Nepaisant pediatrų ir neurologų prašymų nutraukti tokį elgesį, panašu, kad daug tėvų vis dar tiki tokio auklėjimo veiksmingumu. Naujas Harvardo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „Child Development“, parodė, kad „beržinė košė“ gali turėti daug daugiau žalos vaiko vystymuisi, nei buvo manyta anksčiau.
Tyrėjai pastebėjo, kad tokia disciplinos priemonė paveikia vaikų smegenų raidą panašiai kaip ir daug žiauresnės smurto formos. Jo metu suaktyvėja smegenų sritys, atsakingos už grėsmės suvokimą, kurios turi tiesioginę įtaką vaikų sprendimų priėmimui. Toks smegenų vystymosi sutrikdymas vėlesniame gyvenime gali turėti rimtų pasekmių.
„Mes žinome, kad vaikai, kurių šeimose yra naudojamos fizinės bausmės, yra labiau linkę sirgti nerimo sutrikimas, depresija, turėti elgesio ir kitų psichinės sveikatos problemų, tačiau daug žmonių nelaiko „beržinės košės“ smurto forma, – sakė Katie McLaughlin, socialinių mokslų docentė ir Harvardo universiteto psichologijos departamento Streso ir vystymosi laboratorijos direktorė. – Šiuo tyrimu mes siekėme išsiaiškinti, ar toks vaiko mušimas turi neurobiologinį poveikį, kuris pakeičia vaiko smegenų vystymąsi.“
Mokslininkai palygino 40 beržinės košės gavusių ir 107 niekada to nepatyrusių vaikų smegenis. Kiekvieno vaiko buvo paprašyta papasakoti, ar jie anksčiau buvo mušti, ar ne. Buvo įvertinta ir tai, ar jie buvo patyrę seksualinį ar rimtesnį fizinį smurtą.
Išskirsčius vaikus į grupes, jiems buvo atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, kurio metu jiems buvo rodomi skirtingas emocijas išreiškiantys aktorių veidai. Vienos nuotraukos buvo rodomos ilgiau, kitos trumpiau, kol mokslininkai stebėjo kiekvieno vaiko smegenų aktyvumą.
Fizines bausmes patyrusių vaikų smegenys suaktyvėjo labiau, jiems matant baimės persmelktus veidus. Tokia pati tendencija yra pastebima ir atliekant tyrimus su rimtą smurtą patyrusiais vaikais. Tarp šių dviejų grupių nebuvo jokių smegenų aktyvumo skirtumų. Tai atskleidžia nerimą keliančius panašumus tarp „beržinės košės“ gavusių ir rimtą smurtą patyrusių vaikų, ir išryškina skirtumus, palyginus su vaikais, kuriems niekada nebuvo trenkta.
K. McLaughlin sakė: „Nors kai kurie žmonės nesuvokia fizinių bausmių kaip smurto, vaikų smegenų atsakas į „beržinę košę“ mažai kuo skiriasi nuo reakcijos į smurtą. Skiriasi tik poveikio stiprumas, bet ne tipas.“
Kaip ir daugelis kitų tyrimų, šis taip pat turi savų trūkumų. Nėra įmanoma apskaičiuoti, kiek skausmo „beržinė košė“ sukėlė. Be to, kai vaikai patys pasakoja apie savo patirtis, jie dažnai nepasako visko. Tyrimo rezultatai taip pat nepaaiškina, kas lemia skirtumas tarp fizines bausmes patyrusių ir nepatyrusių vaikų, taigi šią mįslę turės įminti ateities tyrimai.
Tačiau mokslininkų darbas ne tik parodo, kad vaikų vystymosi skirtumai priklauso nuo auklėjimo stiliaus, bet ir verčia susimąstyti, ar fizinės bausmės tikrai skiriasi nuo smurto.
