Vakarų dienraščiai aptaria rytoj prasidedantį keturių Europos valstybių - Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos ir Liuksemburgo - gynybos susitikimą, svarsto tarptautinę padėtį po Irako karo ir vertina bandymus stabdyti ūmaus kvėpavimo takų sindromą (SARS). Pirmadienio (04.28) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
Paryžiaus dienraštis “Figaro” mano, kad Irako krizė įtikino Prancūzijos vyriausybę, kad būtina didesnė nepriklausomybė nuo Jungtinių Valstijų. Europos valstybių nesutarimai dėl karo Irake verčia spartinti gynybos integraciją, rašo dienraštis “Figaro”.
Vokiečių laikraštis “Frankfurter Allgemeine” mano, kad rytdienos susitikimą kai kurie apžvalgininkai ir politikai pagrįstai vadina skaldančiu. “Labai jau keistas kvartetas renkasi”, - rašo dienraštis, pažymėdamas, jog susitikimo dalyves vienija tik tai, kad visos jos priešinosi Irako puolimui. “Tai, kad Europos valstybių gynybos susitikime nedalyvauja Britanija, yra maždaug tas pats kaip vieninga Europos valiuta be Vokietijos”, - teigia “Frankfurter Allgemeine”.
Briuselyje rengiama Amerikos verslo dienraščio “Wall Street Journal” Europai skirta laida šiandien spausdina redakcijos straipsnį, pavadintą “Nevykėliai II”.
“Rytdienos Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos ir Liuksemburgo susitikimas įvyks tik todėl, kad nė viena dalyvė neturi drąsos jį atšaukti. Buvo norima sukurti karinę atsvarą Jungtinėms Valstijoms, tačiau sumanymas sulaukė tiek pajuokų, kad net jo rėmėjai Paryžiuje norėtų bent kurį laiką idėjos atsisakyti. Bandymas kurti Europos gynybos vienetą be Britanijos yra juokingas. Be to, jis tik gilina nesutarimus Europoje - Ispanija ir Italija jau dėl to apgailestavo. Primindami, kaip skaudžiai prieš Jungtines Valstijas nukreiptas Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos susitikimas Peterburge atsiliepė Prancūzijos užsienio politikai, kai kurie apžvalgininkai rytdienos susitikimą Belgijoje jau pravardžiuoja “Nevykėliai II”, - rašo dienraštis “Wall Street Journal”.
Britų dienraštis “Guardian” apie rytoj Briuselyje vykstantį Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos ir Liuksemburgo susitikimą rašo: “Šis susitikimas turėtų paskatinti bendros Europos Sąjungos gynybos politikos pradžią. Susitikimą sumanė Belgijos ministras pirmininkas Guy Verhofstadtas (Gi Ferhofštadtas), kuriam rūpi ne tik tvirtas belgų priešiškumas karui, bet ir artėjantys visuotiniai rinkimai. Jis nutarė nekviesti Jungtines Valstijas rėmusių Ispanijos ir Britanijos. Tačiau sykiu buvo norima paskatinti Europos Sąjungos gynybos politikos formavimą. Kol kas yra sukurta daugybė bendrų komisijų , bet vokiečiai savo taikdarių gabenimui į Afganistaną vis dar nuomojasi lėktuvus iš Ukrainos.
Buvo norima sukurti gynybos integracijos branduolį - panašiai buvo padaryta su atvirų sienų ir bendros valiutos šalininkais, prie kurių vėliau prisijungė abejojantys. Tačiau sumanyme labai daug Belgijos noro atrodyti didele valstybe ir Prancūzijos kalbų apie daugiašališkumą, bet maža politinės išminties.
Norima atsiriboti nuo NATO kaip tik tada, kai NATO ir Europos Sąjunga baigė tartis dėl Santarvės įrangos ir vadaviečių suteikimo Europos Sąjungos taikos palaikymo veiksmams, rašo britų dienraštis “Guardian”.
