Ukraina ketvirtadienį ruošiasi įkurti Nacionalinę gvardiją, kylant Rusijos ekspansijos grėsmei – tuo metu, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) išsakė tvirtą palaikymą naujajam Kijevo lyderiui konflikte su Kremliumi, panašiame į Šaltojo karo laikų priešpriešą.
Tikimasi, kad Aukščiausioji Rada pritars preliminariai rezervininkų mobilizacijai ir naujų pajėgų, kurias sudarytų bent 20 tūkst. savanorių, įkūrimui.
Taip pat numatoma, kad šios pajėgos padės apsaugoti Ukrainą nuo tolimesnio Rusijos pajėgų brovimosi po to, kai šio mėnesio pradžioje Kremliaus palaikomi kariai užėmė Krymo pusiasalį.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Andrijus Parubijus sakė, kad Nacionalinė gvardija padės „užtikrinti valstybės saugumą, ginti sienas ir eliminuoti teroristines grupuotes“, kuriomis Kijevas paprastai vadina gerai ginkluotas brigadas, patruliuojančias Kryme kartu su Rusijos kariais.
10 val. 01 min. Kryme esama Rusijos karinių dalinių, pripažįsta Dūmos įstatymų leidėjas
Vienas aukšto rango Rusijos parlamento narys nurodė, jog šalies kariniai daliniai yra užėmę pozicijas Kryme dėl potencialios Kijevo pajėgų atakos grėsmės - šis pareiškimas yra pirmasis aiškus Maskvos pripažinimas, kad jos pajėgos yra okupavusios tą Ukrainos regioną per karinę operaciją.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad uniformuoti asmenys, atvirai patruliuojantys Kryme ir aprūpinti modernia karine įranga bei ginklais, yra vietos savigynos brigados. Jis netgi tvirtino, kad uniformas tie kariai galėjo įsigyti parduotuvėse.
„Dabar ten esama karinių dalinių, kurie užima pozicijas tam atvejui, jeigu vyktų pasipriešinimas, ginkluota agresija, ginkluota ekspansija iš Kijevo“, – Valstybės Dūmos komiteto ryšiams su buvusiomis sovietinėmis respublikomis pirmininkas Leonidas Sluckis sakė trečiadienio vakarą, duodamas interviu radijui „Echo Moskvy“.
„Tai nėra didelio masto karinė operacija“, – pridūrė įstatymų leidėjas, dažnai pasisakantis Rusijos parlamento vardu apie padėtį Ukrainoje.
„Jeigu banditų grupuotės – neduok, Dieve, – įsiveržtų į pietryčių Ukrainą, ypač į Krymą, patys suprantat, kad tam būtų sunku iš karto pasipriešinti. Mes ne burtininkai.“
Pasak V.Sluckio, tų pajėgų gali prireikti, jeigu sekmadienį vyksiantis referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos išprovokuotų ginkluotą intervenciją iš Kijevo. Įstatymų leidėjas teigė, jog toks scenarijus yra tikėtinas.
„Taigi, tam atvejui kai kurie kariniai daliniai ten užima pozicijas, nes toks įsiveržimas, ypač dienomis, kai vyks referendumas, yra labai tikėtinas“, – aiškino jis.
Tačiau V.Sluckis pažymėjo, jog kariai imtųsi veiksmų tik prasidėjus ginkluotai Ukrainos pajėgų atakai.
„Noriu pabrėžti – kariai veiktų tik tuomet, jeigu kokie nors banditų daliniai pajudėtų ... iš Kijevo į Krymą lieti kraujo – jokiu kitu atveju ... Manau, jeigu nebus tokių dalinių, nebus ir jokių operacijų“, – sakė jis.
„Bet kokiu atveju karo nebus“, – pažymėjo įstatymų leidėjas.
09 val. 26 min. Ukraina kaltina Rusiją telkiant karines pajėgas prie abiejų šalių sienos
Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją sutelkus daug karinių pajėgų prie abiejų šalių sienos ir teigė, kad toks žingsnis didina invazijos grėsmę, tačiau Maskva tai neigia.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus sakė žurnalistams Kijeve, kad Rusija pasienyje sutelkė daugiau nei 80 tūkst. karių, iki 270 tankų ir 140 karinių lėktuvų. Pasak jo, tokie žingsniai kelia „didelio masto invazijos iš skirtingų krypčių grėsmę“.
