Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) trečiadienį pareiškė norintis apriboti galimybę išduoti vizas „žymiems Rusijos įstatymų leidėjams“, Europos Sąjungai (ES) tariantis dėl atsako į Rusijos vykdomą faktinę Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją.
„Spausime, kad tie kelionių suvaržymai būtų taikomi kai kuriems žymiems Rusijos įstatymų leidėjams, – D.Cameronas sakė žurnalistams, skrisdamas į Izraelį. – Vakar dalyvavome susitikime su partneriais Londone, kuriame svarstėme (šį pasiūlymą) ir padėjome jį ant stalo.“
Tačiau draudimas išduoti vizas gali būti įvestas tik pasiekus visų 28 bloko šalių pritarimą.
Ateinantį pirmadienį vyksiantis ES užsienio reikalų ministrų susitikimas minimas kaip viena iš galimų progų suderinti tokį susitarimą.
Paklaustas, kam būtų taikomas toks draudimas, D.Cameronas atsakė: „Kriterijus – žmonės, kurie spaudė imtis nepriimtinų žingsnių, kurie buvo atlikti.“
11 val. 29 min. Krymo totorių lyderis išvyko į derybų į Maskvą
Vienas iš pagrindinių Krymo totorių etninės mažumos lyderių trečiadienį tikisi surengti derybas Maskvoje dėl savo musulmoniškos bendruomenės likimo, Rusijai perimant kontrolę tame autonominiame Ukrainos regione.
Mustafa Cemilevas (Mustafa Džemilevas) anksčiau vadovavo Krymo totorių parlamentui, o dabar yra Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, atstovaujantis partijai „Batkivščyna“ („Tėvynė“), kuriai vadovauja buvusi premjerė Julija Tymošenko.
M.Cemilevas surengs derybas Maskvoje dėl padėties Kryme. Jo vizitui pritarė naujoji Ukrainos vyriausybė, atėjusi į valdžią, kai buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, sakoma Krymo totorių asamblėjos (Medžliso) pranešime.
Totorių lyderis į Maskvą atskrido antradienį.
Pranešime nurodoma, kad jį pakvietė Mintimeras Šaimijevas – buvęs Rusijos Tatarstano regiono lyderis, kuriame daugelis gyventojų yra etniškai artimai susiję su Krymo totoriais.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad M.Cemilevas buvo pakviestas derybų, tačiau atsisakė pateikti daugiau detalių, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Kaip pranešama, M.Šaimijevas siekė surengti M.Cemilevo ir V.Putino susitikimą Kremliuje, tačiau D.Peskovas nepatvirtino, jog toks pokalbis planuojamas.
Krymas kovo 16 dieną planuoja surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, po kurio, kaip prognozuojamas, tas autonominis Ukrainos regionas bus sparčiai inkorporuotas į Rusijos teritoriją.
Krymo totoriai, kurie tradiciškai laikomi uoliais Ukrainos nepriklausomybės rėmėjais, reiškė didžiulį susirūpinimą dėl faktinės Rusijos pajėgų kontrolės pusiasalyje.
Totoriai labai įtariai žvelgia į Maskvą, nes beveik visi jų bendruomenės nariai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo ištremti į Centrinę Aziją, o į savo tėvynę pradėjo grįžti tik 9-o dešimtmečio pabaigoje.
Tačiau Tatarstano, kuris Rusijoje turi autonominės respublikos statusą, pareigūnai stengėsi nuraminti Krymo totorius, kad jiems nėra ko baimintis.
11 val. 19 min. Krymo referendumas neteisėtas, sako ESBO pirmininkas
Kryme rengiamu referendumu dėl prisijungimo prie Rusijos pažeidžiama Ukrainos konstitucija, antradienį sakė Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) pirmininkas.
„Savo dabartine forma referendumas dėl Krymo, numatytas, 2014 metų kovo 16 dieną, prieštarauja Ukrainos konstitucijai ir turi būti laikomas neteisėtu“, - sakoma ESBO pirmininko Didier Burkhalterio (Didjė Burkhalterio) pareiškime.
Jis atmetė galimybę ESBO stebėti referendumą Kryme, kur kontrolę perėmė prorusiškos pajėgos, proeuropietiškiems protestuotojams Kijeve iš prezidento posto išvertus Kremliaus sąjungininką.
