Vilniaus universiteto karjeros konsultantas, psichologijos mokslų daktaras Žygimantas Grakauskas teigia, kad nemažai pirmakursių įstoją į tam tikras studijų programas dėl jų populiarumo.
„Svarbu žiūrėti madas, kas yra „ant bangos“, tačiau pirmiausia reikia atsižvelgti į save. Reikia gerai apsvarstyti, ką nori pats studentas veikti. Nes praktika rodo, kad jeigu populiarumo faktorius eina prieš asmeninius interesus, tada dažniausiai studijos nebus sėkmingos“, – sakė Ž. Grakauskas.
Psichologijos mokslų daktaro teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį, kad studijų programos pasirinkimas susideda iš daugybės faktorių, tokių kaip draugų įtaka, miestas, kuris patinka, tėvų norai, dėstytojai ir kitos priežastys.
Karjeros konsultanto manymu, studentai, baigę universitetus, kolegijas arba profesines mokyklas, dirba ne pagal įgytą išsilavinimą dėl paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Tokia situacija įvyksta tuomet, kai yra paruošiama daugiau specialistų, negu jų reikia darbo rinkai.
Taip pat pasikeitė ir požiūris į pačias studijas. Dabar aukštosios mokyklos siekia, kad absolventai sugebėtų pritaikyti įgytas žinias savo profesijoje, o ne dirbtų būtent tame sektoriuje, kuris atitiktų studijų programą. Svarbiausias kriterijus yra, kad žmogus, įgijęs aukštojo mokslo diplomą, dirbtų aukštos kvalifikacijos darbą.
Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis neatitikimus tarp darbo rinkos ir studijų programų yra laikas, per kurį evoliucionuoja. Darbo rinka vystosi greičiau negu konkrečios studijų programos. Psichologijos mokslų daktaro nuomone, viskas greitai keičiasi, atsiranda nauji darbdavių reikalavimai ir automatizacija gali pakeisti tam tikrus įgūdžius.
„Daugelio įgūdžių, kuriuos mes dabar mokomės, galbūt nebereikės ateityje. Todėl tai gali paliesti bet kurią profesiją ar studijų programą“, – teigė Ž. Grakauskas.
Darbuotojai nori, kad darbas jiems tiktų
Nepaisant geopolitinės įtampos ir demografinių iššūkių, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė tikina, kad padėtis Lietuvos darbo rinkoje yra solidi.
Palyginus darbuotojų paklausą sausio mėnesį su praėjusių metų gruodžiu, darbdaviai paskelbė beveik 13 tūkstančių darbo vietų – beveik 50% daugiau nei gruodį. Kvalifikuoto darbo pasiūlymų skaičius sausį padidėjo apie 55%, kai nekvalifikuotų darbininkų ieškota trečdaliu daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.
Darbuotojų paklausai įtaką daro ir aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija į užsienį, senstantis medicinos personalas, sunkumai pritraukiant reikiamus specialistus į regionus ir panašių priežasčių. Taip pat žmonės renkasi darbus, kurie suteikia patogų grafiką, konkurencingą atlyginimą, darbo sąlygas ar yra geografiškai patogioje vietoje. Bet svariausią žodį dėl savo karjeros turi patys asmenys.
„Pirmiausia lemia asmeniniai pasirinkimai – kai kurie žmonės po studijų atranda kitas sritis, keičia karjeros kryptį ar renkasi jiems labiau tinkančias veiklas, todėl ir dirba ne pagal įgytą specialybę ar profesiją“, – kalbėjo M. Jankauskienė.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai mato tiek pliusų, tiek minusų, kai mažiau žmonių dirba pagal įgytą išsilavinimą.
Kaip neigiamas savybes M. Jankauskienė įvardija švaistomą žmogiškąjį kapitalą. Jeigu žmonės nedirba pagal baigtas studijas, valstybės investicijos į jų išsilavinimą neatsiperka, o įgytos žinios gali būti neišnaudotos. Gali kilti disbalansas darbo rinkoje ir kai kuriose srityse atsirasti tam tikrų specialistų trūkumas.
Tačiau yra ir teigiamų dalykų. Darbuotojai iš kitų profesijų gali persikvalifikuoti ir užpildyti darbo jėgos spragas, o darbdaviams yra lengviau surasti kvalifikuotus žmones, kurie geriau pritaiko savo žinias, o verslas gali atrasti naujas galimybes.
Studijos gali prasilenkti su darbo specifika
Pagal Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliktą tyrimą 2021 m., daugiau nei pusė studentų nedirba ten, kur tiktų pagal studijų sritį. Kaip vieną iš problemų LSS Akademinių ir socialinių reikalavimų vadovė Gabija Juzėnaitė įvardija patirties trūkumą ir finansines galimybes.
„Daugelis mūsų renkasi dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą dėl jo prieinamumo. Mums darbo reikia pragyvenimui ir norime susimokėti už įvairias gyvenimo išlaidas, kaip už maistą, apgyvendinimą, studijas, sveikatos išlaidas ir t.t., o jos yra vis sunkiau pakeliamos“, – sakė G. Juzėnaitė.
LSS atstovė taip pat paminėjo, kad darbo rinka keičiasi greitai. Darbdaviai vis labiau pradeda vertinti „minkštąsias“ kompetencijas, kaip kritinį mąstymą, gebėjimą tobulėti, komunikaciją ar darbą komandoje. „Minkštesniųjų“ studijų studentai yra linkę greičiau adaptuotis kitose darbo srityse, o „kietąsias“ kompetencijas, kurios yra susijusios su tam tikro darbo atlikimu, gali išmokti darbo vietoje.
G. Juzėnaitė pabrėžė, kad studijos ir jų programos gali prasilenkti su specialybės specifika. Kai kurių specialybių absolventai patiria šoką, susidūrę su tam tikromis darbo sritimis: maži atlyginimai, aukšti patirties reikalavimai, didelis krūvis, mobingas, prastos darbo sąlygos ar stereotipai. Bet ne visi žmonės vertina aukštąjį mokslą vienodai.
„Dažnai galima išgirsti nuomonę, kad aukštasis mokslas per mažai gilinasi į darbo rinkos poreikius ir nėra aktualus verslo sektoriui. Vis dėlto, laikomės pozicijos, kad aukštojo mokslo paskirtis negali apsiriboti tik darbo rinkos poreikių patenkinimu, bet ir turi apimti mokslinės veiklos plėtrą“, – teigė LLS atstovė.
Teksto autorius: praktiką atliekantis Gintas Leišys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
