Antradienį (09.16) Vakarų žurnalistai priekabiai svarsto pasaulio ateitį - koks jis bus po nesėkmingų Pasaulio prekybos organizacijos Kankuno derybų, kaip atrodys Europa su švediškomis kronomis, kas atsitiks, kai naujokės Estija ir Latvija į Europos Sąjungą atsives beveik milijoną rusų? Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
Apžvalgininkai nesutaria dėl Kankune (Meksika) Pasaulio prekybos organizacijos derybų nesėkmės priežasčių ir padarinių. Prancūzų dienraščio “Liberation” bendradarbis Vittorio de Filippi tvirtina, kad žlugusios derybos sudavė beveik mirtiną smūgį pasaulinei prekybai ir daugiašališkumui. Sužeistojo gaivinimas bus ilgas ir sunkus. Filippi cituoja Europos Komisijos pirmininką Romano Prodi, dėl derybų žlugimo kaltinantį pačią Pasaulio prekybos organizaciją. Pasak Prodi ir kitų Europos Sąjungos pareigūnų, iš 148 narių susidedanti organizacija yra nevaldoma ir joje neįmanoma sutarti.
Pasaulio prekybos organizacijos pareigūnai ginasi, bet privačiuose pokalbiuose sutinka, kad jų organizacijoje atsispindi visos globalizacijos bėdos.
Kankune Pasaulio prekybos organizacija buvo pažeminta ir diskredituota. Pasak vieno derybininko, dabar tik sustiprės Jungtinių Valstijų polinkis sudarinėti dvišales sutartis, o tai savo ruožtu paskatins pasaulinius prekybos konfliktus. “Pasaulio Šiaurės ir Pietų susipriešinimas Kankune paaštrėjo. Galingosios pasaulio valstybės turėjo iš derybų grįžti tuščiomis, nes neįvertino silpnųjų ryžto bei pamiršo, kad tokio pobūdžio derybose gali laimėti ne protas, o įniršis”, - rašo kairuoliško prancūzų dienraščio “Liberation” korespondentas Filippi.
Kitas prancūzų dienraštis “Monde” irgi mano, kad Kankune pirmiausia pralaimėjo daugiašališkumo idėja. Jo redaktoriai linki naujai Pasaulio pietų valstybių sąjungai kuo greičiau išmokti kompromiso meno. Priešingu atveju Pasaulio prekybos organizacija pavirs politiniu forumu ir praras pasitikėjimą. “Jei Pasaulio prekybos organizacija taps Jungtinėmis Tautomis, Amerika pradės su ja nesiskaityti. Busho vyriausybė jau teikia pirmenybę dvišalėms sutartims. Tai nežada nieko gera visų pirma Pasaulio pietų valstybių sąjungos narėms”, - rašo prancūzų dienraštis “Monde”.
Dešinysis vokiečių dienraštis “Frankfurter Allegemeine” kreipiasi į tuos europiečius, kurie džiūgauja, Kankuno derybų žlugimą vadindami trečiojo pasaulio pergale. “Vargu ar besivystančios šalys laimės, jei nebus naikinami muitai žemės ūkio produktams. Pralaimėjo neturtingieji”, - mano Frankfurto dienraštis.
Jungtinių Valstijų verslo dienraščio “Wall Street Journal” laidos Europai redaktoriai ragina taip greitai nelaidoti laisvosios prekybos, neva numarintos Kankune. Pirma derėtų atpažinti lavoną. Kankune pasimirė išsivysčiusio pasaulio, visų pirma Europos iliuzija, kad žemės ūkio dotacijos yra neliečiamos. Neturtingos valstybės ir tokios laisvo eksporto šalininkės kaip Australija apkaltino turtingas pasaulio valstybes siekiant laisvosios prekybos visiems, bet tik ne savo pačių išlepintiems žemdirbiams.
