiesioginiai, tai būtų valdžios priartinimas prie piliečių – už blogą seniūną nebalsuosime, išmesime iš posto. Tai žmonėms yra savęs pajautimas. Jie pasijustų galintys daugiau spręsti. Tai savo vertės pajautimas – mes šį tą galime, nes iki šiol ta vietos valdžia buvo partijų sąrašai. Balsuojam už sąrašą, o paskui jie kuria keisčiausias koalicijas, išsirenka merus, tuos merus verčia po kelis kartus per kadenciją.“
„Tai žingsnis pirmyn, ir manau, kad jis teigiamas“, – apibendrindamas sakė politologas V. Dumbliauskas.
