Statybų specialistai, nestatantys ir neprojektuojantys pasyvių namų, mano, kad rinkoje jų poreikio nėra. Tačiau apie direktyvą, nuo 2020 metų įpareigojančią statyti itin aukšto energetinio efektyvumo būstus, žino 4 iš 5 apklaustųjų, rodo „Vilmorus“ atlikta statybos specialistų apklausa.
Remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija, šiandien Lietuvoje yra tik 8 A ir A+ energetinio efektyvumo klasės namai. Daugiau nei pusė sertifikuotų pastatų yra C klasės. „Tokie pagal šiandien galiojančius teisės aktus minimalūs reikalavimai pastatams. Tačiau didžiausia bėda, kad žmonės C klasę traktuoja kaip aukščiausią, nors tai – žemiausia privaloma pasiekti riba“, – stebėjosi kompanijos AEROC vadovas Alvidas Musius.
Vis dėlto kategoriškai tvirtinti, kad Lietuvoje niekam nereikia energetiškai efektyvių namų, specialistai negali. „Poreikis nepakankamas. Tai lemia dvi priežastys. Pirmoji, pati svarbiausia, yra ta, kad būsimų individualių namų savininkai neįvertina didesnių investicijų atsiperkamumo. Žmonės paprasčiausiai neapskaičiuoja, kad pasistatę aukštos energinio naudingumo klasės namą ilgalaikėje perspektyvoje sutaupys, nes už šildymą mokės mažiau, – sakė jis. – Antroji priežastis – patiems specialistams vis dar trūksta kompetencijos, kad įtikintų užsakovus statyti aukštos energetinio naudingumo klasės namus.“
Jo nuomonei pritarė ir Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos pirmininkas Aidas Vaičiulis, tvirtinęs, kad palyginus su 2010 metais, energetiškai efektyvių namų poreikis šiandien tikrai jaučiamas.
„Asociacija jau yra išdavusi diplomus 17 specialistų, galinčių ir mokančių projektuoti pasyviuosius namus, – pasakojo jis, užsimindamas ir apie žinių eksportą. – Mūsų specialistai be jokio vargo galės parengti pasyvaus namo projektą kur nors Abudabyje – tam paklausa yra. O pinigus už darbą toks specialistas leistų, pavyzdžiui, Birštone. Įsivaizduokite, kokią naudą tai duotų ekonomikai.“
Anot Aido Vaičiulio, įsigaliosianti ES direktyva, pagal kurią nuo 2020 m. mūsų šalyje visi naujai statomi gyvenamieji namai turės būti energetiškai efektyvūs, gali būti viena iš priemonių, kuri paskatins žmones susimąstyti apie didesnių investicijų atsiperkamumą. O tai, tikėtina, sukurs poreikį statyti aukštos klasės namus.
Apklausoje dalyvavę statybos specialistai nurodė, kad įsigaliojus privalomai energetiškai efektyvių namų (A+ ir A++ klasės) statybai, kils tokio būsto vertė (taip mano 9 iš 10 apklaustųjų). Beveik 80 proc. apklaustųjų tvirtino, kad dėl tokios direktyvos išaugs statybų kaina, kas penkto apklausos dalyvio nuomone, nauji reikalavimai sulėtins statybų rinką ir maždaug 30 proc. statytojų nuomone – pagerins darbų ir statinių kokybę. Be to, pusė apklaustųjų pabrėžė, kad naujoji direktyva skatins statytojus kelti kvalifikaciją, kuri šiandien – nepakankama.
„Būtent tai, kad naujus reikalavimus atitinkančių namų vertė bus didesnė už dabar esančius rinkoje, ir turėtų žmones skatinti dar nelaukiant direktyvos įsigaliojimo datos statyti energetiškai efektyvius namus. Juk investicijos į namo statybą šiandien būtų tik apie 10 proc. didesnės, o nauda – akivaizdi“, – tikino A. Musius.
