Apsilankius Žalgirio klinikos interneto puslapyje, iškart pasitinka įspėjimas, kad „dėl pasikeitusių gydymo įstaigos personalo aplinkybių ir gydytojų trūkumo bei ortodontinio gydymo paslaugų specifikos yra neterminuotai stabdoma naujų pacientų registracija gydytojo ortodonto konsultacijai, klinikoje bus vykdomas tik tęstinis pacientų gydymas“.
Trūksta gydytojų
Žalgirio klinikos direktoriaus pavaduotoja Solveiga Pakalkienė portalui tv3.lt patvirtino, kad šiuo metu įstaigoje telikusios dvi ortodontės, bendrai dirbančios viso labo puse etato.
„Viena gydytoja, kuri dirbo dar puse etato, išėjo ilgalaikių atostogų, dėl to nebeturime, kur priimti naujų pacientų. Ortodontinis gydymas yra tęstinis, ilgalaikis, tad esančios gydytojos ir taip turėjo perimti išėjusios darbuotojos pacientus, taigi šiuo metu praktiškai neturime galimybių priimti naujus pacientus konsultacijoms ir gydymui.
Bet pageidaujančius pacientus mes registruojame į laukiančiųjų eiles. Kiek reikės laukti, prognozuoti šiuo metu negalime, bet kai tik atsiras laikų, pacientai automatiškai bus perkelti vizitams ir apie tai informuoti“, – situaciją paaiškino ji.
Pašnekovė nedrįso prognozuoti, kada vėl bus atnaujinta registracija pas gydytojus ortodontus, mat šių specialistų trūkumas viešosiose įstaigose – milžiniškas.
„Mums labai sudėtinga pritraukti naujus gydytojus ortodontus. Tai sąlygota kelių priežasčių. Visų pirma – atlyginimai, mes nekonkurencingi, palyginus su privačiu sektoriumi. Kitas dalykas, administracinė našta viešojoje įstaigoje yra didesnė – pavyzdžiui, reikia pildyti ir teikti duomenis ligonių kasoms dėl apmokėjimo gavimo, taip pat prisideda dalyvavimas viešųjų pirkimų procedūrose, kas reikalauja papildomo gydytojų laiko“, – kalbėjo S. Pakalkienė.
Privatus sektorius gydytojus privilioja dar studijų metų
Pasak Žalgirio klinikos direktoriaus pavaduotojos, šių gydytojų stygius įstaigoje nėra nauja problema, ne kartą apie tai informuoti ir dalininkai, tarp kurių – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Bandėme įvairiais būdais pritraukti specialistus, tačiau privatus sektorius šiems gydytojams yra daug patrauklesnis, juos pritraukia dar studijuojant rezidentūroje, netgi dalinai apmoka rezidentūros studijas, pasiūlo kitus privalumus.
„Mums labai sudėtinga pritraukti naujus gydytojus ortodontus. Tai sąlygota kelių priežasčių. Visų pirma – atlyginimai, mes nekonkurencingi, palyginus su privačiu sektoriumi“, – kalbėjo S. Pakalkienė.
Esame ne kartą informavę savo dalininkus apie šią problemą, bet tai iš esmės nėra kažkokio vieno konkretaus gydytojo specialisto trūkumas, o daugiau sisteminės problema, kuri taip paprastai neišsisprendžia“, – konstatavo S. Pakalkienė.
Ji priminė, kad privatus sektorius šiandien išvystytas labai plačiai ir galimybės čia yra kitokios: „Jie patys nusistato kainas už paslaugas, o mes turime vadovautis sveikatos apsaugos ministro nustatytais įkainiais, kurie ne visais atvejais atitinka realias sąnaudas.“
Pašnekovė vylėsi, kad pavyks rasti norintį ateiti dirbti specialistą, tačiau blogiausiu atveju gali tekti laukti gydytojos, kuri yra išėjusi motinystės atostogų.
Be kita ko, Žalgirio klinikos atstovė atkreipė dėmesį, kad be labiausiai jaučiamo gydytojų ortodontų trūkumo, taip pat labai didelis yra burnos chirurgijos paslaugų poreikis. Vis tik šiuo atveju problemų sukelia ne gydytojų stygius, bet pacientų užgaida gydytis tretinio lygio įstaigoje.
