Lietuvoje gyventojai pandemijos metu sutaupė daugiau, t. y. skirtumas tarp disponuojamųjų pajamų ir išlaidų padidėjo. 2019 metais namų ūkiai sutaupė vidutiniškai 4 proc. pajamų, o pernai, nors dar nėra galutinių duomenų, taupymo norma viršijo 10 procentų. Gali kai kam atrodyti keista, bet praėjusiais metais Lietuvoje bendros namų ūkių disponuojamos pajamos didėjo sparčiai.
Kodėl tuomet namų ūkių pajamos šalyje nekrito? Pirmiausia dėl to, kad valdžia netaupė ir kaip tik skolindamasi išlaidavo taip pagelbėdama gyventojams ir verslui. Antra, daugeliui mūsų šalies eksportuotojų praėję metai galiausiai nebuvo tokie ir prasti, todėl buvo galimybių gana sparčiai didinti algas darbuotojams. Tą rodo ir rekordinis praėjusiais metais Lietuvos einamosios sąskaitos perteklius.
Priverstinis gyventojų taupymas
Galima išskirti dvi priežastis, kodėl taupymo norma padidėjo. Pirmoji – gyventojai dėl galiojusių ar tebegaliojančių ribojimų negalėjo įsigyti tam tikrų prekių ir paslaugų. Tai vadinama priverstiniu taupymu.
Antroji priežastis – gyventojai, baimindamiesi dėl savo finansinės ateities, pandemijos laikotarpiu stengėsi daugiau sutaupyti, kad jaustųsi saugesni. Norint atsakyti į klausimą, kaip gyventojai elgsis su sutaupytomis per pandemiją lėšomis, svarbu atsakyti į klausimą, kuri iš šių priežasčių buvo svarbesnė. Atsakymą pasufleruoja gyventojų apklausos, kurios rodo, kad tik pirmojo karantino metu gyventojų lūkesčiai dėl finansinės padėtis suprastėjo. Dabar jie jau yra grįžę į lygį, buvusį prieš pandemiją.
Jeigu svarbiausia didesnio taupymo priežastis buvo ribotos galimybės išlaidauti, gyventojai turėtų gana drąsiai leisti sutaupytas sumas vartojimo prekėms ir paslaugoms tuo metu, kai ribojimai yra panaikinami. Galima įtarti, kad namų ūkiai, kurių pajamos yra didesnės, išleidžia palyginti daugiau toms prekėms ir paslaugoms, kurių prekyba ir teikimas buvo apriboti pandemijos metu, negu mažesnes pajamas gaunantys asmenys.
Tačiau tai, kad gyventojai mažiau išleido kelionėms, pramogoms ar maitinimui pandemijos metu, nereiškia, jog jie kaip reikiant atsiims už praleistas progas išleist tiek, kiek būtų išleidę, jeigu nebūtų pandemijos. Jeigu prieš pandemiją žmogus kino teatrą aplankydavo penkis kartus per metus, o per pandemijos metus ten nesilankė, tai nereiškia, kad po pandemijos pirmus metus jis į kino teatrą nueis dešimt, o ne penkis kartus. Visgi kas greičiausiai atsitiks – tiesiog daugelis žmonių po ribojimų atšaukimo vienu metu norės gauti tokių pat paslaugų, ir tai gali tiesiog paskatinti didinti paslaugų kainas.
Lietuviai turi gana nedaug skolų
Kokia įprastai sutaupytų santaupų dalis per praėjusius pandemijos metus galėtų būti išleista vartojimo reikmėms, tėra tik spėjimai, tačiau JAV ir Vakarų Europos šalyse ekonomistai daro prielaidas, kad tam bus skirta 25–40 proc. daugiau negu įprastai sutaupytų lėšų. Visgi reikėtų priminti, kad Lietuvoje pandemijos įtaka ekonomikai ir gyventojų finansams pandemijos metu buvo švelnesnė negu JAV ar Vakarų Europoje, todėl gyventojai tikrai galėtų būti linkę išleisti palyginti daugiau sutaupytų lėšų vartojimo prekėms ir paslaugoms.
