Lietuvoje daugėjant greičio matavimo prietaisų, bet nedidėjant baudų dydžiams, dalis saugaus eismo ekspertų prasitaria apie būtinybę griebtis tam tikrų įstatyminių pakeitimų, siekiant užtikrinti didesnį saugumą keliuose.
Skirtingos valstybės taiko nevienodą praktiką. Pavyzdžiui, Suomijoje, baudų dydis už greičio viršijimą skaičiuojamas pagal uždarbį – kuo didesnis gyventojo atlyginimas, tuo didesnės ir baudos.
Tačiau Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) atstovai tvirtina, kad šiuo metu, siekiant sumažinti nelaimių skaičių keliuose, yra pasirinkta kiek kita strategija.
Siūlo atsisakyti lengvatų
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis, vertindamas, kaip kitos valstybės kovoja su vairuotojų vykdomais kelių eismo taisyklių pažeidimais, sako, kad tobulos sistemos, deja, iki šiol niekur nėra.
V. Žuraulis užsimena, kad Lietuva Europos Sąjungos (ES) kontekste nepasižymi žemais avaringumo keliuose rodikliais. Tačiau kai kurios priemonės iš tiesų veikia atgrasančiai tam, kad vairuotojai neviršytų greičio.
„Pastaruosius dvidešimt metų turime gerėjančią situaciją keliuose. Suprantama, kad baudos dydžiai turi koreliuoti su valstybės pragyvenimo lygiu ir taip pat veikti atgrasančiai. Baudžiamumo neišvengiamumas irgi yra labai reikšmingas, dėl to vis daugiau kelių eisme yra integruojama automatinių pažeidimų fiksavimo įrangos“, – kalbėjo V. Žuraulis.
Nepaisant numatytų baudų už KET pažeidimus, idėja didinti jų dydžius, V. Žuraulio teigimu, gali nepasižymėti itin dideliu veiksmingumu, o dabartiniame kontekste tai tiesiog nebūtų teisingas žingsnis.
„Baudų didinimas iš dalies yra kaip atlyginimo kėlimas – veiksminga yra tik tam tikrą laiką, jeigu pragyvenimo lygis vystosi geryn.
Iš tiesų baudos turėtų būti atgrasančio didumo, bet, žinodami pastarojo meto realijas, susijusias su infliacija, augančiomis kainomis, energetikos rinkos nestabilumu, karu, ženklus baudų didinimas nebūtų teisingas. Tai pasiteisintų nebent tada, kai būtų aiškiai identifikuoti KET pažeidimų atvejai, kurie tiesiogiai prisideda ir prie avaringumo, t.y. baudas didinti tik tikslinėmis aplinkybėmis, taip pat apie tai aiškiai komunikuoti visuomenei“, – svarstė Vilnius tech profesorius.
O vietoje aklo baudų didinimo už greičio viršijimą, V. Žuraulio manymu, vertėtų pirmiausiai atsižvelgti į tolerancijos mažinimą, kuomet yra skiriamos baudos už KET pažeidimus.
„Labiau akcentuočiau tolerancijos mažinimą ir automatinį baudų skyrimą, t.y. kad sankcijas gautų didesnė dalis pažeidėjų, bet nebūtinai padidintas baudas. Juk gavus antrą baudą per metus jau nebegaliotų lengvinančios aplinkybės ir būtų skiriama visa nuobauda, taigi tai, manyčiau, irgi suveiktų pažeidėjų kontrolės atžvilgiu“, – pastebėjo pašnekovas.
Dabartines baudas vadina juokingomis
Tuo metu vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigia suprantantis, kad kiekvienam gyventojui, taip pat ir jam pačiam, nėra malonu mokėti už padarytą pažeidimą.
Tačiau saugaus eismo ekspertas atkreipia dėmesį, kad dabartinės baudos už greičio viršijimą tikrai kai kuriais atvejais gali atrodyti juokingos. Todėl vairuotojams, pasak jo, privalu keisti savo požiūrį ir suprasti, kad jeigu neviršysite greičio, niekas jūsų pinigų neprašys.