„Pavyzdžiui, dantų traukimo paslaugą, kai nereikalinga operacija, gali ir turėtų suteikti gydytojas odontologas pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigose, tai yra poliklinikose, bet matome labai daug siuntimų šią procedūrą atlikti mūsų burnos chirurgams. Ir toks siuntimas dažnai būna parašytas šeimos gydytojo, tai reiškia, kad gydytojas odontologas tokio paciento net nebūna apžiūrėjęs. Kitu atveju galbūt ta priežastis jau būtų pašalinta pirminio lygio įstaigoje“, – atkreipė dėmesį ji.
Aptarnauja maksimalų pacientų skaičių
Kauno klinikų gydytoja ortodontė prof. Dalia Smailienė taip pat nurodė, kad šiuo metu Kauno klinikų Ortodontijos klinikoje priimamas maksimalus pacientų skaičius, kokį tik įmanoma aptarnauti.
„Registracija pas gydytojus neribojama, tačiau šiuo metu eilė iš tiesų yra ilga. Tiek vaikai, tiek suaugusieji gydytojo ortodonto konsultacijai registruojami į bendrą eilę, nes juos aptarnauja tie patys specialistai“, – pastebėjo gydytoja.
Jos aiškinimu, maksimaliai klinika kas mėnesį gali priimti 10–15 naujų pacientų, tuo metu pageidaujančių konsultuotis ir gydytis čia kiekvieną mėnesį kreipiasi nuo 200 iki 300 pacientų.
„Kauno klinikose nėra galimybių užtikrinti dar daugiau paslaugų, nes vienam gydytojui ortodontui tenkantis krūvis jau ir taip yra daugiau nei maksimalus, todėl ragintume pacientus kreiptis ir į kitas gydymo įstaigas, kuriose teikiamos PSDF lėšomis finansuojamos ortodontines paslaugos“, – kalbėjo D. Smailienė.
Pašnekovė kartu pažymėjo, kad ortodontines paslaugas iš PSDF lėšų visoje Lietuvoje teikia 29 gydymo įstaigos. Kaune sutartį teikti paslaugas turi ne tik Kauno klinikos, bet ir Kauno miesto poliklinika.
„Nepaisant to, Kauno klinikų Ortodontijos klinikoje suteikiama beveik 50 proc. visų Lietuvoje teikiamų aukščiausio lygio specialistų kompetencijos reikalaujančių paslaugų, tokių kaip gydymas specialiais prietaisais (breketų sistemomis), apmokamų PSDF lesimis“, – pastebėjo ji.
Klaipėdos krašte – vos kelios įstaigos
LR Odontologų rūmų Tarybos narė ir Klaipėdos skyriaus vadovė gyd. odontologė ortodontė Jurga Liatukienė atkreipė dėmesį, kad situaicja dėl ortodontų stygiaus yra žinoma ir itin aktuali ji tampa vasaromis.
„Visos universitetinės ligoninės dalį savo darbo krūvio perduoda gydytojams rezidentams, jie atlieka didelę dalį klinikinio darbo. Vasara yra toks laikas, kai yra rezidentų atostogos arba jie keičiasi – vieni baigia, kiti dar tik įstoja ir pradeda studijas. Tad ir susidarė tokia situacija. Ypač ji aktuali būtent dabar, nes kitomis vasaromis, kai nebūdavo į dekretines atostogas išėjusiųjų, greičiausiai nebuvo taip labai matoma, bet gydytojų ortodontų trūkumas viešajame sektoriuje šiaip yra sena problema“, – pabrėžė ji.
Pasak pašnekovės, ši bėda yra ne tik Žalgirio klinikoje, bet ir kitose poliklinikose, ligoninėse.
„Kodėl niekas nekalba apie Klaipėdos karštą – čia kokie 5 ar 7 metai vadinamoje senojoje poliklinikoje, kur būdavo teikiamos tokios paslaugos, nėra nė vieno gydytojo po to, kai paskutinysis yra išėjęs į pensiją.
Klaipėdos krašte nemokamas ortodonto paslaugas teikia vos kelios įstaigos. Bet jei kalbame apie privatų sektorių, tokiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas, kurie rengia gydytojus ortodontus, jų kiekis ir koncentracija yra pakankamai didelė, net yra nemaža konkurencija“, – kalbėjo J. Liatukienė.
Valstybė nerūšiuoja, kam labiau reikia paslaugos
Jos teigimu, eilės ortodontų paslaugoms susidaro ne tik dėl didžiulių netolygumų privačiame ir viešajame sektoriuose, bet ir nepakankamai įvertinamo ortodontinio gydymo poreikio:
„Yra net specialūs – ortodontinio gydymo reikalingumo – indeksai. Jie yra 5 ir jei vertintume 1 ar 2, pačius žemiausius laipsnius, patys mokslininkai ortodontai pažymi, kad esant 1–2 laipsniui, gydymo poreikis yra menkas ar net nereikalingas. Pas mus gi valstybė nerūšiuoja kompensuojamų paslaugų pagal gydymo poreikį.