A.Parubijus pridūrė, kad Rusijos kariai yra prie pat Ukrainos sienos, o kai kurie – vos už 2–3 val. kelio nuo Kijevo.
Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas neigė, kad pajėgos telkiamos prie beveik 2 tūkst. kilometrų ilgio sienos su Ukraina.
Jis taip pat nurodė, kad Maskva priėmė Ukrainos antradienį pateiktą prašymą surengti žvalgomąjį skrydį virš Rusijos teritorijos.
A.Antonovas sakė, kad Rusija neprivalo leisti atlikti tokį skrydį, bet nusprendė suteikti leidimą, kad Ukraina pati įsitikintų, jog „Rusijos ginkluotosios pajėgos nevykdo jokios karinės veiklos netoli sienos su Ukraina, galinčios kelti grėsmę jos saugumui“.
Rusijos pajėgos perėmė faktinę kontrolę Ukrainos Krymo pusiasalyje, o Rusijos parlamentas suteikė prezidentui Vladimirui Putinui leidimą naudoti kariuomenę, kad apgintų rusakalbius šalyje kaimynėje.
Prorusiška Krymo vietos vyriausybė sekmadienį organizuoja referendumą, kuriame gyventojams bus pateiktas klausimas, ar jie nori, kad jų regionas taptų Rusijos dalimi. Tačiau Ukrainos vyriausybė ir Vakarų šalys pareiškė, kad toks referendumas bus neteisėtas, ir perspėjo Rusiją nemėginti aneksuoti Krymo.
A.Parubijus sakė, kad Rusijos pajėgos gali mėginti užimti vyriausybinius pastatus Ukrainos rytiniuose regionuose ir pareikalauti ten surengti panašų separatistinį referendumą. Jis tvirtino, kad tokiems mėginimams kelią užkirto Ukrainos teisėsaugos veiksmai.
Pasak A.Parubijaus, Ukrainos pareigūnai neįleido į šalį apie 3,7 tūkst. Rusijos piliečių, kurie, kaip įtariama, galėjo mėginti vykdyti ekstremizmą ir diversijas šalyje.
Krymas, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, tapo įtampos židiniu po to, kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš šalies po tris mėnesius vykusių protestų.
A.Parubijus sakė, kad 399 žmonės jau yra užregistruoti kaip pabėgėliai iš Krymo.
NATO trečiadienį pasiuntė du žvalgybos lėktuvus stebėti Ukrainos oro erdvės ir laivų judėjimo Juodojoje jūroje, Rusijai stiprinant savo karinį kontingentą Kryme.
NATO būstinės atstovas pulkininkas leitenantas Jay Janzenas (Džėjus Džanzenas) sakė, kad vienas iš Anglijoje laikomų lėktuvų „Boeing E-3 Sentry“ stebės Rusijos orlaivių ir laivų judėjimą skraidydamas virš Lenkijos teritorijos, o kitas, laikomas Vokietijoje, skraidys virš Rumunijos. Lenkija ir Rumunija yra NATO narės, turinčios sienas su Ukraina, o Rumunijos Juodosios jūros pakrantė yra tik už maždaug 220 kilometrų nuo Krymo pusiasalio.
Trečiadienį Pentagono atstovas pulkininkas Steve'as Warrenas (Stivas Vorenas) sakė, kad Jungtinės Valstijos pasiuntė į Lenkiją dar 12 naikintuvų F-16, kurie papildė ten dislokuojamas NATO oro pajėgas. Pasak jo, tų naikintuvų išskridimo data dar nenustatyta – jie bus laikomi Lenkijoje „iki tolesnio pranešimo“.
09 val. 25 min. Totorių lyderis per telefoninį pokalbį su Putinu kėlė klausimus dėl Krymo referendumo teisėtumo
Krymo totorių lyderis trečiadienį sakė, kad per telefoninį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kėlė klausimus dėl šį savaitgalį įvyksiančio Krymo referendumo, po kurio regionas gali tapti Rusijos dalimi, teisėtumo.
„Išreiškiau abejones dėl sprendimo organizuoti referendumą ir jo legitimumo“, - kelios valandos po to pokalbio Ukrainos televizijai „Kanal 5“ sakė Mustafa Cemilevas (Mustafa Džemilevas), Krymo totorių, kurie yra musulmonai, mažumos vienas pagrindinių lyderių.
