Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad Europos Sąjungos statistikos tarnybos („Eurostat“) duomenimis, 2023 m. Lietuvoje tik 2,7 % gyventojų pranešė apie kaimynystėje įvykusį nusikaltimą. Tai – vienas mažiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Lietuva užima lyderių pozicijas kartu su Kroatija (1,4 %) ir Lenkija (2,8 %).
Ekspertas pasvarstė, kodėl Europoje nusikalstamumo rodikliai yra mažiausi
Sociologas Gediminas Merkys teigė, kad tam įtakos turėjo gyventojų socialinė struktūra, taip pat ir tai, kad mūsų valstybėje gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių.
„Čia yra kelios siužetinės linijos. Visų pirma, tam įtaką daro Lietuvos gyventojų socialinė struktūra. Yra taip, kad kriminalinė biografija, galimai atmetus ekonominius, turtinius nusikaltimus, kai kažkas sumano mokesčių nemokėti arba netyčia kažkoks senyvo amžiaus žmogus išgėręs padaro avariją, tai čia jau yra kriminalas.
Dauguma kitų nusikaltimų, visa ta kriminalinė biografija susiformuoja paauglystėje, jaunystėje. Kai paprastai 55 metų žmogus jau nebenusirita į, pavyzdžiui, narkotikų vartojimą, ar ilgą laiką neturėjo kitokių problemų, tai sunkiai tikėtina, kad staiga ten 38-erių metų žmogus pradės vogti ar reketuoti ir taip toliau. Taip nebūna.
Ir, iš dalies, ta statistika lemia socialinę demografinę struktūrą. Mes esame senukų šalis, suprantate? Ir kas dabar tuos nusikaltimus darys? Jaunimo yra labai sumažėję. 61-eri metai man, aš atsimenu savo jaunystę, paauglystę: kai buvo pilni daugiabučių kiemai, medeliai laužomi, trypiama, kažkas deginama.
Tokia buvo koncentracija to jaunimo: jaunųjų technikų, jaunųjų gamtininkų užimtumas vyko, to laiko paauglių paklaustum, tai mes visi kažkokiu momentu balansavome ties asocialumo riba“, – pastebėjo jis.
Technologijų keliamos problemos jaunimui
Anot specialisto, nors įvairios technologijos jaunimą įtraukia į skaitmeninį pasaulį ir atitraukia nuo nusikalstamumo, tačiau tai priveda prie kitų negerų dalykų. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tam tikras visuomenines problemas ir Lietuvos institucijų veikimo principus.
„Antras dalykas – skaitmeninės technologijos daro įtaką, kai yra pasineriama į tą pasaulį, kai vaikai pabėga nuo realybės, nueina į skaitmeninę realybę.
Pavyzdžiui, žinau vieną trenerį, kuris kartu su skautais važiavo į stovyklą. Kai atvažiavo keli autobusai, vaikai ir paaugliai stovėjo bei laukė, maigydami telefonus. Autobusai atvažiavo, jie sumetė kuprines, sulipo, važiavo dvi valandas į kitą Lietuvos galą kažkur į gamtą, vis tiek visi maigė telefonus.
Jaunimas yra pabėgęs, jo beveik nėra kaip socialinės grupės, jis yra įlindęs į skaitmeninį pasaulį. Tai ne tai, kad mūsų visuomenė labai morali pasidarė, visiškai ne tai, kad mūsų policija fektyvi. Čia, žinokite, yra toks dalykas, kad ta socialinė demografinė struktūra nėra valstybės ar mūsų visuomenės nuopelnas.
Vadovai sako, kad ten trečdalio personalo trūksta, pusės personalo trūksta. Nuo kvailų reformų bėga į pensiją, suprantate? Reiškia, tai jūs įsivaizduokit, valdžia pamačiusi tuos dalykus, ji reiškia piktnaudžiauja, redukuoja, taupo tos sistemos sąskaitą.
Dabar labai daug yra privažiavusių žmonių, pavyzdžiui, iš vidurinės Azijos, ir taip toliau. Ten vyksta tokie procesai. Saugumo vadas Darius Jauniškis jau yra viešai pasakęs, kad to nebeįmanoma sukontroliuoti.