Kitaip tariant, net su 1–2 laipsnio gydymo poreikiu vaikas techniškai pretenduoja į tą patį nemokamą gydymą su ortodontine plokštele kaip ir tas, kuris neturi 6 nuolatinių dantų ir turi sunkią ligą. Taigi eilės formuojasi dar ir dėl šios priežasties, nes valstybėje rūšiavimo šioje vietoje nėra.“
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad valstybės apmokamos paslaugos teikiamos tik vaikams iki 18 metų, tačiau šiandien šių paslaugų poreikis gerokai išaugęs ir tarp kitų amžiaus grupių asmenų.
„Kadangi ši problema pirmiausia susijusi su mažamečiais vaikais, būna labai skaudu, kad valstybė negali užtikrinti gydymo“, – sakė J. Liatukienė.
„Ortodontija yra sąlyginai nauja medicinos sritis ir dar prieš 20–30 metų galimybės ir šiuolaikinių gydymo priemonių įperkamumas buvo nelabai prieinamas. Jei vertintume procentą, kiek dabar gauna gydytojo ortodonto paslaugas suaugusių pacientų ir vaikų, turbūt jis yra pasiekęs pusę to masto. Tuo metu gydytojas ortodontas yra vienas specialistas visiems – nėra atskirai suaugusiems ir vaikams, todėl apkrovos dar labiau išauga.
Kadangi ši problema pirmiausia susijusi su mažamečiais vaikais, būna labai skaudu, kad valstybė negali užtikrinti gydymo. Tad sprendimų reikia ieškoti – tai apima ir viešojo sektoriaus medikų algų kėlimą, administracinės naštos mažinimą, galbūt ir kompensuojamų ligų sąrašo sumažinimas galėtų pagelbėti ir nukrautų krūvį nuo viešojo sektoriaus įstaigų, į kurias veržiasi tie pacientai, kurie siekia nemokamo gydymo“, – svarstė J. Liatukienė.
Siūlo rinktis kitas įstaigas
Paklausta apie situaciją Žalgirio klinikoje SAM nurodė, kad šiuo metu įstaiga ieško darbuotojų dviem gydytojo ortodonto etatams – skelbimai yra paskelbti pačios klinikos ir Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapiuose.
„Pacientams, kurie norėtų gauti paslaugas Žalgirio klinikoje, primename, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamas paslaugas galima gauti visose gydymo įstaigose, kurios turi sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Vilniaus mieste PSDF lėšomis kompensuojamas gydytojo ortodonto paslaugas teikia penkiolika gydymo įstaigų, jų sąrašą ir adresus galima rasti Valstybinės ligonių kasos tinklalapyje (pasirinkus Vilniaus miesto savivaldybę ir ortodonto odontologo paslaugas)“, – pridūrė ministerija.
SAM: trūksta tik 6 ortodontų
Vertindama situaciją visos Lietuvos mastu, SAM nurodė, kad šalyje šiuo metu trūksta šešių gydytojų ortodontų – tiek darbo skelbimų gydymo įstaigos yra pateikusios ministerijai.
Higienos instituto duomenimis, 2022 m. Lietuvoje dirbo 82 gydytojai ortodontai, kurie užėmė 95,75 etato.
SAM pažymėjo nuolat akcentuojanti gydymo įstaigoms ir savivaldybėms, kad siekiant pritraukti, įgalinti ir išlaikyti sveikatos priežiūros specialistus, svarbu taikyti kompleksines skatinamąsias priemones, kurti palankią organizacinę kultūrą, psichosocialinį klimatą.
„Pasirenkant likti darbovietėje svarbūs veiksniai yra saugumo jausmas, priklausymas, pagarba, savęs realizacija, sėkminga integracija į naują vietą tiek darbovietės, tiek geografiniu atžvilgiu.
Taip pat skatiname sveikatos priežiūros įstaigas inicijuoti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, aukštųjų mokyklų ir įstaigų, ir dar studijų metu užmegzti ryšį su būsimais medikais, iš anksto pradėti kalbėti apie ateities darbo perspektyvas. Įstaigoms sudaryta galimybė apmokėti būsimų sveikatos priežiūros specialistų studijas mainais į įsipareigojimą išdirbti įstaigoje tam tikrą laiką“, – komentavo ministerija.
