Vakarų dienraščiai antradienį (07.15) rašo apie vakarykštes Bastilijos dienos iškilmes Paryžiuje, aptarinėja Vokietijos ir Prancūzijos draugystę ir jos įtaką euro stabilumo paktui. Kitos temos - galimas nepatikimų žvalgybos duomenų dėl Irako ginklavimosi ir padėties šioje šalyje poveikis JAV prezidento rinkimams. Spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
Paryžiuje leidžiamas dienraštis “Figaro” apžvelgia Prancūzijos prezidento Jacques’o Chiraco kalbą, pasakytą Bastilijos dienos proga. Dažniausiai kalboje kartojosi žodžiai “reformos ir dialogas”, o tai reiškia, kad Chiracas rengiasi tęsti protestus sukėlusias reformas, sakoma dienraščio redakcijos straipsnyje.
Kairysis dienraštis “Liberation” mano, kad Chiracas tiek daug kalbėjo apie vidaus politikos reikalus tik todėl, kad neturėjo kitos išeities. Daug mieliau jis būtų kalbėjęs tik apie užsienio politiką, kuri, jo manymu, garantuoja vietą istorijoje. Antros kadencijos prezidentai daugiausiai tuo ir rūpinasi, ironizuoja dienraštis “Liberation”. Jo redaktoriai kritikuoja Chiraco socialines reformas, teigdami, kad jų naudą patirs visai ne tos visuomenės grupės, kurioms tenka reformų sunkumai.
Paryžiuje leidžiamas dienraštis “International Herald Tribune” pažymi, kad Chiraco raginimas sušvelninti euro stabilumo sutarties taisykles, nes Prancūzijos ir Europos ūkis pergyvena krizę, sukėlė mažesniųjų Europos Sąjungos valstybių kritiką. Dienraštis cituoja Olandijos finansų ministrą Gerritą Zalmą, sakiusį, kad Bastilijos paėmimas buvo daug geresnis sumanymas. Zalmas pabrėžęs, kad Prancūzijai jau antri metai padaryta išimtis ir nėra jokio reikalo keisti taisyklių. Tą patį pareiškęs ir Europos Sąjungos finansų įgaliotinis Pedro Solbesas. Dienraštis “International Herald Tribune” pažymi, kad liberalesnės biudžeto deficito taisyklės palengvintų Chiraco vyriausybei mokesčių mažinimą.
Italijos dienraštis “Corriere della Sera” primena, kad pernai Bastilijos dienos iškilmėse dalyvavo Niujorko gaisrininkai, o Chiracas triumfavo. Jis buvo ką tik laimėjęs prezidento rinkimus, labai populiarus, o jo partija sudariusi vyriausybę. Į Chiracą buvo net pasikėsinta, o tai jį prilygino didžiausiam Prancūzijos prezidentui - de Gaulle’iui. Šiemet viskas atrodo kukliau. Ūkis lėtėja, pritarimas Chiraco partijos politikai mažėja, reformos kelia pasipriešinimą, ryškėja nesutarimai tarp konservatorių ir progresistų. Referendumas dėl Korsikos ir streikai, sužlugdę vasaros festivalius, sudavė smūgį prezidentūrai ir Prancūzijos pasididžiavimui savo kultūra, rašo Milane leidžiamas Italijos dienraštis “Corierre della Sera”.
Vokiečių dienraščiai pažymi, kad šventiniam paradui Eliziejaus laukuose pirmą kartą istorijoje vadovavo vokietis generolas. Pasak dienraščio “Welt”, tai turėjo simbolizuoti ypatingą prancūzų ir vokiečių santykių darną. Dvi šalys sutaria dėl Irako, dėl euro stabilumo pakto, dėl ūkio politikos. Vakarykštis paradas turėjo pabrėžti, kad Prancūzija ir Vokietija laiko Europos Sąjungą bendru politiniu projektu. Deja, iš šalies vokiečių generolas, komanduojantis prancūzų paradui, gali atrodyti kaip dar vienas vokiečių ir prancūzų direktorijos Europoje įrodymas, mano dienraštis “Welt”.
Austrijos dienraštis “Presse” mano, kad bendros Europos valiutos prievaizdai jau pradeda nerimauti dėl finansinės kai kurių valstybių politikos, siekiančios paversti euro stabilumo paktą tik priedanga. Dienraštis mano, kad Centrinis Europos bankas nerimauja pagrįstai, nes Vokietijos kancleris Gerhardas Schrorderis paskelbė, kad jo vyriausybės mokesčių reformos euro stabilumo sutarties nepažeidžia, o Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas kalba apie sutarties taisyklių sušvelninimą. Tos taisyklės ir sutarties numatytos baudos virsta juokeliais, kai jos turi būti pritaikytos didžiosioms Europos Sąjungos narėms. Atrodo, kad tos narės gali tvarkytis kaip tinkamos - nerimauja šiandien Austrijos dienraštis “Presse”.
