Pašaliečiams atrodo, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai stulbinamai prasti ir pavojingai blogėja, rašo įtakingas britų žurnalas „The Economist“. Jis taip pat užsimena, kad Lenkija kišasi į šį rudenį Lietuvoje vyksiančius Seimo rinkimus.
Nors valstybes sieja bendra šešių šimtmečių istorija, kivirčai tęsiasi jau seniai ir atrodo nesuprantami, rašoma redakciniame straipsnyje. Jame išvardijami tokie šalių nesutarimai, kaip lenkiškų pavardžių rašyba Lietuvos pasuose, lenkų pasipriešinimas švietimo reformai, žemės grąžinimas Vilniaus rajone, tačiau neminimos jokios Lenkijos lietuvių bėdos.
Jei abi valstybės būtų geranoriškos, šios problemos atrodytų nereikšmingos. Nė viena nėra susijusi su diskriminacija ar juo labiau persekiojimu. Lenkai Lietuvoje vis dar gyvena vargingai, bet nuo 1991 metų, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, jų padėtis pagerėjo. Vis dėlto nesutarimai pakenkė diplomatiniams santykiams, teigiama straipsnyje. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis (Radek Sikorski) ir Lietuvos diplomatijos vadovas Audronius Ažubalis nesišneka. Užsienio politikos ekspertas iš Varšuvos Eugeniušas Smolaras (Eugeniusz Smolar) sako, kad „įtakingi asmenys mano, jog Lietuvos elgesys nepriimtinas“.
Tuo tarpu Lietuva mano, kad Lenkija akivaizdžiai kišasi į jų vidaus reikalus, ypač todėl, kad Varšuvos politikai palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos lenkų lyderiais. Lietuvos nuomone, Lietuvos lenkų lyderių vadovavimo kompetencija ir lojalumas šaliai, kurioje jie gyvena, dažnai yra abejotinas. Lenkija iš esmės kišasi į spalį Lietuvoje vyksiančius Seimo rinkimus.
Rezultatas - padėtis be išeities. „The Economist“ pabrėžia, jog Lietuva mano, kad Lenkija turi jos atsiprašyti, o Lenkija, savo ruožtu, galvoja priešingai. Abi nori atitaisyti santykius, bet abi mano, kad kita privalo nusileisti. Šis ginčas gali paveikti tikrai svarbias sritis, tokias kaip energetikos ir prekybiniai ryšiai ir net karinis saugumas (NATO gynybos prieš teorinę Rusijos keliamą grėsmę planų pagrindas - dalies Lenkijos kariuomenės dislokavimas Lietuvoje). Balandžio mėnesį Lenkijos kariniai lėktuvai Lietuvos aviacijos bazėje perims Baltijos šalių oro erdvės patruliavimo misiją, kurią paeiliui vykdo NATO valstybės narės. Straipsnyje rašoma, kad kol kas bent jau tai nebuvo politizuojama.
Pašaliečiai (įskaitant Ameriką), kaimynai (ypač Švedija), NATO ir Europos Komisija nerimauja. Jie remia tarpininkavimą, kurį pernai pradėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). Pasak žurnalo, ESBO įgaliotinis tautinių mažumų klausimams Knutas Volebekas (Knut Vollebaek), netiesiogiai užsimindamas apie praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Balkanuose vykusius karus, sakė: „Europos istorija rodo, kad įtampa tarp etninių grupių gali peraugti į tarpvalstybines ir net tarpregionines problemas“. Bet jis nieko nepasiekė. Lietuviai ESBO įgaliotinio prašo nereikalauti pokyčių, už kuriuos parlamentas nebalsuos. Lenkijos politikų kantrybė santykiuose su mažiausia kaimyne pasiekė ribinį tašką, o visuomenės susirūpinimas didėja, teigia „The Economist“.
Straipsnyje teigiama, kad naujas veiksnys šalių santykiuose yra Lenkijos iškilimas ir svarbios Europos valstybės statuso įgijimas. Lenkijos kaimynai turės prie to priprasti. Bet tai padaryti teks ir Lenkijos politikams.