Vakarų pasaulyje įprasta, kad nemaža dalis sutaupytų lėšų skiriama finansinei skolai dengti. Visgi Lietuvoje gyventojų įsiskolinimas yra gerokai mažesnis, o per pandemiją tų skolų labiau negu įprastai ir nepadaugėjo. Tai lyg vėl rodytų, kad būtų galima daugiau skirti lėšų prekėms ar paslaugoms įsigyti.
Tačiau nepamirškime dar vieno svarbaus aspekto. Lietuviams pastarąjį dešimtmetį nebuvo būdina daug taupyti ir taupymo norma buvo vos teigiama. Todėl 2020 metai buvo gera proga papildyti santaupas ir nebūtinai jas išleisti. Netgi tai, kad praėjusiais metais Lietuvoje gyventojų taupymo norma šoktelėjo daugiau negu dvigubai, reiškia, kad taupymo norma tik vos priartėjo prie euro zonos vidurkio, buvusio prieš pandemiją.
Gyventojų santaupos ir gyventojų indėliai bankuose nėra tas pats, tačiau pamatuokime indėlių pokytį. Per metus nuo praėjusio vasario gyventojų indėliai kredito įstaigose padidėjo 1,8 mlrd. eurų daugiau negu ankstesniais metais, t. y. per metus iki 2021 metų vasario indėliai išaugo 3,3 mlrd. eurų, o prieš metus – 1,5 mlrd. eurų. Jeigu 30 proc. šios sumos būtų išleista prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai galėtų padidinti namų ūkių vartojimo išlaidas 600 mln. eurų negu įprastai. Bet tai nereiškia, kad šios vartojimo išlaidos bus patirtos Lietuvoje – gyventojams daugiau keliaujant užsienyje, nemaža dalis lėšų bus išleista užsienyje.
Ar dabar laikas investuoti?
Maža tikimybė, kad gyventojų sukaupti indėliai bankuose artimiausiu metu mažės. Reikėtų priminti paprastą procesą: jeigu gyventojas, pasibaigus ribojimams, įsigis bilietą į teatrą mokėdamas kortele ir dėl to sumažės jo turimi pinigai sąskaitoje, tokiu pat dydžiu tuo pat metu padidės suma teatro sąskaitoje.
Kai teatras išmokės darbo užmokestį teatro darbuotojams, tie pinigai atsidurs teatro darbuotojo sąskaitoje. Taip pinigai pakeičia savininkus, bet lieka bankų sistemose. O kaip jų galėtų nelikti? Jeigu gyventojai imtų sparčiai grąžinti turimas skolas kredito įstaigoms arba valstybė padidintų mokesčius ir imtų mažinti skolas.
Tačiau to artimiausiu metu nebus. Taip pat pinigų gyventojų sąskaitose mažėtų, jeigu gyventojai daugiau lėšų išleistų užsienyje arba daugiau pirktų importuojamų prekių. Šitokio scenarijaus tikimybė jau yra gerokai didesnė, bet ją turėtų paskatinti didesnis gyventojų vartojimo mastas.
Dar vienas būdas, kaip gali mažėti gyventojų indėlių, yra didesnės gyventojų investicijos į vertybinius popierius, kurių pardavėjai yra užsieniečiai. Tačiau nepamirškime, kad tai yra tik laikinas procesas – pardavus vertybinius popierius, pinigai vėl atsidurtų Lietuvos kredito įstaigų sąskaitose.
Tai, kad kapitalo rinkose jau metus vyrauja teigiamos nuotaikos, daro teigiamą įtaką ir gyventojų norui investuoti į įvairias finansines priemones. Taip bandoma įšokti į įsibėgėjusį investicijų traukinį. Tačiau tai nereiškia, kad traukinys nesustos ir investicijos bent jau trumpu laikotarpiu tikrai bus pelningos. Suprantama, kad investicijomis labiau pradėjo rūpintis tie, kurie praėjusiais metais sutaupė dėl to, kad turėjo mažiau galimybių išleisti, o pajamos nesikeitė. Be to, lūkesčiai dėl didesnės infliacijos primena, kad tikėtina indėlių grąža artimiausiais ketvirčiais tik dar mažės, todėl noras „įdarbinti“ indėlius didės.
Tai yra SEB banko ekonomisto Tado Povilausko komentaras. Portalo tv3.lt redakcijos pozicija nebūtinai sutampa su juo.
