Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterolgė dr. Laura Mašalaitė tiesioginėje transliacijoje „Virškinimo sistema: sutrikimai, diagnostika, gydymas“ pasakojo, kaip veikia virškinimo sistema, kokie veiksniai didina pavojingų ligų riziką ir kaip pasirūpinti tinkama šios sistemos veikla.
Anot gydytojos gastroenterologės, virškinimo sistema – sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro virškinimo traktas ir svarbios liaukos – seilių liaukos, kasa bei kepenys.
„Pagrindinė ir pirminė virškinimo sistemos funkcija yra tiekti maisto medžiagas ir energiją organizmui, tai yra, suvirškinti ir pasisavinti tai, kas reikalinga, ir pašalinti tai, kas nereikalingai – tai yra tai, kas nepasisavinama, nesuvirškinama ir nerezorbuojama“, – aiškino dr. L. Mašalaitė.
Be šios pirminės funkcijos, virškinimo sistema atlieka ir kitas svarbias funkcijas. Viena jų – apsauginė arba imuninė funkcija:
„Apsauginę funkciją pirmiausia lemia efektyvus gleivinės barjeras, taip pat virškinimo sistemoje yra daugybė imuninės sistemos ląstelių, tai yra vadinamasis gleivinių limfoidinis audinys, kuris minėtas funkcijas ir atlieka.“
Virškinimo sistema atlieka ir reguliacinę funkciją, joje gaminama daugybė biologiškai aktyvių medžiagų, hormonų, kurie reguliuoja virškinimo procesą ir virškinimo sistemos funkcijas.
Virškinimo procesas
Virškinimo procesai prasideda dar burnoje, vėliau jis tęsiasi, maistui keliaujant per kitas virškinimo sistemos dalis.
„Virškinimas prasideda burnos ertmėje, čia yra svarbūs burnos ertmės organai – tai yra liežuvis, dantys, seilių liaukos, kurios gamina seiles. Toliau maistą mes nuryjame, peristaltikos dėka, kurią jau valdo autonominė nervų sistema, maistas keliauja tolin stemple į skrandį, skrandyje prasideda baltymų virškinimas, čia yra svarbus fermentas pepsinas.
Toliau maistas keliauja į plonąjį žarnyną, čia veikiant žarnų, kasos sultims ir tulžiai toliau vyksta virškinimas ir maisto medžiagų pasisavinimas. Toliau maistas keliauja žarnynu, storosios žarnos pagrindinė funkcija yra vandens absorbcija, vitaminų gamyba ir metabolizmas, formuojamos išmatos, kurios yra pašalinamos“, – virškinimo procesą nupasakojo gydytoja.
Virškinimas yra itin svarbus – maiste, kurį suvalgome, maistinės medžiagos yra sudėtinės ir kompleksinės, jų pasisavinti negalime, todėl virškinimo sistemoje, veikiant virškinimo sultims ir virškinimo fermentams, medžiagos yra susmulkinamos iki paprastų molekulių, kurios rezorbuojamos per gleivinę.
Kiekvieno iš mūsų maisto tranzitas per virškinimo sistemą gali trukti skirtingą laiko tarpą, tai nemažai priklauso nuo to, ką ir kaip gausiai valgome.
„Paprastai sakome, kad toks, jeigu taip galima vadinti, normalus tranzitas yra, kai skrandyje maistas užsibūna 2-5 valandas, maždaug 2-6 valandas plonojoje žarnoje, storojoje žarnoje įvairiai – nuo 10 iki 60 valandų. Visas procesas gali užtrukti nuo 10 valandų iki 72 valandų“, – aiškino ji.
Svarstoma, kad įtakos virškinimo trukmei gali turėti ir lytis, didžiausią įtaką turi hormoniniai ypatumai, ypač moterims nėštumo ar menopauzės metu – dėl šios priežasties moterų žarnyno tranzitas gali būti lėtesnis negu vyrų. Ilgesnę trukmę gali lemti ir anatominiai ypatumai.
Pasakė, kada skubėti pas gydytoją
Ne vienas susiduria su virškinimo sistemos veiklos sutrikimais – pasireiškia įvairūs simptomai, signalizuojantys, kad sutriko virškinimas:
„Virškinimo sistemos ligų yra begalė ir vienos dažniausių kasdieniame gydytojo gastroenterologo darbe yra vadinamos funkcinės virškinamojo trakto ligos.
Tai yra tokios ligos, kai pacientas išsako nusiskundimus, kurie blogina gyvenimo kokybę, dėl to jie ir kreipiasi, bet atlikus tyrimus mes nerandame jokių reikšmingų struktūrinių, organinių ar kitokių nukrypimų“, – kalbėjo gydytoja ir pridūrė, kad šioms ligoms gydymas reikalingas, kartais į pagalbą pasitelkiami gydytojai dietologai, šios ligos susiję su tam tikrais psichologiniais, stresiniais faktoriais, todėl kartais tenka pagalbos kreiptis į gydytojus psichoterapeutus ar psichiatrus.
Pastebėjus kūno siunčiamus pavojaus signalus, svarbu nedelsti ir laiku pasirodyti pas specialistą. Dr. L. Mašalaitė paaiškino, kada būtina kreiptis į gydytoją:
„Virškinimo sistemos negalavimai epizodiniai gali varginti kiekvieną iš mūsų ir tai neretai yra susiję su mitybos įpročiais arba tų įpročių pasikeitimu, su nekokybišku maistu, stresu, pervargimu, kelionėmis.
Jeigu tie nusiskundimai neužtrunka, greitai praeina, nesikartoja ir pagerėja laikantis dietos rekomendacijų ar taikant simptominį gydymą, labai nerimauti galbūt ir nevertėtų.
