Libijos sukilėliai antradienį po įnirtingų mūšių šturmavo lyderio Muammaro Gaddafio kompleksą Bab al Azizijoje, tačiau kol kas neaptiko paties neketinančio pasiduoti pulkininko pėdsakų. Kur jis dingo? Manoma, kad požeminių tunelių tinklas Tripolyje, pastatytas 1980 metais, buvo įrengtas tam, kad sukilėliai negalėtų susekti M. Gaddafį ir jis laisvai galėtų pasprukti.
Vis dėlto, M. Gaddafis nėra pirmasis lyderis, kuris parengė pabėgimo planą požeminiu tuneliu ištikus sunkmečiui.
Atsižvelgiant į tai, kiek mažai žinoma apie įprastinį Šiaurės Korėjos gyvenimą, pranešimai apie slaptas vyriausybės programas turėtų būti vertinami skeptiškai. Tačiau pasklido gandai neva lyderis Kim Jong Ilas visada turėjo slaptą pabėgimo planą.
Dezertyrai tikina, kad 1950 metais, per Korėjos karą, buvo pastatytas platus požeminis tinklas jungiantis Pchenjaną su strategiškai svarbiomis šalimis. Invazijos, sukilimo ar branduolinės atakos metu Kim galėjo šiuo tuneliu pabėgti į Kiniją.
Kanados privačios žvalgybos organizacija „Kanwa“ sutinka, kad Š. Korėjos rėžimas suprojektavo milžinišką bunkerį po Kim rūmais, kuriame jis galėjo laikyti sraigtasparnius ar karinius naikintuvus.
Beje, šie tuneliai buvo skirti ne tik pabėgimui, bet ir buvo pagrindiniai apsiginklavimo priemonių gamyklų centrai.
Pekino, dar žinomo kaip „požeminis miestas“, požeminių tunelių plotas užima apie 85 kvadratinius kilometrus, 10 metrų po žeme. Branduolinės atakos metu apie 40% Pekino gyventojų slėpėsi požemiuose, kiti bėgo į kalnus. Apskritai, beveik kiekvienas namas sostinėje turėjo atskiras slaptas duris, vedančias į tunelį.
Manoma, kad svarbiausiems vyriausybės pareigūnams, buvo sukurti specialūs tuneliai, jungiantys rezidencijų sales ir artimiausias karines bazes. Šie tuneliai buvo ypač naudingi 1989 metais, Tiananmenio aikštės protestų metu.
Vėliau tuneliai niekada nebuvo naudojami pagal paskirtį. Dažnai čia slėpdavosi porelės, ieškodamos intymios aplinkos. Šiandien jie tėra turistų lankomos vietos.
Maskvos metro stotis, suprojektuota 1930 metais, buvo pastatyta giliai po žeme, kad galėtų atlaikyti bombų atakas. Svarbiausieji valstybės veikėjai turėjo antrą slaptą praėjimą į požeminę metro stotį, dar vadinamą „Metro-2“. Nors Rusijos valdžia ir neigia slaptų tunelių egzistavimą, kai kurie drąsūs avantiūristai tikina dalyvavę jo projektavime.
Remiantis 1992 metų reglamento pokalbiais su buvusiais KGB pareigūnais, Kremlius ir kiti vyriausybiniai pastatai Maskvoje požeminiais geležinkelių tuneliais buvo sujungti su milžiniškais bunkeriais, esančiais 10 kilometrų nuotoliu nuo miesto. Pasak vieno karininko, kompleksas buvo 500 ha dydžio, kuriame galėjo tilpti per 120 00 žmonių.
Straipsnis spausdintas 1997 metais „The Washington Times“ teigia, kad prezidento Boriso Jelcino vyriausybė tęsia komplekso darbus ir ruošiasi statyti požeminį tunelį jungiantį prezidento vasarnamį ir užmiestį. Rusijos valdžia tai paneigė. Kad ir kokie tiesa bebūtų, aišku tik tai, kad milžiniška „Metro-2“ erdvė taip ir nebuvo panaudota pagal paskirtį.
Jungtinės Amerikos Valstijos
Pirmajį prezidentinį ekstremalių operacijų centrą suprojektuodavo prezidentas Franklinas D. Ruzveltas, Antrojo Pasaulinio karo metu. Jis buvo įrengtas po Baltaisiais Rūmais rytuose. Centras buvo suprojektuotas taip, kad atlaikytų net branduolinį smūgį. Rugsėjo 11-osios išpuolių metu, slaptieji agentai nuvedė viceprezidentą Dick Cheney į požeminį bunkerį, kuriame buvo peržiūrimi pradiniai JAV atsako etapai.
1950 metais JAV ėmėsi dar vieno slaptų požeminių patalpų, kuriose galėtų pasislėpti prezidentas ir aukščiausieji pareigūnai, tinklo projekto. Jis apėmė „Greebbrier“ viešbučio kompleksą Vakarų Virdžinijoje, „Raven Rock“ dalį prie Merilendo ir Pensilvanijos sienų bei „Mount Weather“ 200 000 kvadratinių metrų plotą, kuriame buvo įrengta ligoninė, krematoriumas, geriamojo vandens rezervuaras bei televizijos ir radijo stotys.
Greenbrier ir Raven Rock buvo uždaryti Šaltojo karo pabaigoje, o „Mount Weather“ pastatu buvo naudojamasi rugsėjo 11-osios išpuolių metu.
Didžioji Britanija
Šiek tiek tolėliau nei 100 mylių nuo Londono centro yra įsikūręs nuostabus Corsham miestelis - vienas ryškiausių Šaltojo karo atminimų. Šio miesto požeminis tunelis, pastatytas buvusioje orlaivių gamyklos ir amunicijos sąvartyno vietoje, turėjo kodinį pavadinimą „Burlingtonas“. Per 1950 metus šis požemis buvo praplėstas ir galėjo talpinti per 4 000 vyriausybės pareigūnų bei karališkosios šeimos narių. Kai kurie „išrinktieji“ net nežinojo šio slapto evakuacijos tunelio. Bunkeris specialia traukinių linija jungėsi su Londonu.
Požeminis tunelis buvo pastatytas 30 metrų gylyje ir jungė daugiau nei 96 kilometrus kelių. Jame buvo įrengta BBC studija. Požemio veikla galutinai sustabdyta 2004 metais ir šiuo metu Didžiosios Britanijos vyriausybė ieško bunkerio pirkėjo.