Kitas britų dienraštis “Independent”, rašo, kad į rytdienos susitikimą nebuvo kviesti britai, graikai, italai, ispanai, o Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos įgaliotinis Javieras Solana (Chavjeras Solana) jame nedalyvaus. Solana susitikimą pavadino “įdomiu”, bet sakė turįs kitų įsipareigojimų. “Pažiūrėsime, kokie bus rezultatai - jei rezultatai bus. Bet kuriuo atveju susitikimo rezultatams dar turės pritarti viso Europos Sąjungos narės”, - cituoja dienraštis “Independent” Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos įgaliotinį J. Solaną.
Britanijos verslo dienraščio “Financial Times” redakcijos straipsnis - pokalbis su šalies premjeru Tony Blairu (Toniu Bleiru), kurį dienraščio redaktoriai pavadino “Blairas įspėja Chiracą dėl Europos ateities”.
Blairas tvirtina, kad Prancūzijos prezidento požiūris į Europą, kaip į Jungtinių Valstijų varžovę, pavojingas pačios Europos ir pasaulio stabilumui. Tačiau Britanijos premjeras bando atsiriboti nuo Baltųjų rūmų ketinimų vienaip ir kitaip nubausti Prancūziją už jos laikyseną Irako krizėje.
Kitas britų dienraštis “Telegraph” šiandien spausdina redakcijos straipsnį, tvirtinantį, kad Prancūzija bendradarbiavo su Irako žvalgyba, trukdžiusia žmogaus teisių organizacijos “Indict” konferencijai Paryžiuje. Konferencija buvo skirta žmogaus teisių pažeidimams Irake. Dienraščio žurnalistas Irako užsienio reikalų ministerijoje rado dokumentus, rodančius tvirtus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimo ryšius su Prancūzijos vadovybe.
Vienas Irako žvalgybos bendradarbis susitikinėjo su atsakingu Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnu ir su juo svarstė, kaip sutrukdyti žmogaus teisių gynėjų konferencijai. Organizacijos “Indict” atstovai jau pažadėjo reikalauti Prancūzijos vyriausybės atsiprašymo, rašo dienraštis “Telegraph”.
Kairės pakraipos Vokietijos dienraščiai šiandien kritikuoja Jungtinių Valstijų vyriausybės ketinimus bausti Prancūziją už jos atsisakymą paremti Ameriką Irako krizėje.
Laikraštis “Sueddeutsche” rašo, kad galima suprasti Jungtinių Valstijų pasipiktinimą Paryžiaus laikysena, bet grasinimai bausmėmis yra klaida. Jei su sąjungininkais nesutariama, būtina tuos nesutarimus spręsti, o ne kurti naujas sąjungas, tvirtina dienraštis, pridurdamas, kad bandymas bausti Prancūziją tik sukeltų dar didesnį prancūzų priešiškumą Amerikai.
Kairuoliškas Berlyno laikraštis “Berliner” piktinasi Jungtinių Valstijų reakcija į Jacques’o Chiraco (Žako Širako) politiką. “Bandymas bausti sąjungininką už ištikimybę teisėtumo principams yra nepakenčiamas”, - tvirtina dienraštis, tačiau priduria kad arogantiškas Chiraco elgesys su George’o W. Busho (Džordžo V. Bušo) vyriausybe sukėlė pasipiktinimą ir Prancūzijoje. Valstybės vadovai turi mokėti vertinti partnerius ir su jais bendrauti, ypač jei tie partneriai yra stipriausios pasaulio valstybės vadovybė, rašo dienraštis “Berliner”.
Austrijoje leidžiamas laikraštis “Standart” tvirtina, kad abipus Atlanto laikas baigti vaikiškus pykčius ir pereiti prie dalykiškesnio tono.