Strateginę reikšmę turinčio Krymo pusiasalio valdytojais pasiskelbę veikėjai dabar kviečia savanorius kovai su ukrainiečių kariais, o Rusijos vyriausybė nusiuntė parlamentui įstatymo projektą, kuriuo būtų supaprastinta Krymo aneksija po sekmadienį įvyksiančio referendumo.
Tačiau Kijevas šį referendumą atmeta ir kreipiasi į Vakarus prašydamas diplomatinės paramos ir spaudimo Maskvai, kad ji atleistų karinius gniaužtus Krymo regione, kur daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai.
11 val. 17 min. JAV Kongresas antradienį pareikalavo, kad Rusija nedelsiant išvestų savo pajėgas iš Ukrainos, taip pat paragino prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) paskelbti griežtas ekonomines sankcijas Maskvai.
Senatas išreiškė palaikymą Ukrainai savo rezoliucijoje, griežtai pasisakydamas prieš Rusijos veiksmus ir ragindamas pašalinti Maskvą iš Didžiojo aštuoneto (G-8).
Neįpareigojančioje rezoliucijoje, kuri buvo priimta vienbalsiai, raginama paskelbti tikslines ekonomines sankcijas, siekiant „įtikinti prezidentą Vladimirą Putiną išvesti savo ginkluotąsias pajėgas ir Ukrainos teritorijos ir grąžinti tai teritorijai visišką suverenią Ukrainos kontrolę.“
Toje rezoliucijoje Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) taip pat raginama iš naujo svarstyti savo sprendimą surengti Rusijoje 2018 metų Pasaulio futbolo čempionatą.
Atstovų Rūmai irgi priėmė rezoliuciją, smerkdami, anot Kongreso žemųjų rūmų pirmininko Johno Boehnerio (Džono Beinerio), „Rusijos priešiškus agresijos veiksmus“.
„Vladimiras Putinas įrodė esantis grėsmė stabilumui tame regione ir turi būti laikomas atsakingu", – pareiškė J.Boehneris.
Šios rezoliucijos buvo priimtos ruošiantis trečiadienį pateikti įtakingam Senato užsienio ryšių komitetui teisės akto projektą, kuriame numatoma suteikti pagalbą Ukrainai ir nubausti Rusiją.
Pagrindinis dar neišspręstas klausimas – ar į tą teisės aktą bus įtraukti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansavimo taisyklių pakeitimai.
Tos reformos, turinčios padidinti TVF nuolatinį lėšų fondą ir suteikiančios galimybę daugiau skolinti, buvo patvirtintos šios organizacijos 2010 metais, tačiau jų dar neratifikavo JAV Kongresas.
„Viliuosi, kad užsitikrinsime abiejų partijų nubalsavimą komitete dėl to (projekto). Tai padės pastangoms pateikti jį kaip Ukrainos paketo dalį", – Užsienio ryšių komiteto pirmininkas Robertas Menendezas (Robertas Menendesas) antradienį sakė žurnalistams.
Kai kurie respublikonai reiškė susirūpinimą, kad TVF taisyklių pokyčiai padidins mokesčių naštą JAV žmonėms.
„Norėčiau taip pat matyti pridėtą TVF dalį, – naujienų portalas „Politico“ citavo senatorių Bobą Corkerį (Bobą Korkerį), kuris yra aukščiausio rango respublikonas tame komitete. – Tačiau viena iš problemų yra tai, kad už tai išties reikės sumokėti.“
Atstovų Rūmai praeitą savaitę priėmė dokumentą, patvirtinantį 1 mlrd. dolerių (2,59 mlrd. litų) paskolų garantijas Ukrainai, kurias pažadėjo Baltieji rūmai, tačiau tame nutarime nebuvo minimos TVF reformos.
Pasak senatoriaus Timo Kaine'o (Timo Keino), antradienį buvo „dar per anksti sakyti“, ar punktas dėl TVF reformų bus pašalintas iš Senato rengiamo teisės akto projekto.
„Aš asmeniškai pageidauju pridėti TVF dalį, nes manau, kad TVF lėšos gali būti itin naudingos“, – aiškino jis.
Jeigu R.Menendezo komitetas priims tą projektą, jis bus perduotas svarstyti visam Senatui.
Senato demokratų daugumos lyderis Harry Reidas (Haris Reidas) sakė, jog jeigu to dokumento neblokuos respublikonai, liks apsčiai laiko Kongreso aukštiesiems rūmams balsuoti dėl siūlomo įstatymo, prieš senatoriams penktadienį išeinant savaitės atostogų.