A. Pakėnas taip pat pastebi, kad nors greičio viršijimas yra laikomas viena iš pagrindinių avaringumo priežasčių, o nelaimių metu žūsta žmonės, dar tūkstančiai gyventojų sužeidžiami. Tačiau dabartiniuose įstatymuose, pasak jo, atrasti logiką, susijusią su administracinių nuobaudų skyrimu, gali būti sudėtinga.
„Pavyzdžiui, jei kirtai ištisinę liniją, vairuotojui už tai gali atimti teises. Pravažiavus raudoną šviesoforo signalą, net jeigu tai ir padarėte netyčia, kai sankryža buvo tuščia, taip pat gali būti atimamos teisės. Bet jeigu vairuotojai viršija greitį iki 50 km/val., už tai teisių neprarasite, tik atsipirksite bauda.
Vadinasi, jeigu toje kelio atkarpoje, kur galima važiuoti 50 km/val., jūs lėkėte 95 km/val. greičiu, galiausiai vairuotojui tereikės sumokėti baudą, o teisės nebus atimamos. Ar tai yra normalu? Man tai skamba labai neadekvačiai“, – kalbėjo A. Pakėnas.
Nors baudos Lietuvoje už minėtą KET pažeidimą nėra didinamos, tačiau Lietuvos policija perka vis daugiau greičio matavimo prietaisų. Tokia kontrolė, pasak vairavimo instruktoriaus, iš tiesų yra reikalinga, tačiau baudos, jo teigimu, taip pat turėtų būti pamokančios ir skausmingos.
A. Pakėnas dar kartą užsimena, kad požiūrį dėl baudų skyrimo už greičio viršijimą turėtų keisti kiekvienas, kuris nevengia pažerti kritikos ir, pavyzdžiui, tada, kai keliuose yra statomi mobilūs greičio matuokliai, dar vadinami „trikojais“.
„Ši tema gali būti nemaloni daugeliui vairuotojų. Žmonės piktinasi, kad pareigūnai trikojus stato ne ten, kur reikia, o vėliau už viršytą greitį skiria baudą. Palaukite, o nuo kada negalima statyti greičio matuoklio? Ar tai reiškia, kad toje kelio atkarpoje galima viršyti greitį? Jeigu negalima viršyti greičio, vadinasi, to negalima daryti visur. Ir nesvarbu, kur stovi greičio matavimo prietaisai.
Laikas pakeisti požiūri – nustokime lėkti ir viršyti greitį. Nuvažiuokite į Norvegiją ar Švediją ir pažiūrėsite, po kiek laiko neteksite vairuotojo pažymėjimo“, – kalbėjo vairavimo instruktorius.
Siekia, kad nuo pažeidimų atgrasytų ne baudų dydžiai
LKPT viršininkas Vytautas Grašys aiškino, kad policijos pasitelkiama strategija mažinant avaringumą šiuo metu yra kiek kitokia nei baudų didinimas.
„Lietuvos kelių policija stengiasi, kad nuo pažeidimų atgrasytų ne baudų dydžiai, bet jų neišvengiamumas, o taikomos prevencinės priemonės ir kontrolės motyvuotų vairuotojus laikytis KET, augintų jų sąmoningumą kelyje, kad saugus elgesys taptų mūsų kasdieniniu įpročiu, gerėtų eismo kultūra“, – teigė kelių policijos viršininkas.
Pasak V. Grašio, tai nereiškia, kad šiuo metu nėra tobulinami įstatymai.
„Vertindamos situaciją, atsakingos institucijos nuolat inicijuoja pakeitimus tobulina įstatymus. Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos pasiūlytas naujausias Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pataisas po svarstymų priėmė LR Seimas praėjusių metų rudenį – 2022 m. spalio 10 d. Didžioji dalis pakeitimų jau įsigaliojo nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos. Buvo sugriežtinta asmenų atsakomybė už kai kuriuos KET pažeidimus“, – pastebėjo V. Grašys.