Ir dabar labai dažnai būna nuovados visokios panaikintos. Dabar kokiam skalbinių ar dviračio vagystės liudininkui reikia trankytis, važiuoti galbūt 30 kilometrų į policijos poskyrį, kad tik paduoti parodymus. Nu, kas yra absurdas.
Kaip tik socialinė demografinė struktūra pasikeis, jinai jau keičiasi, tai labai greitai pajausime. Pas mus irgi, kaip kokioje Švedijoje, prasidės gaujų susišaudymai, valdžia bus priversta vėl normaliai pastatyti viešojo saugumo tarnybas ar policiją ant kojų“, – komentavo vyras.
Lietuva vis labiau keliauja gerovės valstybės link
Sociologas kalbėjo, kad ir kokia Lietuvos valdžia bebūtų, ji gali pasigirti ne vienu geru socialiniu ar ekonominiu pavyzdžiu.
„Tiesiog yra tokia patarlė: Dievas myli kvailius ir mūsų valdžia kartais kvailioja. Kad ir kokia ta valdžia bebūtų šlubuojanti, sakykime, vis tiek privalome pripažinti, kad einame gerovės valstybės link. BVP mes turime didesnį negu Portugaloje, kurie nei Pirmame nei Antrame pasauliniuose karuose nedalyvavo, jokio socializmo neturėjo, suprantate.
Lietuva nebėra valstybė „ubagė“. Mes nebeesam valstybė „ubagė“ ir visiems to tos gerovės atsiranda. Jaunimui galimybių yra, darbo rinkos auga, kažkokios bedarbystės neturime. BVP auga, toje, sakykime, skaitmeninėje visuomenėje, žmonėms iki keturiasdešimties metų, yra kas veikti.
Jeigu jis (lietuvis) suklupo, tapo bedarbiu, tai nebus taip, kaip kokioje nors Venesueloje, kai tau kažkas atsitiko, gyveni savo iš bananų kartoninių dėžių pastatytoje lūšnoje, ir valdžia nuo tavęs nusišalina.
Nu tai vis viena, reiškia, yra ta gerovės valstybė, kuri kažkiek amortizuoja visą šitą, ta statistika yra reali. Tiesiog mum pasisekė. Paradoksaliai, mūsų demografinio išmirimo aplinkybė davė pozityvų efektą“, – savo įžvalgas pateikė G. Merkys.
Yra dar kur tobulėti, kaip valstybei, bet skųstis irgi nereikėtų
Pasak eksperto, nepaisant gerovės valstybės titulo, dar toli esame nuo to, kad galėtume save vadinti idealia valstybe, tačiau, pasilyginus su kitomis valstybėmis, judame geriu keliu.
„Kitas momentas, kaip ir sakiau, kad ir kokia bebūtų, bet ta gerovė jinai kaip žolytė per asfaltą kals. Ir grobstymo, ir neracionalaus pinigų tratinimo nors ir yra, bet mes galime pasilyginti su, pavyzdžiui, Moldavija, Padniestre arba net su ta pačia Portugalija, tai mes judame į priekį gerovės valstybės.
Labai toli nuo idealo esame, bet judame ta kryptimi (gerąja) ir kad valdžia nieko nenori, nieko nedaro, kad nėra jokio rezultatyvumo, to negalima teigti.
Ir aš manau, kad čia tie du veiksniai: pagrindinis tai yra vykstanti demografija, amžiaus tarpsniai, socializacijos ir tada, kada susiformuoja tas kriminalinio elgesio modelis.
Ta, sakykime, sąlyginė sėkmė, ant šių kelių banginių stovi, bet labai greitai tie banginiai išsivaikščios, kaip sakoma, ir mūsų visuomenė, mūsų valdžia gali būti kaip Švedijoje dabar, kur gaujos šaudosi.
Tai aš manau, kad visa tai atsiras ir pas mus, bet dabar, kaip sakoma, dar galima ramiai kurį laiką pagyventi“, – savo mintis išdėstė pašnekovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