Jeigu nusiskundimai užtrunka, kartojasi, jeigu pradeda bloginti gyvenimo kokybę ir pacientą varginti, jeigu atsiranda vadinamųjų pavojaus signalų, tokių kaip svorio netekimas, kraujavimo požymiai, mažakraujystė kraujo tyrimuose, pakitimai kituose laboratoriniuose tyrimuose arba šeimoje yra sergančių artimųjų piktybinėmis ar kitokiomis reikšmingomis uždegiminėmis žarnyno ligomis, tuomet reikėtų kreiptis pas gydytoją gastroenterologą, kad atlikus tyrimus būtų galima nustatyti negalavimo priežastis. Svarbu neuždelsti, nes laiku diagnozavus gydymo sėkmė yra žymiai didesnė.“
Virškinimo sistemos navikiniai susirgimai
Gydytoja gastroenterologė pastebi, kad didėja sergamumas virškinimo sistemos navikinėmis ligomis, o tam tikros lėtinės virškinimo sistemos ligos turi sąsajų su tokiais susirgimais. Kaip vienus dažniausių ji išskiria kolorektalinį ir skrandžio vėžį, pastebimas ir kepenų vėžio atvejų didėjimas.
Dalis virškinimo sistemos navikinių susirgimų rizikos veiksnių nepriklauso nuo mūsų ir jų negalime pakeisti – tai lytis, amžius, tam tikros lėtinės ligos. Tačiau yra ir tokių, kuriuos galime modifikuoti ir apsaugoti sveikatą.
„Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, metabolinis sindromas. Paliečiant atskiras navikinių susirgimų grupes, kalbant apie skrandžio vėžį yra svarbi Helicobacter pylori infekcija, kuri gyvena skrandyje ir ilgainiui sukelia lėtinį gastritą, taip piktybinių susirgimų rizikas didina.
Taip pat rizika yra susijusi su gausesniu druskos arba sūdyto maisto vartojimu, jeigu yra menkas fizinis aktyvumas“, – vardijo gydytoja dietologė.
Kepenų vėžys dažnai išsivysto lėtinės, pažengusios kepenų ligos fone, dažniausiai sergant kepenų ciroze, tačiau yra atvejų, kai vėžys vystosi ir nesergant kepenų ciroze:
„Čia svarbus lėtinių kepenų ligų fonas – tai yra lėtiniai virusiniai B ir C hepatitai, paskutiniu metu sparčiai daugėja vadinamosios nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos atvejų ir tai yra susiję su vadinamuoju metaboliniu sindromu, nutukimu, rezistencija insulinui.“
Gydytoja gastroenterolgė pažymi, kad dažniausiai ankstyvi navikiniai susirgimai nesukelia jokių nusiskundimų, todėl svarbu dalyvauti profilaktinėse patikros programose – vienos pagrindinių yra storosios žarnos vėžio prevencijos programa, kurioje gali dalyvauti visi 50-74 m. amžiaus vyrai ir moterys:
„Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad storosios žarnos vėžys dažniausiai greitai neišsivysto, dažniausiai yra vadinama adenomos arba polipo ir navikinio susirgimo seka. Todėl, jeigu laiku diagnozuojama, gydymo rezultatai yra geri.
Vėlgi, atlikus endoskopinį storosios žarnos tyrimą, mes galime rasti polipus, juos sėkmingai pašalinti ir taip užkirsti kelią tolimesniam ligos progresavimui.“
Nuo praėjusių metų taip pat vykdoma lėtinio virusinio C hepatito patikros programa – joje gali pasitikrinti žmonės, gimę 1945-1995 m., taip pat asmenys, kurių šeimos nariams diagnozuota liga arba rizikos grupėms priklausantys asmenys.
Pasirūpinkite gera savijauta
Dr. L. Mašalaitė primena, kad svarbu rūpintis sveikata ir kartas nuo karto apsilankius pas šeimos gydytoją atlikti kraujo tyrimus, kepenų biocheminių rodiklių tyrimus, vidaus organų ultragarsinį tyrimą.
Norint užtikrinti gerą savijautą ir sklandžią virškinimo sistemos veiklą, gydytoja gastroenterologė primena, ko svarbu nepamiršti.
„Gerai savijautai pirmiausia svarbu, kaip ir ką valgome. Valgyti saikingai, nepersivalgyti, valgyti įvairų, kokybišką, tinkamai paruoštą ir šviežią maistą, turėti kažkokį mitybos režimą, valgyti tam tikrais intervalais, daugiau į racioną įvesti vaisių, daržovių, mažinti cukraus, druskos suvartojimą“, – kalbėjo dr. L. Mašalaitė.
Taip pat svarbu maistą sukramtyti gerai, valgyti neskubant, nes greitai kramtant ir ryjant, savijauta ir virškinimo sistemos veikla gali suprastėti.
Reikėtų riboti alkoholio vartojimą, rūkymą, užtikrinti gerą svorio kontrolę, užsiimti pakankamu fiziniu aktyvumu. Ir pajutę nemalonius, varginančius simptomus nedelskite ir kreipkitės į specialistus:
„Reikia labai įsiklausyti į savo jutimus ir negalavimus. Aš visą laiką sakau, kad pacientas pas gydytoją šiaip sau neateina. Jis ateina dėl to, kad jį kažkas vargina, jis skundžiasi. Yra geriau neuždelsti ir ateiti pasitarti, pasitikrinti, išsiaiškinti priežastis, kurios kitą kartą tikrai nėra grėsmingos sveikatai.“
