60 proc. gyventojų įsitikinę — jie maitinasi nesveikai. O 52 proc. apklaustųjų pripažino per mažai judantys. Netinkamai besimaitinantys dažniausiai nurodė vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrai, o fizinio aktyvumo labiausiai trūksta vyresnėms nei 36 m. moterims.
Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. Rimantas Stukas teigia, kad gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai nekinta jau kelerius metus. Anot jo, šis tyrimas dar kartą patvirtino, kad didesnė dalis visuomenės propaguoja nesveiką gyvenimo būdą.
„Žmonių sveikatos raštingumas nėra žemas. Žmonės supranta, kad jų mitybos įpročiai yra netinkami, kad jų fizinis aktyvumas per mažas. Tai yra gerai. Kur aš įžvelgiu problemą, kad žmonės visa tai supranta, jie norėtų keisti įpročius, bet jų vis tiek nekeičia“, — teigia prof. R. Stukas.
Daugiau judėti gyventojams lengviau nei sveikiau valgyti. Kad jie maitinasi tinkamai, mano tik maždaug kas penktas apklaustasis (23 proc.). Sveika mityba dažniausiai gali pasigirti jaunos ir vidutinio amžiaus moterys. Savo fiziniu aktyvumu patenkinti 38 proc. apklaustųjų. Fiziškai aktyviausi — jauni, iki 35 m. vyrai.
Likusiems gyventojams sunku pasakyti, ar jų mitybos įpročiai tinkami, o fizinis aktyvumas — pakankamas.
Trūksta motyvacijos keisti įpročius
Ne visi gyventojai, manantys, kad jų gyvenimo būdas netinkamas, norėtų jį keisti. Maitintis sveikiau, daugiau judėti ir atsisakyti žalingų įpročių norėtų kas antras — 49 proc. apklaustųjų. Trečdalis respondentų (33 proc.) savo gyvenimo būdu patenkinti.
„Eurovaistinės“ inicijuotas tyrimas parodė, kad gyventi sveikiau labiausiai norėtų tie, kurie jau dabar pakankamai sveikai maitinasi ir daug juda. 65 proc. gyventojų, manančių, kad jų mitybos įpročiai geri, ir 53 proc. manančiųjų, kad jie pakankamai judrūs, norėtų gyventi dar sveikiau.
Pasak Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. R. Stuko, žinių apie sveiką gyvenimo būdą gyventojai turi pakankamai, tačiau to neužtenka, kad jie gyventų sveikiau.
„Niekas neprivers žmogaus sveikai maitintis, jeigu jis pats nenorės. O kad jis norėtų keisti įpročius, jam turi būti sukuriama motyvacija būti sveikam. Rasti tą motyvaciją žmogui turi padėti specialistas, akivaizdžiai parodydamas, kas yra blogai jo organizmui ir sveikatai, jeigu jis nesveikai maitinasi ir per mažai juda. O tiems, kurie iš tikrųjų gyvena sveikai, galėtų būti kokios nors paskatinamosios priemonės. Nes vien žinių ir kalbų apie sveiką gyvenseną neužtenka“, — sako prof. R. Stukas.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad netinkamos gyvensenos sukeltos lėtinės ligos nepasireiškia kaip gripas, kuris iškart paguldo į lovą. Netinkamai maitindamasis ir per mažai judėdamas, žmogus gali jaustis visai gerai, tačiau daroma žala organizmui gali baigtis liūdnai - infarktu ar insultu. Pasak Visuomenės sveikatos eksperto, netinkamos gyvensenos sukeliamų lėtinių ligų vystymąsi galima sustabdyti, laiku pakeitus mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius bei reguliariai tikrinantis sveikatą.
„Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė teigia, kad tyrimu pirmiausia siekta pamatyti, kaip gyventojai vertina savo gyvenimo būdą, turintį įtakos jų sveikatai ir gerai savijautai.
„Kas mėnesį sulaukiame 1,5 mln. apsilankiusių klientų ir matome, kad vaistinėje dažniausiai jie ieško jau atsiradusių sveikatos problemų sprendimo. Kasdien patariame klientams, kaip pasirūpinti gera savijauta, todėl mums svarbu pamatyti bendrą vaizdą, kaip jaučiasi Lietuvos gyventojai, koks jų gyvenimo būdas ir ko jiems trūksta, kad jaustųsi geriau ir būtų sveikesni“, — teigia I. Damulienė.
