Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojo onkologo chemoterapeuto asoc. prof. dr. Vinco Urbono, pagrindinis storosios žarnos vėžio gydymo principas, esant lokaliai ar nelokaliai išplitusiai ligai (I–III ligos stadija), yra operacija. Visgi, tam, kad būtų sumažinta ligos atsinaujinimo tikimybė, esant III ligos stadijai bei, tam tikrais atvejais, II ligos stadijai, pacientams siūlomas adjuvantinis (pagalbinis) gydymas, kurio pagrindą sudaro chemoterapija. Tai, koks gydymo metodas bus taikomas, sprendžiama pagal kiekvieno paciento būklę, o tai įvertinti leidžia ir genetiniai tyrimai, rašoma pranešime spaudai.
„Mirštančių organizme ląstelių, tarp jų ir vėžinių, fragmentai, tokie kaip dezoksiribonukleininė rūgštis (DNR), patenka į kraują ir cirkuliuoja naviko DNR. Remdamiesi moderniais tyrimų metodais turime galimybę nustatyti šią cirkuliuojančią naviko DNR paciento kraujyje ir, pagal gautus rezultatus, priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su tolimesniu paciento gydymu“, – pažymi asoc. prof. dr. V. Urbonas.
Chemoterapija gali pabloginti paciento gyvenimo kokybę
Anot gydytojo onkologo chemoterapeuto, chemoterapija yra tam tikra vaistų grupė, taikoma onkologinėms ligoms gydyti. Nors šių medikamentų veikimo mechanizmas skiriasi, jis paremtas tuo, jog jie naikina organizme esančias bei greitai besidauginančias ląsteles, kurioms ir priklauso vėžinės ląstelės. Šis gydymo būdas leidžia 10–15 proc. sumažinti paciento ligos pasikartojimą.
Pacientui, kuriam buvo atlikta operacija dėl storosios žarnos vėžio, įvertinus jo būklę, gali būti skiriamas pagalbinis gydymas, kurio metu dažniausiai skiriami du vaistai, kurie priklauso platinos bei pirimidino analogų chemoterapinių vaistų grupėms. Šie medikamentai skiriami kas 2–3 savaites, o gydymas trunka nuo 3 iki 6 mėn. Nors gydymas padeda sumažinti atkryčio riziką, visgi, jis turi ir trūkumų.
„Gydymo laikotarpis yra pakankamai ilgas, o jo metu paciento laukia gan dažni susitikimai su gydytoju onkologu chemoterapeutu. Taip pat svarbu paminėti ir tai, jog dėl skiriamų vaistų sukeliamų šalutinių poveikių paciento gyvenimo kokybė žymiai pablogėja – pasitaiko atvejų, kai tenka mažinti skiriamas vaisto dozes ar net nutraukti gydymą. Chemoterapijos metu pasireiškia bendras silpnumas, plaukų bei odos, ypač delnų ir padų odos bei nagų, pažeidimai, viduriavimas ir pykinimas. Taip pat pacientai susiduria su periferinės nervų sistemos pažeidimais – neuropatijomis, kurios pasireiškia galūnėse atsiradusiais tirpimais, dilgčiojimais, nejautra ar padidėjusiu jautrumu šaltesnei temperatūrai“, – vardija asoc. prof. dr. V. Urbonas.
Patys gydytojai turi nuolat stebėti, ar pacientui neatsiras vadinamosios chemoterapijos sukeltos febrilinės neutropenijos. Jos metu ženkliai sumažėja leukocitų – kraujo kūnelių, atsakingų už kovą su infekcija – kiekis, svarbu sekti, ar pacientas nepradėjo karščiuoti dėl prasidėjusios infekcijos, nes, laiku nenustačius šios būklės bei neskyrus reikalingo gydymo, jis gali mirti.
Būtent todėl svarbu tinkamai įvertinti, ar norimas skirti gydymas bus efektyvus, o to naudą padės nustatyti klinikiniai tyrimai, leidžiantys paskirti efektyviausią gydymo metodą.
Tyrimas leidžia įvertinti, ar liga gali sugrįžti
„Signatera“ – vienas iš modernių molekulinių tyrimų, kurio pagalba galima nustatyti paciento kraujyje cirkuliuojančią naviko DNR ir, remiantis gautais tyrimo rezultatais, priimti sprendimą dėl adjuvantinės chemoterapijos būtinumo pacientams, sergantiems II bei III stadijos storosios žarnos vėžiu, kuriems atlikta naviko pašalinimo operacija.
„2022 m. „Nature Medicine“ leidinyje buvo išspausdinti klinikinio tyrimo duomenys apie cirkuliuojančios naviko DNR nustatymo reikšmę, priimant sprendimus dėl chemoterapijos skyrimo bei gydymo efektyvumo sergant storosios žarnos vėžiu. Šiame tyrime dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. pacientų, sergančių šia liga. Visu gydymo laikotarpiu jiems buvo reguliariai imamas kraujas ir „Signatera“ tyrimo pagalba nustatinėjama paciento kraujyje cirkuliuojanti naviko DNR. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes – viena buvo gydoma chemoterapija, kita grupė buvo aktyviai stebima, netaikant šio gydymo metodo.
Tyrimas atskleidė, jog pacientams, kuriems praėjus vienam mėnesiui po operacijos buvo nustatyta cirkuliuojanti naviko DNR ir kuriems nebuvo skirta chemoterapija, liga atsinaujino žymiai greičiau nei tiems, kuriems buvo paskirtas chemoterapijos gydymas. Svarbu paminėti ir tai, jog cirkuliuojančios naviko DNR kiekio mažėjimas pagalbinio gydymo metodu tiesiogiai koreliavo su gydymo efektyvumu“, – teigia gydytojas onkologas chemoterapeutas.
Apibendrindamas asoc. prof. dr. V. Urbonas pažymi, jog minėto tyrimo rezultatai leidžia daryti reikšmingą išvadą – cirkuliuojančios naviko DNR nustatymas kraujyje po operacijos gali ženkliai pagelbėti tiek gydytojui, tiek pacientui, kai reikia priimti sprendimą – skirti adjuvantinę chemoterapiją ar ne.
„Esant teigiamam rezultatui, neabejotinai reikia svarstyti gydymą chemoterapija, o esant neigiamam atsakymui šio gydymo metodo galime netaikyti, taip išvengdami daugybės vizitų pas gydytoją bei galimų su gydymu susijusių šalutinių reiškinių, kurie tik blogina paciento gyvenimo kokybę“, – sako gydytojas onkologas chemoterapeutas.
Jis priduria, jog minimo tyrimo atlikimui reikalinga gydytojo konsultacija, kurios metu aptariamas šio tyrimo skyrimo tikslingumas, be to, prieš jį atliekant, reikalingi tam tikri paciento su liga susiję duomenys, kuriuos turi užpildyti gydytojas. Šis tyrimas aktualus tik vėžiu susirgusiems pacientams – rizikos sirgti vėžiu šiuo tyrimu neįmanoma įvertinti, visgi, galima įvertinti storosios žarnos vėžio atsinaujinimo riziką bei skiriamos chemoterapijos efektyvumą.