Policijos atstovas atkreipia dėmesį, kad avaringumo situacija Lietuvos keliuose išlieka stabili.
„Nors eismo įvykių ir juose sužeistųjų asmenų skaičius, palyginti su 2021 metais, kiek padidėjo (atitinkamai 4 proc. ir 7 proc.), tačiau gerokai mažiau žmonių žuvo keliuose. Pirminiais duomenimis 2022 metais žuvo 120 eismo dalyvių.
Tai 18 proc. mažiau negu 2021-aisiais metais ir tai yra mažiausias netekčių eismo įvykiuose skaičius nuo 1990 metų. 2022 metais žuvusiųjų skaičius, kuris tenka vienam milijonui gyventojų, – 42, 2021 metais buvo 52, o 1991 metais – 316“, – komentavo V. Grašys.
Daugiau kaip 0,5 mln. greitį viršijusių vairuotojų
Kelių policijos viršininkas pasakoja, kad už greičio viršijimus 2022 metais buvo pradėta 655 889 administracinio nusižengimo teisenų, o 2021 metais – 756 tūkst.
Tačiau, pasak pašnekovo, reikia nepamiršti, kad 2022-ieji metai buvo metai po COVID-19 pandemijos. Būtent šio laikotarpio metu buvo taikyti įvairūs eismo ribojimai, darbuotojams buvo taikomas darbas nuotoliu, nedirbo arba nepastoviai dirbo ugdymo įstaigos, todėl 2020 ir 2021 metais eismas buvo sulėtėjęs.
Dėl šios priežasties, pasak pašnekovo, pernai grįžome jau į beveik įprastinius gyvenimo ir darbo ritmus.
Atkreipiamas dėmesys, kad 2021 metais šalyje veikė 393 pažeidimų fiksavimo sistemos, kurios fiksavo ne tik greičio, bet ir techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo kontrolę, o 2022 metais šių sistemų tinklas buvo išplėstas – iki 490.
Lietuvoje taip pat veikė 108 vidutinio greičio matavimo sistemos skirtinguose ruožuose. Intensyvaus eismo ruožuose veikia 238 Daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos. Dar veikia 117 momentinių greičio matavimo prietaisų, dalį įrengia savivaldybės, o policijos pareigūnai pagal poreikį naudoja 37 mobiliuosius greičio matavimo prietaisus „PoliScan FM1“ bei kitas priemones. Kauno mieste pradėjo veikti pažeidimų fiksavimo sistema, kameromis fiksuojanti KET pažeidimus įvairiose miesto vietose.
Todėl, pasak V. Grašio, natūralu, kad, daugėjant priemonių, fiksuojančių greitį, išaiškinama ir daugiau KET pažeidimų.
Įsigalios nauji KET pakeitimai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad du naujai priimti KET pakeitimai įsigalios 2023 m. pavasarį ir 2024 metų pradžioje.
Štai gegužės 1 d. transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme, išskyrus, kai transporto priemonė stovi, vairuotojams bus draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis.
Tiesa, išimtis galios tais atvejais, jeigu mobiliojo ryšio priemonė naudojama laisvų rankų įrangos pagalba arba kai telefonas pritvirtintas specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą.“
O kitąmet – sausio 1 d. – nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, vairuotojų turimi vairuotojo pažymėjimai bus skelbiami negaliojančiais.
Pašalinus priežastis, lėmusias vairuotojo pažymėjimo paskelbimą negaliojančiu, vairuotojo pažymėjimas vėl bus skelbiamas galiojančiu.
Šiuo metu vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos.
Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojančias KET taisykles, vairuotojams, viršijusiems greitį iki 10 km/val. policija gali skirti įspėjimą.
Jeigu vairuotojai greitį viršija daugiau kaip 50 km/val., gali būti skiriama nuo 450 iki 550 eurų, taip pat netenkama vairuotojo pažymėjimo nuo 1 iki 6 mėnesių.
as pries. jei daugiau nei 20km/h pritariu.
idiotisku zenklu primetyta belekur, patys zinot.