10 val. 11 min. Žlugo dar vienos JAV ir Rusijos derybos dėl Ukrainos
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) antradienį vėl nesugebėjo išspręsti nesutarimų, kaip turėtų būti sprendžiama Ukrainos krizė, likus vos kelioms dienoms iki Maskvos palaikomo referendumo Kryme dėl to autonominio regiono prisijungimo prie Rusijos.
Per naujausią pokalbį telefonu abu diplomatijos vadovai nepasiekė jokio bendro sutarimo ir tai pripažino.
Šis pokalbis įvyko tuo metu, kai lieka vis mažiau laiko iki sekmadienį planuojamo prieštaringai vertinamo referendumo prorusiškame Ukrainos pietiniame pusiasalyje, kurį šiuo metu faktiškai kontroliuoja tūkstančiai Rusijos karių.
Tęsdamas pastarosiomis dienomis vykdytas intensyvias diplomatines pastangas, J.Kerry pateikė virtinę pasiūlymų, turinčių sumažinti įtampą, smarkiai padidėjusią po to, kai praeitą mėnesį prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš Kijevo po tris mėnesius trukusių opozicijos protestų ir buvo nuverstas.
S.Lavrovo „atsakymai daugiausiai buvo jau išdėstytos pozicijos, kurias girdėjome“ per praeitą savaitę vykusias derybas Paryžiuje ir Romoje, sakė Valstybės departamento atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) didelę simbolinę reikšmę turinčio Ukrainos laikinojo premjero Arsenijaus Jaceniuko vizito Baltuosiuose rūmuose išvakarėse.
J.Kerry pakartojo norintis tęsti derybas, tačiau tam „reikalinga tinkama aplinka, taip pat turi būti siekiama apginti Ukrainos neliečiamybę ir suverenumą“, pažymėjo J.Psaki.
„Aišku, mes to nesulaukėme atsakymuose, kuriuos gavome“ iš S.Lavrovo, pridūrė ji.
Vašingtonas ragino Maskvą išvesti savo karius iš Krymo, paleisti Kremliaus palaikomas sukarintas grupuotes ir surengti tiesiogines derybas su laikinaisiais lyderiais Kijeve per naują kontaktinę grupę, kurią stengiasi įkurti JAV sąjungininkai Europoje, siekdami sumažinti įtampą.
Jungtinės Valstijos taip pat laiko neteisėtu bet kokį mėginimą suskaldyti Ukrainą be Kijevo vyriausybės sutikimo.
„Jie nesiėmė žingsnių (padėčiai) deeskaluoti“, – sakė J.Psaki, tačiau pabrėžė, kad S.Lavrovas sakė tęsiantis derybas su J.Kerry ateinančiomis dienomis. Valstybės departamento atstovė pažymėjo, jog B.Obamos administracija stengiasi spręsti tą krizę „diena po dienos“.
Rusijos URM pareiškė, jog abu diplomatijos vadovai „apsikeitė nuomonėmis dėl konkrečių Rusijos ir Vašingtono pasiūlymų, siekiant užtikrinti taiką ir santarvę“ Ukrainoje.
Maskva pažymėjo, jog būtina atsižvelgti į visų Ukrainos žmonių interesus, taip pat „gerbti Krymo piliečių teises nepriklausomai spręsti savo likimą pagal tarptautinės teisės normas“, sakoma ministerijos pranešime.
Krymo parlamentas antradienį nubalsavo už nepriklausomybę nuo Ukrainos ir atrodė besiruošiantis sukurti teisinį pagrindą planuojamam prisijungimui prie Rusijos.
Paklausta, ar JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) turi „planą B“ ateinančiam pirmadieniui, jeigu Krymo žmonės nubalsuos už atsiskyrimą nuo Ukrainos, J.Psaki priminė, kad praeitą savaitę prezidentas pasirašė įsaką, kuriame grasinama griežtomis JAV sankcijomis visiems, kas kelia grėsmę Ukrainos suverenumui ir vientisumui.
Ji pridūrė, kad kol kas nepriimtas joks sprendimas, ar J.Kerry priims S.Lavrovo kvietimą atvykti į Maskvą ir susitikti su Rusijos prezidentui Vladimiru Putinu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