Būtent Europos Sąjungos užsispyrimas nors kiek rimčiau nemažinti kasmetinių 45 milijardų eurų žemės ūkio dotacijų paskatino Indiją ir kitas valstybes iš derybų išeiti. Derybų žlugimą pajus tie Europos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų ūkio sektoriai, kurie labiausiai priklauso nuo pasaulio rinkų. Vokiečių gamintojai, prancūzų bankininkai ir Amerikos kompiuterinės įrangos projektuotojai Kankune patyrė skaudų pralaimėjimą. Galbūt jie pradės aiškinti savo politikams, kokios žlugdančios yra pirmojo pasaulio žemės ūkio dotacijos.
Jungtinės Valstijos irgi turi prisiimti kaltės dalį, nors Busho vyriausybė pirštu rodo į trečiojo pasaulio valstybes. Be abejonės, kai kurios jų siekė išlaikyti savo muitus. Bet pernai Busho vyriausybės pateiktas 17 milijardų metinės pagalbos ūkininkams įstatymas niekais pavertė ankstesnius Amerikos pasiūlymus Pasaulio prekybos organizacijai.
“Ironiška, bet Kankuno derybos parodė, kad globalizacija tapo tikrove. Besivystantis pasaulis nebegali nepastebėti, kaip jo ūkį veikia Europos ir Jungtinių Valstijų žemės ūkio dotacijos”, - rašo dienraščio “Wall Street Journal” redaktoriai. Jie siūlo ir gana kategorišką išvadą.
Laisvosios prekybos šalininko akimis, Pasaulio prekybos organizacija yra protekcionistinė institucija. Ji leidžia valstybėms sutartimis įtvirtinti prekybos apribojimus. Galbūt Jungtinės Valstijos ir kitos valstybės, kurioms laisvoji prekyba yra naudinga, turėtų sugrįžti prie vienašalės laisvosios prekybos. Kiek anksčiau tokia politika praturtino Britaniją. Ji būtų veiksminga ir dabar. O pavyzdys likusiam pasauliui būtų veiksmingesnis už kokį šimtą Kankuno konferencijų, - rašo Jungtinių Valstijų verslo dienraštis “Wall Street Journal”.
Įdomius svarstymus apie Europos Sąjungos ateitį, remdamasis Švedijos referendumo dėl euro įvedimo rezultatais, britų dienraštyje “Financial Times” pateikia Oksfordo universiteto Keble koledžo bendradarbis Larry Siedentopas. Jo straipsnis pavadintas “Europos ateitis yra švediška”. Siedentopas lygina tą pačią dieną vykusius Švedijos ir Estijos referendumus ir sako, kad jie tik iš pažiūros skiriasi. Švedai balsavo, rūpindamiesi išlaikyti savivaldą, kurią pagrįstai didžiuojasi ir nenorėdami Europos Komisijai perduoti ne tik valiutos, bet ir biudžeto politikos. Estams narystė Europos Sąjungoje šiuo metu yra jų nepriklausomybės nuo kaimynės Rusijos garantija, o iš bendros Europos finansų politikos kol kas jie daugiau laimi, nei praranda. Bet ir ateityje skirtumai tarp estų ir švedų išnyks, nes ir vieniems, ir kitiems rūpi Europos Sąjungos ateitis. Stebėtojai tvirtina, kad naujos Sąjungos narės laikysis ryžtingai, gins savo interesus ir kritikuos dvigubus Briuselio standartus. Jos nesileis laikomos antros klasės narėmis ir nesutiks su Europos Sąjungos bei Jungtinių Valstijų supriešinimu. Tad naujoms narėms rūpės tie patys dalykai, kaip ir švedams. Jos sieks, kad Europa būtų laisva, o ne centralizuota sąjunga ir priešinsis Prancūzijos siekiui kurti bendraeuropinę valstybę, - tvirtina dienraštyje “Financial Times” Larry Siedentopas.
