Vasara daugeliui Europos gyventojų yra atostogų metas, kai daugelis vyksta į nuostabias vietas pasikaitinti saulėje. Vis dėlto atostogos daugiau nei trečdaliui lietuvių vis dar yra sunkiai pasiekiama privilegija, o ne savaime suprantamas dalykas.
Eurostato skaičiavimais, 2023 m. maždaug 29 proc. 16 metų ir vyresnių ES gyventojų negalėjo sau leisti savaitės trukmės kelionės.
Tuo tarpu 2022 m. 62 proc. 15 metų ir vyresnių ES gyventojų bent kartą keliavo ne darbo reikalais. Tai apima tik atostogas su daugiau nei viena nakvyne.
Kitaip tariant, 38 proc. ES piliečių per metus visai nebuvo išvykę asmeninių atostogų.
Tačiau Eurostatas nenurodo, ar taip nutiko dėl finansinių priežasčių.
Kurios Europos Sąjungos šalys neatostogauja?
Lietuvoje net 34 proc. gyventojų negali sau leisti savaitės atostogų.
Italijoje šis rodiklis mažesnis – 32 proc., o Prancūzijoje ir Vokietijoje – atitinkamai 25 proc. ir 23 proc. Rumunijoje, kur šis rodiklis siekia 60 proc., daugelis piliečių neatostogauja, kaip ir Bulgarijoje (44 proc.) bei Vengrijoje (43 proc.).
Apžvelgiant Europos šalis, tačiau nepriklausančias ES, galima paminėti Norvegiją, kuri yra kitame spektro gale. Čia tik 7,9 proc. žmonių ekonominiu požiūriu negali keliauti.
Ekonominiai skirtumai
Skirtumai tarp valstybių „paprastai yra susiję su šalies ekonomikos stiprumu“, – „Euronews“ sakė Denverio (JAV) metropoliteno universiteto Svetingumo mokyklos dekanė profesorė Lynn Minnaert.
„Sąrašo apačioje esančių šalių BVP yra didesnis nei sąrašo viršuje esančių šalių“, – pridūrė ji.
Kenterberio universiteto Vadybos, rinkodaros ir turizmo katedros profesorius C. Michaelas Hallas teigė: „Akivaizdu, kad disponuojamų pajamų lygis yra svarbus, nes tai leidžia žmonėms išleisti pinigus atostogoms. Atostogų pasirinkimo ir išlaidų skirtumai atspindi kai kuriuos platesnius ekonominius skirtumus ES“.
Kitame Eurostato tyrime, kurio duomenys paskutinį kartą surinkti 2022 m., nagrinėjamas gyventojų, keliaujančių asmeniniais tikslais, skaičius – skaičiuojamos tik atostogos su bent viena nakvyne.
2022 m. Nyderlanduose bent kartą atostogavo 84 proc. gyventojų, toliau reitinge rikiuojasi Liuksemburgas (83 proc.) ir Suomija (81 proc.).
Lietuvoje situacija šiek tiek prastesnė – šis rodiklis siekia 52 proc.
Bulgarija ir Rumunija yra kitame skalės gale – tik 28 proc. jų gyventojų 2022 m. keliavo vos kartą.
Nors sprendimas nekeliauti gali būti susijęs su ekonominėmis kliūtimis, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių piliečiai gali nuspręsti likti namuose. Profesorius C. M. Hallas sakė, kad kultūriniai ir geografiniai veiksniai taip pat turi įtakos kelionių įpročiams.
Kurios šalys daugiausiai išleidžia atostogoms?
Eurostato duomenimis, vidutinės vienam asmeniui tenkančios išlaidos turizmui Europos šalyse labai skiriasi.
2022 m. Liuksemburge vienam asmeniui tenkančios turizmo išlaidos buvo didžiausios – 175 eurai, antroje vietoje buvo Austrija – 154 eurai, o ES vidurkis siekė 87 eurus.
Šie skaičiai atspindi turistų išlaidas pagal jų gyvenamąją šalį, o ne tai, kiek turistai, atvykę į nurodytą šalį, išleidžia.
Tarp stipriausios ekonomikos šalių daugiausiai pinigų išleido Vokietija – 109 eurus už naktį. Prancūzija (84 eurus), Ispanija ir Italija (72 eurus) išleido mažiau nei vidutiniškai.
Lietuva išleido dar mažiau – 63 eurus.
Žmonės daugiau išleidžia kelionėms į užsienį
Vidutinės vienos nakvynės išlaidos taip pat skyrėsi priklausomai nuo to, ar kelionė buvo vietinė, ar į užsienį.
Vietinės išlaidos reiškia išlaidas savo šalyje, o ne kitose ES šalyse.
Paprastai žmonės yra linkę išleisti daugiau už nakvynę keliaudami tarptautiniu mastu, palyginti su vietinėmis kelionėmis.
2022 m. ES gyventojai kelionėms šalies viduje vidutiniškai išleido 68 eurus už naktį, o kelionėms į užsienį – 117 eurų už naktį.
Kai kuriose šalyse vidutinės išlaidos vidaus turizmui buvo mažesnės nei 40 eurų ir net nukrito žemiau 30 eurų už naktį, pavyzdžiui, Čekijoje ir Latvijoje.
Didžiausios vidutinės išlaidos vidaus turizmui buvo Austrijoje – 138 eurai.
Kai kurių šalių gyventojai kelionėms į užsienį išleido bent du kartus daugiau už nakvynę, palyginti su vietinėmis kelionėmis.
Latvijoje šis santykis 2022 m. buvo 3,7, o Čekijoje – 2,8.
Pagal vidutines turizmo išlaidas vienai kelionei, o ne nakvynei, sąrašo viršuje atsidūrė Liuksemburgas – 1261 euras. Po jo seka Austrija (720 eurų) ir Vokietija (650 eurų).
Lietuva – kone pačioje sąrašo apačioje (241 euras).
Atostogas praleidžia namuose ar užsienyje?
Apskaičiuota, kad 2022 m. ES gyventojai turizmo kelionėms išleido 474 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis (53 proc.) buvo išleista kelionėms į užsienį.
Septyniolikoje iš 26 ES šalių, apie kurias turima duomenų, daugiau nei pusė turizmo išlaidų buvo skirta kelionėms į užsienio šalis.
Daugiausia kelionėms užsienyje išleido Liuksemburgo gyventojai – 98 proc. jų turizmo išlaidų buvo skirta kelionėms į užsienį, po jų seka Belgijos (90 proc.), Maltos (89 proc.), Kipro (84 proc.) ir Nyderlandų (81 proc.) gyventojai.
Lietuvos gyventojų pasiskirstymas šioje skalėje buvo toks: 72 proc. – kelionėms užsienyje, o 28 proc. – šalies viduje.
Tuo tarpu Rumunijos, Graikijos ir Prancūzijos gyventojai daugiau kaip 70 proc. savo išlaidų turizmui skyrė kelionėms šalies viduje. 6 proc. savo išlaidų turizmui ES gyventojai išleido kelionėms į Ameriką, po to į Aziją (4 proc.) ir Afriką (3 proc.).
Ekonominė situacija baisi, daug kas iš atsargų gyvena. Tik visi tyli per televizorių ir konservai sako viskas gerai :)
