Seimo Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų) frakcija surinko 36 parlamentarų parašus dėl interpeliacijos švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei. Tarp pasiryžusiųjų versti ministrę – liberaldemokratai, konservatoriai, „darbiečiai“, socialliberalai, Liberalų sąjūdžio ir mišrios Seimo narių grupės nariai.
Dokumentas užregistruotas sekretoriate ir įteiktas Seimo pirmininkui V. Muntianui, teigiama frakcijos pranešime spaudai.
Pradėti nepasitikėjimo ministre procedūrą libdemai nusprendė lapkričio 15-ąją susitikę su streikų seriją Žemaitijoje ir Zarasuose pradėjusios pedagogų profsąjungos atstovais.
Frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis teigė, kad frakcija šį žingsnį žengė, remdama streikuojančių mokytojų profsąjungos reikalavimą atstatydinti ministrę R. Žakaitienę, kaip nesusitvarkančią su savo pareigomis. Pasak parlamentaro, toks veiksmas būtinas, norint realių poslinkių švietimo sistemoje.
Tuo metu premjeras Gediminas Kirkilas teigia nematąs pagrindo nepasitikėti ministre, nes esą interpeliaciją būtų galima pateikti nebent tuomet, jei būtų atsisakyta didinti finansavimą aukštajam mokslui arba kelti pedagogų atlyginimus.
Pasak jo, liberaldemokratai tiesiog vykdo destruktyvią politiką ir nori "parodyti savo veiklą, nes nesugalvoja nieko rimtesnio".
"Aš visiškai nesistebiu tuo, liberaldemokratai ir toliau vykdo destruktyvią politiką Jie, beje, prisideda prie streikų organizavimo ir mokytojų kiršinimo, tai tas matėsi per streikus, nes ten jų lozungai skambėjo", - žurnalistams ketvirtadienį sakė premjeras.
Pati ministrė sakė dar nemačiusi interpeliacijos teksto, todėl negalinti tiksliai atsakyti, ar žada atsistatydinti.
"Jeigu tai bus tiesioginiai kaltinimai man dėl kažkokių privačių ir viešųjų (interesų supainiojimo - BNS)... Kai matysiu klausimus tai galėsiu pasakyti. Šiaip galvoju, kad dėl darbo tai tikrai neatsistatydinsiu", - kalbėjo R. Žakaitienė.
Interpeliacijos tekste parlamentarai ministrės prašo atsakyti, kodėl nėra sukurta ilgalaikė švietimo darbuotojų atlyginimų didinimo programa bei nori sužinoti, kada tai bus padaryta. R. Žakaitienės taip pat klausiama, dėl kokių priežasčių nebuvo vykdomi mokytojams anksčiau duoti pažadai darbo užmokestį didinti nuo šių metų rugsėjo 1-osios.
Vyriausybė ir ministrė buvo viešai įsipareigojusios mokytojų atlyginimus didinti nuo 2007 metų mokslo metų pradžios, tačiau pažadas nebuvo įvykdytas, nes metų viduryje atsisakyta minties perskirstyti biudžetą.
R. Žakaitienė turės atsakyti ir kodėl nėra sprendžiamos mokytojų bei aukštųjų mokyklų dėstytojų stygiaus problema, bei paaiškinti, kodėl esą nebuvo kovojama su smurtu prieš mokinius ir mokytojus, taip pat narkomanijos ir alkoholizmo plitimu mokyklose.
Ministrei taip pat reiškiami kaltinimai, esą nėra plėtojamas konstruktyvus socialinis dialogas su visomis profesinėmis sąjungomis.
Lapkričio 12 dieną Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pasirašė susitarimą su nuosaikiąja Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) dalimi, vadovaujama Rūtos Osipavičiūtės, bei dar su dviem pedagogų profsąjungom. Susitarimu ministerija įsipareigojo mokytojų atlyginimus nuo 2008 metų sausio 1 dienos didinti 15 proc., o nuo rugsėjo 1-osios - dar 5 proc. Tam kitų metų biudžete numatyta skirti maždaug 300 mln. litų.
Tuo metu streikuojantiems pedagogams atstovaujanti LŠDPS dalis pasirašant susitarimą nedalyvavo.
Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga šiuo metu yra skilusi, jos pirmininkais prisistato du žmonės - Aleksas Bružas ir R. Osipavičiūtė. Pastaroji pirmininke buvo išrinkta šį rudenį, tačiau A. Bružas ir jo šalininkai užprotestavo rinkimų teisėtumą ir dabar šis ginčas sprendžiamas teisme.
Streikus mokyklose organizuoja A. Bružą remianti profsąjungos dalis, o likusieji pedagogai geresnių sąlygų linkę siekti derybų keliu.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrą ketvirtį vidutinis mokytojo atlyginimas siekė 1793 litus, atskaičius mokesčius pedagogai vidutiniškai gauna 1345 litus. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje - 1826 litai, atskaičius mokesčius - 1367 litai. Mokytojai savo atlyginimus vadina neadekvačiai mažais, nes minėtas sumas esą gauna tik vyresni pedagogai ir ne už vieną, o už pusantro ar daugiau etatų.
Pagal Konstituciją, nepasitikėjimą ministru gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą į pateiktus klausimus, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.
Seimas, apsvarstęs ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir 71 parlamentaro balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą ministru.