Jungtinių Valstijų dienraščio “New York Times” bendradarbis Alanas Cowellas mano, kad švedų atsisakymas prisijungti prie euro pagreitins Europos Sąjungos pasidalijimą į tris grupes. Pirmajai priklauso eurą įsivedusios Europos senbuvės, kurias vienija nenoras palaikyti Jungtines Valstijas Irake ir nesugebėjimas atgavinti ūkį. Antroje grupėje būtų prie euro neprisijungusios valstybės, o trečioje - Sąjungos naujokės, kurios norėtų eurą įsivesti, bet turi daug dėl to nuveikti.
Dienraščio “Wall Street Journal” spausdinama apžvalga teigia, kad dabar tik esminė euro zonos ūkio pažanga gali paskatinti Daniją ir Britaniją įsivesti eurą. Priešingu atveju eurą greičiau įsives buvusios komunistinės valstybės. Kai kurios jau pareiškė, jog norėtų tai padaryti kuo greičiau. Būsimų Europos Sąjungos narių ūkio augimo vidurkis yra 3 procentai. Kai kurių, labiau atsilikusių, ūkis auga dar greičiau. Bet Lenkijos ir Čekijos biudžeto deficitas viršija 4 proc. BVP, Slovakijoje infliacija siekia 8, o Slovėnijoje - 6 procentus. Be to, visos naujokės yra sąlyginai neturtingos. Tai jokia nuodėmė, bet gali būti, kad silpno ūkio valstybės susivienys ir įsives eurą, o stipraus ūkio valstybės laikysis nuošaly. Vieningos valiutos nauda - pavyzdžiui, didesnės užsienio investicijos ir laisvesnė prekyba - dar menkai pastebima. Norint padaryti eurą patrauklesnį, būtina išspręsti su euru susijusias biudžeto taisyklių problemas, Europos centrinis bankas turi imtis rimčiau skatinti ūkio augimą ir mažinti palūkanų normą, - rašo dienraštis “Wall Street Journal”.
Airijos dienraštis “Irish Times” rašo apie šį šeštadienį vyksiantį Latvijos referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą ir pažymi, kad vos daugiau nei pusė latvių stojimui pritaria. Latvijos politikai tikisi, kad šalies rinkėjus paskatins kaimynės Estijos apsisprendimas. Latvijos politikai ir ūkio elitas ragina balsuoti už narystę Europos Sąjungoje, sakydami kad tai paskatins ūkį, sukurs darbo vietų ir pakels pragyvenimo lygį. Tačiau latviai į Europos Sąjungą žvelgia įtariai ir sako, kad Briuseliui nerūpi tolimos ir mažos šalies interesai, - rašo dienraštis “Irish Times”.
O britų dienraštis “Telegraph” primena savo skaitytojams, kad su Estija ir Latvija Europos Sąjungon įstos beveik milijonas rusų.
Šiose dviejose valstybėse gyvenanti gausi rusų mažuma vaidino svarbų vaidmenį referendumų vajuose. Euroskeptikai tvirtino, kad Sąjungoje rusakalbiai išsikovos daugiau teisių ir gal net įteisins oficialų rusų kalbos vartojimą. “Nenorime, kad pakvaišę Europos kairieji vyktų į Latviją kovoti už rusų teises”, - cituoja dienraštis “Telegraph” Laisvosios Europos tyrimų centro bendradarbį Martinas Helme.
Kai Latvija ir Estija įstos į Europos Sąjungą, Briuseliui teks susidurti su rusų mažumos skundais. Baltijos valstybių vadovai sakosi gavę Briuselio pažadą, kad nebus spaudimo dėl didesnių rusų teisių. Rusų bendruomenių atstovai tvirtina, kad be Briuselio pagalbos rusų mažuma Baltijos šalyse bus nustumta į visuomenės pakraštį, joje plis nuskalstamumas bei radikalios pažiūros. Rusija, po 1990 metų bandžiusi panaudoti rusų mažumas Latvijos ir Estijos vyriausybių spaudimui, iki šiol neprisidėjo prie atviresnės diskusijos apie tų mažumų padėtį ir teises, - rašo britų dienraštis “Telegraph”.
