DĖL SNORO AFEROS GRYBAUSKAITĘ - LANDSBERGIO MARIONĖTĘ Į KALĖJIMĄ!

europarlamentaras Landsbergis ;:::: deja deja bet po jo poziurio i Konstitucija ir salies zmoniu teise pareikst savo negincijama valia sis zmogelis jokio autoriteto Lietuvoj neturi Teigiama prasme suprantama O pasirodes kaip krastutinis reakcionierius beliko garbinamas ir atitinkamos publikos be jokios abejones paslaugiai pasitarnavusioms ir ju viesai keikiama Rusijos imperijai Kazkaip nepastebejau kad situ jegu organizuota TATENA pripazinta saugia ir LT energetines nepriklausomybes stubura sudariusios Ignalinos AE prieslaikinis uzdarymas issaukes dvieju rusisku branduoliniu monstru statybas vos ne LT teritorijoj butu kaip nors padidines ar tai sauguma ar tai nepriklausomybe nuo rusisku duju suvartojimo Isvada : apie situos kregzdukus senai zmones sprendzia ne is ju ir ju pakaliku vieso vapejimo o is juodu kaip naktis darbu esmes ir dar juodesniu tikslu

Kai gimus Lietuvos Sąjūdžiui pirmą kartą mitinguose suplevėsavo mūsų trispalvė, Maskvoje buvo padaryta nedidelė apklausa. Tada 2 procentai rusų pasisakė už Lietuvos visišką nepriklausomybę. Kai kas gal pamanė, kad tie du procentai yra visai nedaug. Galvojau tada priešingai, kad tai yra ženklu, jei net du procentai išdrįso taip pareikšti. Vėliau tų procentų daugėjo, o gniuždant "pučistus" Lietuva jau buvo daug kam kaip pavyzdys. Kalbu apie visuomenės nuomonių kaitą todėl, kad putiniškos diktatūros metais, esant "visiems režimo varžtams užveržtiems", pasigirsta ir kitokia nuomonė, negu sėja Kremliaus propaganda. Maskva išplatino po pasaulį žinomų Rusijos asmenų Ukrainos aneksijos palaikymą. Tačiau, buvo sudarytas ir kitas garsių asmenų kur kas ilgesnis sąrašas, kurie atsisako V.Putino avantiūrą palaikyti. Turime mes žinoti, kad M.Chodorkovskis paminėjęs apie ir kitokios Rusijos buvimą buvo teisus.

Europarlamentaras V. Landsbergis vėl kalba aštriai ir tiksliai. (pas delfistus) Demokratinių šalių vadams ne visi jo teiginiai gali patikti. Ne visada norima išgirsti tiesos žodžius, jei jie skatina idealistinę filantropiją. Šio reiškinio apraiškų net ir demokratiją kuriančiose šalyse nėra labai daug. Kiekvienos šalies valdžia dažniausiai pradeda mąstyti nuo pragmatizmo. Maždaug: "o kas mums iš to?". Eiliniais metais ekonominiai svertai statomi priekyje, artėjant kokiems nors rinkimams, labiau pamąstoma kaip patenkinti visuomenės norą matyti ir idealistinę valstybės kryptį. Tokie periodai būna trumpi, tad net nespėjama per juos kažką daugiau nuveikti. Nepajėgta susitarti net dėl komunizmo ar jau neokomunizmo visuotino pasmerkimo. Jau nekalbant apie tai, kaip ir dėl ko visai žmonijai Žemėje gyventi. Kokie to tikslai? Susideginti branduolinio karo liepsnose, pribaigti ne tik "homo sapiens" populiaciją, bet ir suniokoti visą gamtos pasaulį? Ir tai tikrai ne iš fantastinių filmų ar knygų pasaulio. Jei Žemės visuomenė nesugeba susitelkti ir sutramdyti agresyvius karingus diktatorius ir leidžia jiems naikinti savo valdomų teritorijų gyventojus ir kelti karus, tai kur mes nuo Adomo ir Ievos nukeliavome?

Rusijos carinė, bolševikinė ir neokomunistinė imperijos kaita esminių permainų nerodo. Visą laiką išlieka jos grobuoniškas, smurtautojiškas būdas ir tikslas kuo daugiau pasaulio užvaldyti. Verta paanalizuoti, kokiems tikslams Rusijoje panaudojamos milijardinės lėšos, gaunamos už Žemės turtus? Ar jos skiriamos šalies gyventojų gerovei ar daugiau senam bolševikiniam lozungui apie visą raudonai sužydėjusį pasaulį? Galybė šiuolaikinių ar kiek senesnių Rusijos ginklų keliauja į tas šalis, kur diktatoriai ar teroristai įvedinėja savo "tvarką". Per trečias šalis ginkluojami netgi atgrasiausi režimai. Kai koks Rusijos "didvyris" pradeda pezėti apie teroristų naikinimą, o pats naudoja valstybinį terorizmą sugriaudamas ištisus miestus, tai argi tokios kalbos ką nors reiškia? O ką reiškia ta demagogijos lavina, kuri užpylusi visas Rusijos režimui pavaldžias žiniasklaidos priemones? "Melo imperija" ir "melo lyderis". Štai kokį kaimyną turime. Į pragmatizmą linkusioms Europos šalims to gerai gal net nesuprasti. Mus vis mokė: "tik nepakenkite M.Gorbačiovui". Na taip, mūsų entuziazmas buvo rizikingas. Tačiau ta rizika, tuo momentu pasiteisino. Putiniškas režimas būtų mus sutrypęs daug nelaukdamas. Dabar jis trypia laisvą, korupcinės sistemos atsisakančią Ukrainą. Gelbstimas netgi klano vyriausias bei jo aplinka. Gal toks tokį gelbėja? Kas gali paneigti?