Abu lyderiai kalbėjosi 30 minučių, nurodė Krymo totorių asamblėja (Medžlisas). Pokalbis įvyko kilus susirūpinimui dėl totorių bendruomenės Kryme, kurį dabar de facto kontroliuoja Rusijos pajėgos.
„Susitarėme dėl būtinybės įveikti šią krizę be jokių aukų“, – sakė M.Cemilevas, kuris nurodė per pokalbį pabrėžęs, kad Ukrainos teritorinis vientisumas „neturi būti ginčijamas“.
Totorių lyderis taip pat pasiskundė V.Putinui dėl Kryme dislokuotų Rusijos pajėgų „pasirenkamo“ elgesio totorių mažumos atžvilgiu.
Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba trečiadienį pranešė, kad didėjant krizei iš Krymo išvyko šimtai žmonių, tarp jų – daug totorių.
Krymo totoriai, kurie tradiciškai laikomi uoliais Ukrainos nepriklausomybės rėmėjais, reiškė didžiulį susirūpinimą dėl faktinės Rusijos pajėgų kontrolės pusiasalyje.
Totoriai labai įtariai žvelgia į Maskvą, nes beveik visi jų bendruomenės nariai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo ištremti į Centrinę Aziją, o į savo tėvynę pradėjo grįžti tik 9-o dešimtmečio pabaigoje. Tuo tarpu rusakalbiai gyventojai, kurie Kryme sudaro daugumą, yra labiau orientuoti į Maskvą.
M.Cemilevas, kuris anksčiau vadovavo Krymo totorių medžlisui, o dabar yra Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, atstovaujantis buvusios premjerės Julijos Tymošenko partijai „Batkivščyna“ („Tėvynė“), antradienį atskrido į Maskvą derėtis dėl situacijos Kryme, sakoma Medžliso pareiškime.
Jame nurodoma, kad jį pakvietė Mintimeras Šaimijevas – buvęs Rusijos Tatarstano regiono, kur daugelis gyventojų yra etniškai artimai susiję su Krymo totoriais, lyderis.
Krymas kovo 16 dieną planuoja surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, po kurio, kaip prognozuojama, tas autonominis Ukrainos regionas bus sparčiai inkorporuotas į Rusijos teritoriją.
Tačiau Tatarstano, kuris Rusijoje turi autonominės respublikos statusą, pareigūnai stengėsi nuraminti Krymo totorius, kad jiems nėra ko baimintis.
09 val. 23 min. JAV prezidentas Obama žada Ukrainai visokeriopą palaikymą, didėjant priešpriešai su Rusija
Priešprieša tarp Rytų ir Vakarų, atgaivinta krizės Ukrainoje, dar labiau padidėjo trečiadienį, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pažadėjo tvirtą palaikymą Kijevui, patiriančiam Maskvos karinį spaudimą.
B.Obama pasveikino Ukrainos laikinąjį premjerą Arsenijų Jaceniuką, atvykusį į Baltuosius rūmus, o abu lyderiai griežtai perspėjo Rusiją, kad Ukraina neišsižadės savo suverenumo.
Amerikos lyderis pakartojo, kad Maskvai teks sumokėti neįvardytą „kainą“, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsitrauks, taip pat pasmerkė pastangas surengti „neapgalvotą“ referendumą Kryme.
„Įmanomas kitas kelias, ir tikimės, kad prezidentas Putinas nori pasirinkti tą kelią“, – B.Obama sakė žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, sėdėdamas šalia A.Jaceniuko po jųdviejų derybų Ovaliniame kabinete.
„Bet jeigu jis to nepadarys, esu labai įsitikinęs, kad tarptautinė bendruomenė tvirtai palaikys Ukrainos vyriausybę“, – pridūrė jis.
A.Jaceniukas padėkojo Vašingtonui už palaikymą ir pareiškė: „Mes kovosime už savo laisvę. Kovosime už savo nepriklausomybę. Kovosime už savo suverenumą. Ir mes niekada nepasiduosime.“
Po virtinės susitikimų Vašingtone A.Jaceniukas ketvirtadienį išvyks į Niujorką derybų Jungtinėse Tautose (JT).