Prancūzų dienraštis “Monde” šį savaitgalį išspausdino redakcijos straipsnį, pavadintą “Jungtinių Tautų parodija”. Metinis Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos posėdis Ženevoje padarė prastą reklamą Jungtinėms Tautoms, rašo prancūzų dienraštis. Bloga pradžia, prie kurios prisidėjo ir Prancūzija, buvo Libijos išrinkimas pirmininkauti komisijai. Šių metų sesijos rezoliucijos svarstyme buvo nutarta nepasmerkti Dramblio Kaulo Krante įvykdytų žudynių, nebuvo sutarta dėl Irako atstatymo, užtat, kaip jau įprasta, buvo pasmerktas Izraelis, tik švelniai ir labai neapibrėžtai paminėtos Kuba, Rusija, Zimbabvė ir Sudanas. Komisija tapo savo pačios parodija. Joje kasmet vis daugėja valstybių, kurios pažeidinėja žmogaus teises, atstovų, kurių pagrindinis rūpestis, sutarus su kitais tokių valstybių atstovais, apsiginti nuo komisijos rezoliucijų. Todėl Kofi Anannas (Kofis Ananas) įpareigojo žmogaus teisių įgaliotinį parengti komisijos reformą. Tačiau būtina tokios reformos sąlyga yra griežtesni reikalavimai valstybėms, kurios nori būti komisijos narėmis, rašo dienraštis “Monde”.
Jungtinėse Valstijose leidžiamas užsienio politikos žurnalas “Foreign affairs” spausdina politologo Michaelo J. Glennono (Maiklo Glenono) straipsnį, skirtą Saugumo Tarybos krizei. Straipsnio autorius nesutinka su pastaruoju metu paplitusiu tvirtinimu, kad Saugumo Tarybos krizę sukėlė Irako karas. “Ne karas, o naujas ir su Jungtinių Tautų Organizacija nebesuderinamas galios pasaulyje pasiskirstymas nulėmė Saugumo Tarybos likimą. Jungtinių Valstijų tapimą pasaulio supergalybe visai nuspėjamai lydėjo varžovų koalicijos iškilimas. Nuo šaltojo karo pabaigos prancūzai, kinai ir rusai bandė atkurti jėgų pusiausvyrą ir tą geriausiai suformulavo buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Hubert’as Vedrinas (Juberas Vedrenas), pareiškęs, kad Prancūzijai nepriimtinas vienaašis pasaulis ir ji sieks daugiaašio. Prancūzija buvo patikėjusi, kad Saugumo Taryba gali padėti atkurti galių pusiausvyrą ir tapti viršvalstybine Amerikos prievaizde. Arba, kitaip sakant, prancūzai pabandė sugrįžti prie daugiaašio pasaulio per viršvalstybingumą. Tačiau bandymas nepasisekė. Nuo šiol Saugumo Taryba galės spręsti tik tas problemas, kurios nesusijusios su tikrąja jėgos hierarchija pasaulyje. Kita išeitis - sukurti naują instituciją, kuri atspindėtų dabartinę padėtį ir kartu vėl leistų ieškoti teisinių tarptautinių problemų sprendimų, rašo politologas Michaelas J. Glennonas.
Visi Europos dienraščiai daug vietos skiria ūmaus kvėpavimo takų sindromo (SARS) viruso keliamam pavojui.
Italijos dienraščiai rašo apie šalies sveikatos ministro raginimą sušaukti Europos valstybių sveikatos ministrų susitikimą, apie sprendimą Italijos oro uostuose paskirti budinčius gydytojus ir apie Italijos raginimą Vokietijai geriau tikrinti iš Azijos šalių atskrendančius keleivius.
Britanijos dienraštis “Times” mano, kad daugiau žalos už virusą padarė Kinijos valdžios nesugebėjimas ir bandymas slėpti tiesą.
Verslo dienraštyje “Wall Street Journal” spausdinama apžvalga, pavadinta “Aštrus žiniasklaidos sindromas”. Joje pabrėžiama, kad galimybė užsikrėsti nauja liga yra be galo menka, tačiau geriausias būdas kovoti su kartkartėmis pasirodančias naujais virusais yra viešumas. Bet viešumas sudaro įspūdį, kad pavojus yra visuotinis - todėl, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose žmonės pradėjo masiškai ir visai nepagrįstai vengti kinų restoranų, rašo dienraštis “Wall Street Journal”.
