„Cholesterolis skirstomas į frakcijas pagal lipoproteinų tankį. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) yra gerasis cholesterolis, kuris padeda apsaugoti kraujagysles, surenka cholesterolį ir grąžina jį į kepenis perdirbimui.
O mažo tankio lipoproteinai (MTL), arba blogasis cholesterolis, kaupiasi kraujagyslės sienelėse ir dalyvauja formuojantis aterosklerotinėms plokštelėms. Todėl kraujagyslės siaurėja, o tai gali lemti kraujagyslės užsikimšimą ir su tuo susijusias ligas, pavyzdžiui, infarktą, insultą ir taip toliau“, – aiškina gydytojas kardiologas A. Berūkštis.
Kas didina cholesterolio kiekį?
Pasak gydytojo, pagrindinės cholesterolio padidėjimo priežastys yra genetika ir mityba: „Genetika lemia, kokį cholesterolio kiekį turime natūraliai, tačiau didelę įtaką daro ir tai, ką valgome. Sotieji riebalai, randami riebiuose produktuose, skatina „blogojo“ cholesterolio didėjimą. Tai ypač aktualu kalbant apie mėsą ir pieno produktus.“
Kai kurie dietologai sako, kad nevalgyti pusryčių yra didelė klaida, kitaip kaupsis cholesterolis. Gydytojas sutinka, tačiau priduria, kad jei valgysi nesveiką maistą pusryčių metu, cholesterolis susikaups:
„Pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, bet tai nereiškia, kad jis turi būti didžiausias ir tai yra įrodyta daugeliu klinikinių tyrimų. Pusryčių nevalgantys žmonės dažniau serga arterine hipertenzija, dislipidemija, išemine širdies liga.
Pusryčiai dažniausiai yra tai, ką mes sudeginame dienos bėgyje, ir jeigu organizmas negauna, jis nori tų kalorijų iš kažkur kitur.
Dėl to dažnai tie žmonės užkandžiauja papildomai, prisivalgo visokių nesąmonių, saldžių ar riebių produktų, kas sukelia cholesterolio perteklių. Tie, kas valgo pusryčius, dažniausiai ilgiau būna sotesni, o jeigu tai yra sveikas maistas – jie gerai jaučiasi ir dienos bėgyje.“
Kai kurių dietologų teigimu, galima suvalgyti tik du kiaušinius per savaitę, tačiau gydytojas pabrėžia, kad saikingas vartojimas yra visiškai saugus:
„Kiek man buvo žinoma, tai būdavo rekomenduojama valgyti vieną kiaušinį per dieną, tokia rekomendacija buvo, bet galbūt jos ir pasikeitė, be to, rekomendacijos skirtingos tiems, kurių cholesterolis per didelis ir tiems, kurių normalus.“
Mitybos rekomendacijos: kas naudinga ir ko vengti?
A. Berūkštis pateikia naujausią rekomendaciją dėl druskos vartojimo ypač pacientams, sergantiems arterine hipertenzija:
„Jie turėtų vartoti druską, kurios ketvirtadalis yra pakeista kalio chloridu, tai druska, praturtinta kaliu. Atlikus klinikinius tyrimus pastebėta, kad tų žmonių, kurie vartojo būtent tokią druską, spaudimas geriau koreguojasi ir pagerėja išgyvenamumas.“
Jis taip pat rekomenduoja vartoti daugiau augalinės kilmės produktų bei mažiau riebalų:
„Dažnai žmonės pamiršta, kad riebalai būna ne tik mėsoje, lašiniuose, bet ir visokiuose pieno produktuose, sūryje, svieste, kur yra daug sočiųjų riebalų.
Reikėtų vartoti daugiau augalinių riebalų, aliejų, žuvies produktų, bet irgi per daug nepiktnaudžiauti, kelis kartus į savaitę. Daržovės, taip pat ilgų grandinių angliavandeniai, kaip kruopos, grikiai, čia turėtų būti sveikos mitybos pagrindas.“
Fizinis aktyvumas ir papildai
A. Berūkštis teigia, kad fizinis aktyvumas yra viena iš veiksmingiausių prevencijos priemonių. Žmogus ne tik gali sudeginti riebalus, prailginti savo gyvenimą būdamas fiziškai aktyviu, bet ir sumažinti cholesterolio kiekį.
Gydytojas sako, kad vaistai yra saugūs, kadangi praeina klinikinius tyrimus, tačiau su maisto papildais viskas kitaip.
„Su papildais dažniausiai atsitinka taip, kad jie, kai pasirodo, išpopuliarėja, o po kelių metų paiškėja, jog jie ne tik, kad nepadeda, bet kartais ir kenkia.
Taip buvo su raudonųjų ryžių preparatais, skirtais mažinti cholesterolį, kuriuos visi vartodavo, o po to pasirodė, kad juos fermentuojant išsiskiria didesnis kiekis toksino, kuris sukelia inkstų funkcijos nepakankamumą“, – teigė gydytojas kardiologas.
Jis priduria, kad jei papildai ir sumažina cholesterolį, nežinome, ar mažindami cholesterolį jie sumažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Kadangi vaistai, kurie mažina cholesterolį, ne tiktai veikia cholesterolio koncentraciją, jo kiekį kraujyje, bet dar ir pakeičia aterosklerotinės plokštelės sudėtį bei padaro ją stabilesne. Per šiuos mechanizmus vaistai sumažina riziką susirgti ateroskleroze.
Su papildais mes to nežinome ir kai kurie būna, sumažina patį skaičių, bet ar tas skaičius duoda kažkokią naudą žmogui ilgąja prasme? Mums ne tiktai skaičius svarbu, o kaip tas vaistas veikia ir mechanizmas, per kurį jis veikia“, – komentuoja A. Berūkštis.
Kada reikėtų sunerimti?
Vertinant cholesterolio normą, reikia atsižvelgti į asmeninę riziką: „Yra specialios rizikos skaičiavimo lentelės, kuriose rizika įvertinama pagal amžių, lytį, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį bei kitus rizikos veiksnius.
Pagal tai nustatome, koks turėtų būti tikslinis MTL kiekis individualiai. Pavyzdžiui, aukštos rizikos pacientams MTL turėtų būti mažesnis nei 1,4 mmol/l.“
Gydytojas sako, kad dažniausiai žmonės pradeda tikrinti cholesterolio kiekį kraujyje nuo 40-ties metų. A. Berūkščio teigimu, dažniausia cholesterolio pertekliaus pasekmė – pagrindinė liga, vadinama ateroskleroze. Ji gali pažeisti bet kurią kraujagyslę organizme, sukeldama infarktą, insultą ar kitus gyvybei pavojingus sutrikimus.
Cholesterolio kontrolė yra kompleksinis procesas, kuriame svarbiausi – gyvenimo būdo pokyčiai. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir laiku atliekami sveikatos patikrinimai, bei gydymo plano laikymasis, gali padėti apsaugoti širdies sveikatą ir ilgaamžiškumą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