Dienraštis “Corierre della Sera” prisimena Amerikos prezidentą Jimmy Carterį, savo rinkimų vajuje 1976 metais sugalvojusį “Misery Index” - nusivylimo rodiklį, nustatomą sudėjus palūkanų normą ir nedarbo procentą. Jei suma viršija dešimt, valdančio prezidento perrinkimo šansai menki. Nusivylimo rodiklis pasirodė gana patikimu rinkimų barometru. Šiuo metu Jungtinėse Valstijose rodiklis yra 7, taigi demokratai negali trinti rankų, bet ir respublikonai negali ramiai miegoti, rašo “Corriere della Sera”.
Kova dėl Saddamo ginklų, Irako stabilizavimo ir nusivylimo rodiklio mažinimo yra svarbiausias dabartinių Baltųjų rūmų rūpestis. Jei nusivylimo rodiklis ir žuvusių Irake skaičius nemažės, 2004 metų rinkimų vajus bus sunkus, net jei demokratų kandidatu būtų niekam nežinomas Howardas Deanas. Nepajudinamą Busho pergalę galėtų užtikrinti nebent Osamos bin Ladeno ar Saddamo pagavimas, bet abiejų pėdsakų kol kas nematyti, teigia dienraštis “Corriere della Sera”.
Vokiečių dienraštis “Sueddeusche Zeitung” šiandien tvirtina, kad visus karinius Jungtinių Valstijų pasiekimus Irake nutrynė vis stiprėjantys įtarimai, kad dėl karo buvo nepagrįstai išpūsta Saddamo Husseino kelta grėsmė.
Šveicarų dienraštis “Temps” mano, kad ši byla dar atneš naujų netikėtumų - pavyzdžiui, pasaulinį “Irac-gate” skandalą.
Jungtinių Valstijų dienraštis “New York Times” šiandien pažymi, kad per 18 dienų prezidento Busho vertinimas smuko 9 punktais ir dabar yra 59 procentai. “Tai tebėra labai aukštas vertinimas, tačiau respublikonų apžvalgininkai ragina Baltuosius rūmus imtis žygių. Busho bendradarbiai jau apkaltino demokratus Irako karo politizavimu ir dar kartą pabrėžė, kad abejotina informacija apie Irako bandymus įgyti urano nebuvo svarbiausias argumentas Saddamo nuvertimo byloje”, - rašo “New York Times”.
Berlyno dienraštis “Berliner” Vokietijos užsienių reikalų ministro Joschke Fischerio kelionės į Jungtines Valstijas proga apžvelgia pastarųjų metų dvišalius santykius ir pritaria Vokietijos laikysenai dėl Irako. Vašingtonui ir Londonui dabar daug sunkiau paaiškinti savo veiksmus nei Berlynui ir Paryžiui. Lapkritį į Vašingtone viešėjusį Vokietijos užsienio reikalų ministrą buvo žiūrima iš aukšto. Dabar Baltieji rūmai siekia Prancūzijos ir Vokietijos pagalbos Irake, todėl Vašingtonas nori kalbėtis su Fischeriu, rašo dienraštis “Berliner”.
Niujorko dienraštyje “Times” apibendrinamas ginčas dėl Florencijos akademijos muziejuje saugomos Mikelandželo Dovydo statulos valymo. Ši statula kelis šimtmečius stovėjo po atviru dangumi, o paskutinį kartą buvo valyta 1843 metais. Tada statulą rūgštimi nuplovė kažkoks Aristodemas Costoli.
Dabar nutarta statulą vėl nuvalyti, bet dviejų Florencijos akademijos darbuotojų - restauratorės ir jos viršininkės - ginčas peraugo į tarptautinį skandalą. Restauratorei Agnese Parronchi jos viršininkė Franca Faletti uždraudė baigti jau pradėtą Dovydo valymą, nes norėjo, kad valymas būtų ne sausas, o drėgnas. Restauratorė valė skulptūrą šepetėliu, trintuku, vata ir zamšu, o jos viršininkė norėjo naudoti kompresus su cheminiu tirpalu. Restauratorė, jau nuvaliusi Mikelandželo skulptūras Medičių koplyčioje, pasipriešino, sakydama, kad chemikalai pažeis skulptūros paviršių, kurį Mikelandželas įmirkė aliejumi, ir neišvalys nešvarumų iš įdubų. Į ginčą įsitraukė tarptautinė restauratorių ir dailės istorikų bendruomenė, apie jį rašė Italijos, Britanijos ir kitų Europos šalių dienraščiai. Restauratorė nuo darbo buvo nušalinta, akademija jos vieton nusamdė kitą specialistę, kuri sutiko Dovydą valyti drėgnu būdu. Daugelis žinovų sutinka, kad Dovydas, per savo ilgą istoriją ištvėrė daug blogesnių dalykų - į jį buvo mėtomi akmenys, šaudoma, galų gale jis buvo plaunamas rūgštimi. Sausas ar šlapias valymo būdas tikriausiai daug nepakeis. Bet ginčas atskleidžia, kas per daiktas yra meno pasaulio politika, pažymi dienraštis “New York Times”.
