28–erių metų moteris iš Bredfordo, Anglijos, pasakojo: „Man neatrodo, kad galėčiau ką nors padaryti. Jam pačiam dar sunku suprasti, kas vyksta. Jis sako, kad jaučiasi kaip nesavas ir niekam nebepatinka. Man buvo labai sunku tai girdėti. Dabar mes visai nežinome, kas jo laukia ateityje.“
Narsi mama dabar nusprendė atvirai papasakoti apie savo sūnaus būklę ir skleisti žinia apie tai, kad ir vaikus ištinka insultai – kol jo sūnui Sebastianui taip nenutiko, ji nė neįsivaizdavo, kad tokių dalykų apskritai būna. O viskas prasidėjo po eilinės dienos parke, praėjusių metų rugsėjį.
Prisišlapino į lovą
„Pirmą valandą nakties mano mažiausiasis atėjo pas mane į miegamąjį ir paprašė pagalbos“, – prisimena Kimberley. – „Sebastianas miega dviaukštės lovos viršuje – jis buvo atsisėdęs ant laiptelių. Buvo tamsu, nemačiau, kas vyksta. Jis bandė kalbėti, bet nieko negalėjo pasakyti. Jis buvo prišlapinęs į lovą – to niekada nėra buvę.
Aš jį nukėliau žemyn ir pasodinau – kai tik atsitraukiau, jis parkrito ant žemės. Įjungiau šviesą ir pamačiau, kad visa jo dešinė kūno pusė yra paralyžiuota. Iš burnos jam varvėjo seilės ir jis negalėjo kalbėti.“
Apimta panikos Kimberley iškvietė greitąją, o atvykę medikai Sebastianą iškart išvežė į ligoninę.
„Pasilikome ligoninėje – paralyžius nepraėjo iki ryto“, – sako mama. – „Tada padarė kompiuterinę tomografiją – ji neparodo, ar yra insultas. Jam buvo diagnozuota galima epilepsija.“
Kimberley medikai patarė viską užfiksuoti, jei vaikui vėl pasireikštų panašūs simptomai. Visą kitą mėnesį visa šeima atidžiai jį stebėjo. Šeimoje buvo sugalvota sistema – kai berniukas jautė, kad artėja dar vienas toks epizodas, jam reikėjo sakyti „raudona jėga“, kai jautė, kad priepuolis baigiasi – „mėlyna jėga“.
Atrodė nesavas
Vieną spalio rytą Kimberley pastebėjo, kad Sebastianas prie pusryčių stalo atrodo kaip nesavas.
„Sėdėjome prie stalo, kai jis pasakė „raudona jėga“ – tada išmetė šaukštą ir pradėjo alpti. Aš vos jį sugavau. Jis atrodė kaip praradęs sąmonę – veidas be išraiškos, nebegali kalbėti. Skamba baisiai, bet tuo metu gydytojai buvo mums prisakę tokiu atveju viską įrašyti. O juk galėjo būti, kad filmuoju paskutines jo gyvenimo akimirkas.“
Tačiau šiam priepuoliui traukiantis Sebastianas dar kartą sušuko „raudona jėga“ ir tada prasidėjo dar vienas priepuolis. Kimberley tada nusprendė dar kartą paskambinti šeimos gydytojai, kuri ją tai pačiai dienai nukreipė į vaikų ligoninę. Nors ligoninėje medikai beveik neabejojo, kad berniukui – epilepsija, po vizito pas neurologą paaiškėjo, kad situacija kitokia.
Po trijų dienų Kimberley sulaukė mediko skambučio – jos buvo paprašyta prieš išgirstant diagnozę prisėsti.
„Jie buvo išsiaiškinę, kad Sebastianas patyrė mažiausiai tris insultus“, – sako ji. – „Aš net nežinojau, kad vaikams būna insultų.“
Nuo tada praėjo jau pusė metų – buvo atlikti įvairūs tyrimai ir testai, bet medikai dar vis negali pasakyti, kodėl Sebastianą ištinka insultai. Šeima dabar laukia genetikos testo rezultatų, o penkiametis berniukas turėjo kęsti tokį kiekį kraujo tyrimų, kad pradėjo bijoti adatų.
Daugiau insultų nepasireiškė
Šį mėnesį jam suėjo penkeri – berniukas yra laimingas ir sveikas, sako jo mama. Jam buvo tik išrašyta aspirino, o nuo spalio mėnesio daugiau insultų nepasireiškė. Tačiau tokie išgyvenimai lengvai nepraeina niekam.
„Jam būna nuotaikų svyravimų. Kartais jis būna depresyvus, o kartais – beveik kaip manijos apimtas.“ – pasakoja mama. – „Kartais jis vienas nueina į kambarį ir tyliai verkia. Visos mamos tik nori apsaugoti savo vaikus. Man atrodo, kad įrašinėdama insulto epizodą aš to nepadariau.“
Drąsi mama dabar ryžtingai skleidžia žinią apie vaikus ištinkančius insultus ir apie jų šeimoms teikiamą pagalbą. Šiais metais Kimberley planuoja bėgti Mančesterio pusmaratonį su tikslu surinkti aukų insulto pacientais besirūpinančiai organizacijai, rašoma mirror.co.uk.
„Daugybė kitų tėvų man sako niekada nė neįsivaizdavę, kad ir jų vaikus gali ištikti insultai“, – sako ji. – „Tai tik parodo, kaip mažai yra informacijos šia tema. Tai – mano didžiausia motyvacija. Dalindamasi šia istorija galiu kam nors padėti.“
