Šalyje jau kurį laiką kalbama apie būtinybę panaikinti 40 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų komandų. Panevėžio rajono tai kol kas nepaliestų, tačiau tikimybė, kad ir toliau lėšų nerandant viena komanda galėtų būti naikinama, yra.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis jau kurį laiką kalba apie būtinybę mažinti dalį trečiojo lygmens ugniagesių gelbėtojų komandų. Remiantis dabartiniais planais, šalyje būtų panaikintos keturios dešimtys komandų, o darbo netektų apie tris šimtus nestatutinių ugniagesių gelbėtojų. Tokiu būdu būtų ieškoma išeities iš susiklosčiusios situacijos – trūksta nemažai lėšų atlyginimams. Tiesa, permainos turėtų paliesti ne visus. Ten, kur trečiojo lygmens gaisrinių tinklas yra optimalus, kol kas nežadama nieko daryti. Tad Panevėžio rajono nestatutiniai ugniagesiai gelbėtojai bent kol kas gyvena palyginti ramiai.
Vadokliai kristų pirmieji
Rajono Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Arūnas Blaževičius „Panevėžio balsui“ patvirtino, kad šis etapas kol kas mūsų krašto nepalies ir bus išlaikytos visos aštuonios dabar turimos komandos. Jos išdėstytos gana optimaliai – aplink miestą. Viršininko žiniomis, yra savivaldybių, kur komandos dirba maždaug dešimties kilometrų spinduliu. Ten pertvarka greičiausiai įsisuks.
Panevėžio rajono ugniagesiams gelbėtojams pinigų trūksta, kaip ir visur, ir dirbama ne visu pajėgumu – užimti ne visi etatai. Keturiose komandose dirbama po devynis žmones, o likusiose keturiose – po aštuonis. A. Blaževičiaus teigimu, žmogui išėjus, į jo vietą nepriimama nieko.
Tačiau nors šiame etape Panevėžio rajone nesirengiama mažinti komandų, ateityje, jei nepavyktų rasti pinigų, finansavimas būtų prastas, vis dėlto yra tikimybė, jog galbūt būtų naikinama Vadoklių komanda.
Būtų gerai ir kiekviename kaime
„Kol kas gyvename ramiai. Nenoriu tikėti, kad naikins kurią komandą“, – stengiasi išlaikyti optimizmą A. Blaževičius. Esą sunaikinti juk labai lengva, tačiau vėliau, kai reikia atkurti, būna labai sunku.
Rajono Priešgaisrinės tarnybos viršininko manymu, Vadoklių komanda labai reikalinga. Ji dirba ne tik savame miestelyje, kuris yra nemažas. Netoli Ramygalos miestas, kitos teritorijos. Kaip galimas motyvas atsisakyti Vadoklių ugniagesių, anot A. Blaževičiaus, yra nuostata, esą Raguva vos nedengia šios teritorijos, tačiau realiai atstumas ne toks ir mažas – keliais bus apie 21 kilometrą. Tik žemėlapyje vedant tiesią liniją atrodo kitaip.
„Bandysime kovoti – geruoju nepasiduosime“, – kalba A. Blaževičius, jei vis dėlto būtų norima naikinti ir Vadoklių komandą. Tokios nestatutinių ugniagesių gelbėtojų komandos padeda gesinant gaisrus ir saugant žmonių turtą nuo ugnies.
„Visi nori, kad gelbėtojai būtų kuo arčiau, bet kiekviename kaime po ugniagesį nepastatysi“, – supranta situaciją viršininkas.
Kad kaime ugniagesiai reikalingi, iliustruoja konkrečios situacijos. Pasak A. Blaževičiaus, kilus gaisrui Ėriškiuose pirmieji gesinti ugnies atvyksta arčiausiai esantys Ramygalos ir Naujamiesčio gaisrininkai, o tik paskui pasirodo panevėžiečiai, nes kelias jiems tolimesnis.
„Krekenavos komanda į Žibartonius gali suvažinėti kokius tris kartus, kol atvyks komanda iš Panevėžio“, – apie tai, kiek reikalingi miesteliuose dirbantys ugniagesiai, kalba viršininkas.
Be privilegijų ir už aštuonis šimtus
Žinoma, daug kas priklauso ir nuo gaisro pobūdžio. Jei ugniagesiai gelbėtojai iškviečiami tik jam prasidėjus, paprastai spėjama išgelbėti jei ne visą, tai dalį ar bent jau viduje esantį turtą. Tačiau jeigu pastatas liepsnoja atvira liepsna, išsaugoti jį vilties, anot ugniagesių gelbėtojų, beveik nėra, nesvarbu, iš kurio rajono krašto ir per kiek minučių jie atvažiuos.
Vis dėlto dirbti trečiojo lygmens ugniagesių gelbėtojų komandose specialiai ieškoma vietinių gyventojų – jie geriau žino teritoriją, kaip privažiuoti į vieną ar kitą vietą.
Kaimo ugniagesiai – nestatutiniai. Tai reiškia, kad jie nėra pareigūnai ir dirba kaip ir dauguma mūsų – pagal darbo sutartį. Ir jų socialinės garantijos tokios pat, kaip ir visų kitų dirbančiųjų – jokių papildomų privilegijų jie neturi.
Panevėžio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas A. Blaževičius neatmetė galimybės, kad kai kurie duoną užsidirba dar ir papildomu darbu, tačiau spėjo, kad nemažai yra gyvenančių tik iš ugniagesio gelbėtojo algos. O ji nėra didelė – minimalus atlyginimas, tik priskaičiavus priedus už darbą naktimis ir poilsio dienomis į rankas gaunama apie 800 litų. Nepaisant to, pasak A. Blaževičiaus, žmonės pas juos paprastai dirba, kol išeina į pensiją.
Daiva SAVICKIENĖ
