Lietuvoje pirmą kartą viešėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasmerkė Rusijos sprendimą pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę bei pažadėjo padėti Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims nelikti „energetine sala“.
Antradienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su A. Merkel, kuri Vilniuje lankėsi su darbo vizitu, pranešė Prezidento spaudos tarnyba.
Valstybių vadovai pabrėžė, kad Rusijos sprendimas pripažinti Gruzijos administracinių regionų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - „nepriklausomybę“ yra visiškai nepriimtinas, nes jis šiurkščiai pažeidžia tarptautinės teisės principus. Šalių lyderiai tvirtai pasisako už Gruzijos teritorinį vientisumą su tarptautinės bendruomenės pripažintomis sienomis.
„Po pokalbio su Vokietijos kanclere aš viliuosi, kad Europos Sąjunga parodys vieningą ir ryžtingą poziciją tuo metu, kai yra skaldoma suvereni Europos valstybė ir įteisinama įvykdyta agresija. Tai pažeidžia Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, ESBO bendradarbiavimo principus bei Europos Sąjungos ir Rusijos, NATO ir Rusijos partnerystės įsipareigojimus. Todėl šios organizacijos aukščiausiu lygiu turi įvertinti santykius su Rusija ir apsispręsti dėl jų tolesnės ateities“, - sakė Prezidentas V. Adamkus.
Lietuvos vadovo nuomone, parama Gruzijos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui jau tapo ES moralinės atsakomybės klausimu.
Prezidentas V. Adamkus ir Vokietijos kanclerė A. Merkel taip pat pažymėjo, kad Rusija turi laikytis visų prisiimtų įsipareigojimų ir išvesti savo kariuomenę iš Gruzijos. „Rusijos kariuomenės išvedimas ir ES taikdarių dalyvavimas padėtų sureguliuoti konfliktą Gruzijoje“, - pabrėžė Lietuvos vadovas.
Prezidentas V. Adamkus viešniai pristatė Lietuvos energetinę situaciją po 2009-ųjų ir šalies pastangas rasti išeitį iš šios situacijos. Prezidentas informavo apie Lietuvos planus statyti naują atominę elektrinę ir tiesti elektros jungtis į Lenkiją ir Švediją.
A. Merkel: ES turi padėti Lietuvai nelikti „energetine sala“
Vėliau A. Merkel susitiko su Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu. Pokalbio metu buvo aptarti ir dvišaliai Lietuvos – Vokietijos santykiai.
G. Kirkilas atkreipė Vokietijos kanclerės dėmesį, kad uždarius Ignalinos AE, Lietuva taptų priklausoma nuo Rusijos dujų, importuojamų per Baltarusijos teritoriją, o elektros energijos generavimas naudojant dujas padidintų Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos, kiltų elektros kaina, infliacija, didėtų oro tarša ir lėtėtų BVP augimas.
Ministro Pirmininko nuomone, Ignalinos AE antrasis reaktorius, kurio saugumui padidinti investuota apie 800 mln. litų, turi technines sąlygas veikti iki 2012-2015 m. Lietuvos Vyriausybės vadovas taip pat informavo apie energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo spartinimą.
G. Kirkilo nuomone, reikia kurti Europos energetikos politiką, kuri remtųsi solidarumo principu, bei kovoti su klimato atšilimu. Kalbant apie CO2 išmetamų dujų naštos tarp ES narių pasidalijimą, Lietuvos Premjero įsitikinimu, būtina įvertinti Lietuvos situaciją po Ignalinos AE uždarymo ir atsižvelgti į pažangą mažinant šiltnamio dujų išmetimus.
Vokietijos kanclerė sakė puikiai suprantanti Lietuvos situaciją , taip pat situaciją, į kurią Lietuva patektų po Ignalinos AE uždarymo, todėl pažadėjo kreiptis į Europos Komisiją rimtai svarstyti šią problemą. A. Merkel pabrėžė, kad ES turi padėti Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims nelikti „energetine sala“, priklausoma nuo vienintelio tiekėjo. „Mes turime ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą, ir tą turime padaryti greitai“, - sakė A. Merkel.
Premjeras taip pat pabrėžė principingą Vokietijos poziciją, remiančią tarptautinės teisės principus Rusijos agresijos Gruzijoje metu. Pasak Lietuvos Premjero, Rusijos sprendimas pripažinti Gruzijos regionų Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę grubiai pažeidžia visuotinai pripažintus pagarbos valstybių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui principus.
Premjero įsitikinimu, toks Rusijos veiksmas neturi likti nepastebėtas tarptautinės bendruomenės. Lietuvos Vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, kad rugsėjo 1-ąją vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje ES turi pademonstruoti vienybę šiuo klausimu. „ES pozicija turi būti lanksti, bet vieninga. Tai ypač svarbu“, - sakė G. Kirkilas.
G. Kirkilas išsakė Vokietijos kanclerei nuomonę, jog Europoje privalome turėti vieną bendrą neigiamą požiūrį į totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus. Totalitarinis komunistinis režimas, pareikalavęs didelių aukų Vidurio Europoje, liko tinkamai neįvertintas.
News Bridgepix nuotraukos
