Tyrimo metu maždaug 7 proc. Europos gyventojų sakė, kad neišgali susišildyti savo namų tiek, kiek norėtų. Daugiausiai tokių gyventojų – Bulgarijoje. Čia žmonių, kuriems sudėtinga susišildyti namus – trečdalis.
Iškrenta iš konteksto
Po Bulgarijos ir Lietuvos, užimančių pirmaujančias pozicijas pagal gyventojų, negalinčių pakankamai susišildyti būsto, dalį seka Kipras, Portugalija ir Graikija. Mažiausia gyventojų dalis, negalinti sau leisti pakankamo namų šildymo, yra Suomijoje, Austrijoje, Švedijoje, Slovėnijoje ir Liuksemburge.
Iš kaimyninių valstybių konteksto Lietuvos stulpelis iškyla ryškiai aukščiau. Latvijoje tinkamai susišildyti namų neišgali bene trigubai mažiau gyventojų nei Lietuvoje – apie 8 proc. Geriausia situacija, lyginant visas Baltijos šalis – Estijoje, kuri šiuo atžvilgiu yra prie valstybių, kuriose tokių gyventojų dalis – mažiausia. Estijoje ji sudaro 2,5 proc. visų šalies gyventojų, skelbia „Eurostat“.
Galima pridėti ir tai, kad gerokai žemiau lentelėje yra ir Lenkija – čia tinkamai susišildyti namų neišgali bene šešis-septynis kartus mažesnė gyventojų dalis nei Lietuvoje – Lenkijoje tokių gyventojų – apie 4 proc.
Duomenis vertina atsargiai
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad tokią aukštą Lietuvos poziciją šios apklausos rezultatuose vertintų atsargiai, mat „Lietuvos skaičiai atrodo įtartini“.
„Palyginti su kitomis aplinkinėmis šalimis, tiek pažiūrėjus dinamiką, Lietuvoje 2019 metais negalinčių susišildyti būsto gyventojų dalis, jeigu būtų pernelyg šalta, buvo tokia pat kaip 2006 metais, kas atrodo sunkiai įtikinama, turint omenyje, kad pajamos augo kur kas sparčiau negu šildymo kainos“, – atkreipia dėmesį T. Povilauskas.
Ekonomisto vertinimu, klausimų kelia ne tik apklausos rezultatai, bet ir apklausos anketų formuluotė.
„Lietuvoje didesnė dalis gyventojų negu ES vidurkis gyvena butuose, tai galbūt čia galėtų būti dalis atsakymo, nes visgi gyvenant bute ir neturint galimybės reguliuoti šilumos, klausimą reikėtų suprasti, ar jūs turite galimybių įsigyti papildomų šildymo prietaisų.
Bet vėlgi – Latvijoje ar Estijoje daugiabučiuose gyvenanti dalis gyventojų yra panaši kaip ir Lietuvoje, tai iš šito faktoriaus toks skirtumas neturi atsirasti.
Skurdo lygis tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos nėra toks didelis kaip skirtumai tarp galimybių šildytis daugiau“, – vertina T. Povilauskas.
Kaip išskiria T. Povilauskas, galimybės gyventojams papildomai šildytis būstą turėtų būti atitinkamai proporcingos skurdo lygiui šalyje, ką, žvelgiant į „Eurostat“ duomenis ir būtų galima pasakyti apie bendrą šalių išsidėstymą lentelėje.
Netikėtas rezultatas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pranešime žiniasklaidai teigia, kad toks rezultatas – stebina.
„Tai labai netikėtas rezultatas, turint galvoje, kad pastaraisiais metais būsto šildymo kainos Lietuvoje nuosekliai mažėjo“, – rašo LŠTA.
Pranešime pridedamas ir spėjimas, kad dalies gyventojų nepasitenkinimą galėjo nulemti nepakankamai spartus daugiabučių renovacijos procesas ir suvokimas, kad kokybišką būstą šildyti kainuotų gerokai pigiau.
„Didžioji dalis būstų Lietuvoje šildomi centralizuotai, šioje rinkoje šilumos kainos ir šildymo sąskaitos dėl šiltų žiemų paskutiniais metais reikšmingai mažėjo.
Šilumos kaina nuo 2012 metų Lietuvoje yra sumažėjusi apie 45 procentus“, – atkreipia dėmesį biokuro biržos ekspertų „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Visgi LŠTA manymu, dar vieną atsakymą gali pasufleruoti pernai Būsto energijos taupymo agentūros užsakymu „Sprinter“ atlikta Lietuvos daugiabučių gyventojų apklausa, kurios metu buvo užduodami panašūs klausimai.
„Apklausos rezultatai parodė, kad gyventojai didžiausiu daugiabučio trūkumu įvardijo nepakankamą šildymą – taip atsakė maždaug penktadalis respondentų.
Brangus šildymas buvo paminėtas tik trečioje vietoje – iki 15 proc. apklaustųjų. Kaip pagrindinis motyvas renovuoti daugiabutį taip pat buvo nurodytas noras gyventi šiltai ir komfortiškai.
LŠTA teigimu, iš to galima daryti išvadą, kad matydami teigiamus pavyzdžius ir suvokdami, kad renovacija šalyje nevyksta taip sparčiai, kaip turėtų, gyventojai renovacijos procesą suvokia kaip pagrindinę nepasitenkinimo būsto šildymu priežastį.
