Rudeninė arba, kitaip tariant, sezoninė depresija susijusi su tuo, kad ilgėjant tamsiajam paros metui, žmogaus smegenyse sutrinka hormono melatonino gamyba. Šie pakitimai sukelia įvairius simptomus: padidėjusį miego poreikį, energijos trūkumą, bendrą kūno silpnumą, apetito padidėjimą, didesnį potraukį saldumynams ir riebiam maistui, blogą nuotaiką. Tokiems požymiams reiškiantis smarkiai – skiriamas specialus gydymas.
Pasak gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės, neretai prie sveikata susirūpinti verčiančių požymių rudenį prisideda dar ir psichologinė įtampa dėl didėjančio darbo krūvio ar pan. Tam tikra prasme stresas yra netgi naudinga žmogaus reakcija, nes be jo organizmas prarastų savo adaptacines galimybes. Tačiau ilgiau išgyvenant įtampą, prasideda vadinamoji dekompensacijos stadija. Jos metu kylančios neigiamos pasekmės gali pažeisti bet kurią organizmo sistemą. Dėl streso nykstant vidiniams žmogaus resursams, gali atsirasti pakitimų odoje, ypač pažeidžiama tampa širdis ir kraujagyslės, kamuoja nuotaikos svyravimai, apatija, būna sunku susikaupti, gali imti skaudėti sąnarius, nugarą, raumenis ir skrandį.
Sumažinti sezono kaitos ir neigiamų emocijų organizmui sukeliamus padarinius ar net užbėgti jiems už akių padeda miegas, gerai subalansuotas darbo bei poilsio režimas ir tinkama mityba. A. Jauniškytė teigia, kad per intensyvų šiuolaikinį gyvenimo ritmą dažnai labai nukenčia sveikata.
„Kai darbai veja vieni kitus, žmonės bėga, lekia ir neranda laiko pasirūpinti savimi, pavyzdžiui, reguliariai pavalgyti. Valgo bet kaip, bet ką, kur papuola arba visai nevalgo. Jeigu šalia nėra padėta vandens – pamiršta, kad reikia ir atsigerti“, – pastebi gydytoja dietologe A. Jauniškytė.
Pasak gydytojos dietologės, atsakingai renkantis maistą galima ne tik sušvelninti įvairius sveikatos sutrikimus, bet ir jų išvengti. Todėl būtina atsižvelgti į patarimus ir valgyti visaverčių skirtingų maisto produktų bei tai daryti reguliariai. Svarbu pasirūpinti, kad organizmas gautų pakakamai šilto maisto, kuris yra sotesnis ir sumažina rėmens simptomus. Be to, reikia vartoti pakankamai (1,5 – 2 l) skysčių, iš kurių iki 700 ml sudarytų vanduo. Taip pat būtina prisižiūrėti, kad su maistu nuolat gautumėte ir šių medžiagų: Omega-3 riebalų rūgščių, mineralinių elementų, antioksidantinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų
Nuo patiriamos įtampos žmogaus organizme susidaro daug laisvųjų radikalų. Jie patys yra nepastebimi, bet jų daroma žala yra akivaizdi: jie ardo ląstelių sieneles, silpnina kraujagysles, o šie pakitimai po kelerių metų gali išvirsti į rimtą ligą. Su laisvaisiais radikalais žmogaus organizmui kovoti padeda antioksidantai, kurių ypač gausu ryškių spalvų vaisiuose ir daržovėse: morkose, baklažanuose, lapinėse daržovėse ir t.t. Dietologai sutartinai pabrėžia, kad į kasdienį maisto davinį turi patekti daug įvairių vaisių ir daržovių, nes jie yra vitaminų ir mineralų šaltinis.
„Esant psichologinei įtampai, nespėjant reguliariai pavalgyti, organizmo terpė tampa rūgštinė, ir žmogus pasijaučia silpnai. Bikarbonatiniai mineraliniai vandenys padeda atstatyti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą“, − teigia gydytoja dietologė A. Jauniškytė.
Natūralus bikarbonatinis vanduo ne tik praturtina mineralais ir gerina virškinimą, bet yra labai naudingas dėl savo šarminio poveikio. Vieni iš geriausiai žinomų bikarbonatinių vandenų pasaulyje yra šie: „Borjomi“ (Gruzija, 3880 mg bikarbonatų litre), „Gerolsteiners“ (Vokietija, 1815 mg bikarbonatų litre), „Campilho“ (Portugalija, 1479 mg bikarbonatų litre). Iš Baltijos regione platinamų bikarbonatinių mineralinių vandenų pagal pardavimus „Borjomi“ yra populiariausias.
Tiek išgyvenant sezoninės depresijos simptomus, tiek patiriant stresą, labai svarbu gauti Omega-3 riebalų rūgščių. Anot gydytojos dietologės A. Jauniškytės, tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose žmonės suvartoja daugiau riebios jūrinės žuvies (kuri ir yra pagrindinis omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis), žmonės depresija serga kur kas rečiau. Tai viena iš priežasčių, dėl ko ypač Lietuvoje gyvenantiems ir sąlyginai mažai jūrinės žuvies vartojantiems žmonėms jos valgyti rekomenduojama bent porą kartų per savaitę. Jeigu to padaryti nepavyksta, reiktų reguliariai vartoti žuvies taukus.
Gydytoja dietologė A. Jauniškytė pabrėžia, kad nėra vieno produkto, kuris nuo neigiamų emocijų kenčiantiems žmonėms padėtų palaikyti žvalumą ir gerą nuotaiką. Tačiau tam, kad jaustumės gerai, turėtume dažniau valgyti to sveiko maisto, kuris mums teikia malonumą.
„Tai, kaip svarbu valgant rasti laiko atsipalaiduoti ir pasimėgauti, rodo vadinamasis „prancūziškas fenomenas“. Juk pati prancūzų virtuvė nėra sveika, bet prancūzai rečiau nei kiti europiečiai skundžiasi nutukimu ar kraujagyslių ligomis. Tai aiškintina tuo, jog jie atranda laiko neskubotam valgymo malonumui, tuo pačiu mėgaujasi geras emocijas keliančiu buvimu su šeima ir draugais“, − teigia A. Jauniškytė.
