Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius ir Europos investicijų fondui atstovaujanti Europos investicijų banko viceprezidentė Eva Srejber pasirašys smulkiojo verslo finansavimo sutartį, kurios efektyvumu rimtai abejojama, rašo „Lietuvos žinios“.
Mokytis, mokytis ir...
Inovatyvus 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimas Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui atvers naujas plėtros galimybes - būtent šiuo tikslu, kaip skelbė Lietuvos finansų ministerija, pasirašoma trišalė Finansų, Ūkio ministerijų ir Europos investicijų fondo (EIF) finansavimo sutartis.
Siekiant užtikrinti tolesnį ekonomikos augimą ir stiprinti konkurencingumą smulkiojo bei vidutinio verslo įmonių plėtra bus skatinama per rizikos kapitalo, garantijų fondų, mikrokreditų priemones. Tam tikslui skirta 275 mln. litų (80 mln. eurų) Ekonomikos augimo skatinimo veiksmų programos lėšų. Jos bus naudojamos per specialų EIF administruojamą fondą. Iki šiol Lietuvoje ES struktūrinės paramos lėšos buvo skiriamos tik dotacijų pavidalu.
Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas, klausiamas, kodėl paramos skirstymu neužsiima gausios ir specialiai tam tikslui įkurtos Lietuvos institucijos, teigė, jog Lietuvos patirtis „dar labai siaura“. Esą įgyvendinant šį projektą, kurio asignavimų vykdytoja bus Ūkio ministerija, o skaidrumą kontroliuos Finansų ministerija, bus naudojami nauji instrumentai - finansų inžinerijos priemonės (mikrokreditai, dviejų rūšių garantijos rizikos kapitalui, specialus rizikos fondas „Verslo angelai“). Šios priemonės suteiks daugiau galimybių rinkoje išsilaikyti mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Pasak R.Kriščiūno, neverta abejoti EIF, kuris yra Europos investicijų banko antrinė įmonė, patikimumu ir kompetencija. „EIF patirties niekas nekvestionuoja“, - tvirtino R.Kriščiūnas. Jis priminė, jog sutartį su Europos Komisija pasirašęs EIF panašius projektus vykdo ir kitose naujose ES valstybėse. Lietuva su EIF pasirašys ir supratimo memorandumą, kuriuo bus numatyta, kad po trejų metų EIF savo administruojamą fondą perduos Lietuvos deleguotai institucijai. „Nušausime du zuikius: mokysimės, o vėliau perimsime fondą, kurio veikla gali trukti iki 10 metų“, - aiškino R.Kriščiūnas. Pasak jo, ES reglamentai numato, kad administravimo išlaidos negali viršyti 2 proc. nuo bendros paramos sumos. EIF pasiims 1,6 procento. „Aišku, ekspertizė kainuoja, tačiau daug ko išmoksime“, - guodėsi R.Kriščiūnas.
Viską suėda biurokratai
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas net nebuvo girdėjęs apie naujovišką paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jo pavaduotojas prof. Kęstutis Glaveckas apie šį projektą sužinojo tik savo iniciatyva. „Iš principo Seimą privalu apie tai
informuoti, bet vykdomoji valdžia tuo tiesiog neužsiima“, - sakė jis. K.Glavecko manymu, visiškai nenormalu, kai šalia jau esamų kuriamos naujos biurokratinės struktūros. „Paramos administravimas nuolat brangsta, o paramos efektyvumas mažėja. Nauda labai menka, nes biurokratijos gausa, nesuprantamas administravimas lemia tai, kad smulkieji ir vidutiniai verslininkai vis rečiau žvalgosi į ES paramą“, - tvirtino jis.
Pasitikslinus, ar 2 proc. nuo bendros paramos sumos yra labai daug, K.Glaveckas atskleidė, jog tie 2 proc. tėra dūmų uždanga, oficiali prievolė - pasilakstymams tarp Briuselio ir Vilniaus. „Kai vėliau prikuriama įvairiausių reikalavimų, papildomų prievolių, procentai kyla iki dešimties ir daugiau. Tai, kas tinka kokiems nors valymo įrenginiams ar užtvankoms statyti, visai neefektyvu smulkiajam ir vidutiniam verslui. Verslo prievolės per didelės“, - apibendrino K.Glaveckas.
Buvęs finansų ministras Zigmantas Balčytis kalbėjo filosofiškiau: „Be aukštos kvalifikacijos biurokratų apsieiti negalime.“ Jo teigimu, įvairūs paramos fondai, skirtingų šalių vyriausybių finansinė parama skirstoma pagal specifinius ir aukštus reikalavimus. Todėl paramos skirstymas toks sudėtingas ir brangus.
Rimantas Varnauskas
