Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas Audrius Dulskas aiškina, kad žarnynas yra organizmo vamzdis, kuriuo keliauja visos suvirškinto maisto liekanos, išmatos, tad nenuostabu, kad ligos, susijusios su šio organo veikla yra vienos dažniausių medicinoje: „Kasmet Lietuvoje nustatome apie 600 naujų ligos atvejų.“
Pasiteiravus, kokios yra pagrindinės žarnyno vėžio priežastys ir rizikos faktoriai, dr. A. Dulskas teigia, kad vienos priežasties, deja, tačiau nėra:
„Panaikinę vieną priežastį negalime sakyti, kad pacientas daugiau niekuomet nesusirgs storosios žarnos vėžiu. Rizikos veiksniai yra bendri. Galbūt vienintelis termiškai apdorotos raudonos mėsos dažnas vartojimas yra vienas labiausiai įrodytų veiksnių, tačiau čia prisideda ir kiti rizikos faktoriai: nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, greito maisto vartojimas, genetika.“
Gydytojas aiškina, kad 5-10 proc. ligos atvejų yra susiję su paveldimumu, tačiau vis tik didžiulę įtaką daro vedami gyvensenos principai.
„Atpažinti ligos ankstyvose jos stadijose, deja, tačiau nepavyksta. Yra daug klinikinių tyrimų, kuriais bandome nustatyti kraujo molekulinius, RNR arba DNR pokyčius, tačiau ankstyvos stadijos neturi jokių simptomų ir ligą galima aptikti laiku tik dalyvaujant patikros programoje, kuri yra nemokama pacientams nuo 50 iki 74 metų“, – sako dr. A. Dulskas.
Slapto kraujo išmatose testas
Nors storosios žarnos vėžio programa ir yra nemokama 50–74 metų asmenims, tačiau pasitikrinti jaunesniems pacientams gydytojas rekomenduoja tais atvejais, jeigu šeimoje yra buvę šios ligos atvejų. Esant tokiai situacijai, dalyvauti prevencinėje programoje rekomenduojama ir dešimtmečiu anksčiau.
„Jei asmuo patiria tam tikrus žarnyno veiklos sutrikimus, visuomet rekomenduoju pasidaryti neskausmingą, pigų slapto kraujo išmatose testą. Šis testas panašus į nėštumo, Covid-19 testus, yra labai paprastas ir kainuoja iki 6 eurų. Jį galima pasidaryti ir patiems namuose. Jeigu jo atsakymas teigiamas – patariama atvykti pas specialistą kolonoskopijai“, – rekomenduoja pašnekovas.
Paklaustas, ar slapto kraujo išmatose testas yra 100 proc. patikimas, gydytojas atsako, kad medicinoje visu 100 proc. nieko nėra, tačiau kalbėdamas apie testą jis pabrėžia, kad jo jautrumas leidžia ganėtinai patikimai pasitikrinti, ar esame sveiki:
„Testas nustato ar žmogaus išmatose yra plika akimi nematomo kraujo. Dažniausiai toks teigiamas testas bent apie 50 proc. atvejų aptinka ikivėžinės būklės pakitimus žarnyne, polipus ir tik 5-6 proc. teigiamo testo atvejų pasiteisina kaip vėžys. Testo nereikia bijoti, kadangi net ir sulaukus teigiamo atsakymo tai toli gražu nėra lygu vėžiui ar mirties nuosprendžiui.“
Simptomai ir prevencija
Nors žarnyno vėžys ankstyvoje ligos stadijoje apie save ir nepraneša specifiniais simptomais, tačiau sunerimti ir kreiptis pagalbos į specialistus reikėtų nedelsiant, jeigu 2-4 savaites užsitęsia ar pasirodo šie simptomai:
– tuštinimosi įpročių pasikeitimai;
– pakitusi išmatų forma, spalva;
– pakraujavimas iš išeinamosios angos
– pilvo pūtimas
– nepaaiškinama mažakraujystė.
Kalbėdamas apie šios onkologinės ligos gydymo metodus, pašnekovas nurodo, kad jie labai priklauso nuo to, kokia yra paciento būklė, ligos stadija.
„Jei kalbėsime apie gaubtinę žarną, didžiąją storojo žarnyno dalį ir jei tai bus labai ankstyva stadija, tuomet nedidelį naviką galime pašalinti endoskopiškai ir to pakaks. Tačiau, jeigu yra I-II ligos stadija, atliekame operaciją, kurios metu pašaliname dalį storosios žarnos su naviku.
Jeigu tai yra IV stadija – gydymas yra kompleksinis ir jį, kaip ir bet kurios kitos stadijos ligos gydymą, sprendžia visa medikų komisija, kurioje dalyvauja: chemoterapeutai, radioterapeutai, patologai, gastroenterologai. Na, o jei kalbėsime apie tiesiosios žarnos vėžį, tokiu atveju gydymas bus labai įvairus, parenkamas kaip ir daugeliu atveju pagal paciento individualią būklę“, – aiškina dr. A. Dulskas.
Gera žinia ta, kad apsisaugoti nuo šios tylios ligos galima ne tik dalyvaujant prevencinėje programoje, tačiau ir laikantis sveikos gyvensenos principų. Pasak gydytojo, svarbiausia yra būti fiziškai aktyviems, valgyti daug daržovių, gerti daug vandens:
„Taip pat yra svarbu taisyklingai tuštintis – tai atlikti reikėtų bent kartą per dieną. Venkite riebaus maisto, termiškai apdorotos raudonos mėsos. Vasaros metu nesilepinkite per daug šašlykais ar ant grilio kepta mėsa, venkite rūkymo, alkoholio vartojimo, žinokite, ar jauname amžiuje niekas iš jūsų giminaičių nesirgo šia liga.“