Tuo tarpu separatistiškai nusiteikę Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio lyderiai, remiami V.Putino, planuoja ateinantį sekmadienį surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Kijevo ir prisijungimo prie Rusijos.
Rusijos kariai, kuriems padeda prorusiški vietos „savigynos daliniai“ perėmė kontrolę tame regione chaotiškomis paskutiniosiomis praeito mėnesio dienomis, kai Kremliui prijaučiantis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas po tris mėnesius trukusių protestų Kijevo gatvėse.
B.Obama išreiškė viltį, kad šią krizę įmanoma išspręsti diplomatija, tačiau Ukraina ir Vakarų šalys nepripažįsta referendumo, o Maskva nepripažįsta Kijevo vyriausybės.
Atrodė, kad JAV lyderis laikosi pozicijos, jog Krymo ateitis nėra griežtai apibrėžta, tačiau bet koks to regiono statuso pakeitimas turėtų būti atliekamas pagal Ukrainos konstitucijos numatytą procesą po artėjančių pirmalaikių rinkimų.
„Egzistuoja konstitucinis procesas ir įvairūs rinkimai, kuriuos jie gali surengti; iš tiesų (tai) ilgainiui gali atvesti prie įvairių susitarimų su Krymo regionu, tačiau tai negali būti atliekama, kai į tave nukreiptas šautuvo vamzdis“, – aiškino B.Obama.
Jis taip pat pakartojo griežtą Vašingtono nepritarimą Rusijos pajėgų veiksmams.
„Labai aiškiai pareiškėme, kad laikome Rusijos įsibrovimą į Krymą už jų bazių ribų tarptautinės teisės pažeidimu, – pabrėžė B.Obama. – Ir mes buvome nusistatę labai tvirtai, sakydami, kad stovėsime su Ukraina ir Ukrainos žmonėmis, užtikrindami, kad būtų palaikomas teritorinis vientisumas ir suverenumas.“
A.Jaceniukas pareiškė esantis „pasiruošęs ir atviras“ deryboms su Rusija, tačiau perspėjo: „Norime labai aiškiai pasakyti, kad Ukraina yra ir bus Vakarų pasaulio dalis.“
Per savo vizitą Vašingtone A.Jaceniukas taip pat planuoja tartis dėl 35 mlrd. dolerių pagalbos paketo, kuris, kaip jis teigia, reikalingas Ukrainos ekonomikai atitraukti nuo bankroto ribos.
Jis susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generaline direktore Christine Lagarde (Kristin Lagard), kuri sakė, kad jų derybos buvo „vaisingos“.
A.Jaceniukas taip pat susitiko su Pasaulio banko pareigūnais ir JAV įstatymų leidėjais, mėgindamas įtikinti, kad pastangos apginti Ukraina prilygsta pastangos apginti pasaulio tvarką.
„Jeigu Rusija žengs toliau, tai visiškai pakirs pasaulinį saugumą“, – pažymėjo jis.
Ukraina paskelbė nepripažinsianti referendumo Kryme, o Kijevo poziciją tvirtai palaiko JAV ir Europos Sąjunga (ES). Tačiau Kijevo vyriausybė pripažįsta, kad būtų bejėgė imtis karinių priemonių.
V.Putino diplomatinė izoliacija padidėjo, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalys paragino Rusiją „nebesistengti pakeisti Krymo statusą kitaip negu numato Ukrainos įstatymai ir pažeidžiant tarptautinę teisę“.
ES užsienio reikalų ministrai ateinantį pirmadienį vyksiančiame susitikime svarstys potencialias sankcijas aukštiems Rusijos pareigūnams.
Europos lyderiai susitiks kovo 20–21 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime, kuriame, kaip sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, bus pasirašytas istorinė ES ir Ukrainos asociacijos sutartis.
Viešėdamas Vašingtone, A.Jaceniukas patvirtino, kad Ukraina tikisi greitai pasirašyti tą sutartį – galbūt jau ateinančią savaitę.
Būtent V.Janukovyčiaus atsisakymas pasirašyti tą sutartį praeitą lapkritį, kai buvęs Ukrainos lyderis pasirinko glaudesnius ekonominius ir politinius ryšius su Maskva, įžiebė audringus protestus, vėliau pareikalavusius žmonių gyvybių ir nutraukusius jo valdymą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
