Specialistai ir gamtininkai kategoriški: yra labai mažai išimčių, kuomet žmogus turi teisę kištis į laukinės gamtos procesus. Tad net jei matome sužeistą gyvūną – privalome palikti jį ten, kur radome. Net jei ir plyštų ir gailesčio širdis.
Vilkaviškiečiui Donatui diena prasidėjo kiek neįprastai. Žmonės ant kieme augančių tujų pastebėjo retą svečią – paukštį. Vyras spėja, kad tai – suopio jauniklis. Panašu, kad jis sužeistas ir negali skristi.
„Čia pas mus prie tujų „prisigyveno“. Keturias valandas dabar jau tupi ir niekur nebeskrenda. Gaila. Ir dar Kalėdos. Gal kažkam padėsime išgyventi“, – sako vilkaviškietis Donatas.
Nežinodamas, kur kreiptis, Donatas paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112. Skambutis buvo adresuotas gyvūnų globos organizacijai ir dabar beliko laukti, kol atvyks specialistai ir nutars, ką su paukščiu daryti.
„Tupėjo jisai ir matosi, kad neskrenda. Jam kažkas negerai su sparnais. Ar sulūžę, ar nutrenktas automobilio“, – pasakoja Donatas.
Pagalba atskubėjo iš Kauno. Gyvūnų globėjų asociacijos savanoris Martynas neužtruko paukštį pagauti. Patys vilkaviškiečiai nesiryžo gaudyti. Nenorėjo mažylio dar labiau išgąsdinti ar sužeisti.
Į vilkaviškiečių kiemą atskrido paukštvanagio jauniklis. Matyt, buvo papuolęs katinui į nasrus ir nebesugebėjo grįžti namo į miškus.
„Pirminė diagnozė būtų, kad pagavo kažkoks katinas. Kadangi yra paviršinis pažeidimas. Matosi šiek tiek pakraujavimas. Ir jeigu tik kelios plunksnos iškeliavo iš to sparno, tai manau, kad jis tikrai skraidys“, – tvirtina savanoris Martynas.
Žiema jau parodė savo nagus ir į gyvūnų globos organizacijas pasipylė skambučiai: žmonės nerimauja, kad laukiniai gyvūnai, paukščiai nesušaltų ar nemirtų iš bado.
„Stirniukai, žmonėms atrodo, kad jie palikti. Kiškučiai miške palikti. Tai turiu visus nuraminti: nepalieka savo jauniklių tėvai. Jie juos myli, prižiūri, bet, kai ateina toks priešas kaip žmogus, tikriausiai ir stirna, ir kiškienė pasitraukia, nuvilioti žmogų nori, kad jo vaiko nepaimtų“, – aiškina „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė.
Anot „Nuaro“ vadovės, vos atšalus žmonės pradeda nerimauti dėl vandens paukščių – gulbių ar ančių. Jurgita Gustaitienė sako, kad lietuviai dėl savo gailestingumo padaro nemažai bėdos gamtai, nes paliekami kiti gyvūnai be maisto. Todėl pamačius net sužeistą paukštį ar gyvūną, reiktų jį palikti, kad ir kaip būtų gaila.
„Dabar įsivaizduokite lapienes, kurios neparneša lapiukams mėsos, vilkes, kurios neturi kuo vaikų pamaitinti ar lūšis. Vienu metu tikrai būna, kai renkame labai paliegusius lūšiukus, išliesėjusius, badaujančius ir mirštančius“, – kalba J. Gustaitienė.
Gamtininkai irgi kategoriški: prie gamtos žmogus neturi išvis kišti nagų. Net žiemą ir net tada, kai gerokai spusteli šaltis ar sniego pridrebia.
„Jeigu kalbame apie žiemą, tai žvėrims jokios pagalbos visiškai nereikia ir vargu, ar reikės per ateinančius 20 metų. Ir vargiai, ar išvis kada nors reikės. Jiems maisto netrūksta, jų populiacija didėja labai smarkiai, maisto lengva susirasti“, – tikina gamtininkas Marius Čepulis.
Gamtininkas pataria, kaip elgtis pamačius sužeistą ar galimai sužeistą laukinį gyvūną ar paukštį gyvenvietėje arti žmonių – pranešti apie tai gyvūnų globos organizacijoms ar bent veterinarijos specialistams. Taip, kaip padarė vilkaviškiečiai, pamatę savo kieme sužeistą paukštvanagį. Tačiau pastebėjus tai gamtoje – būtina palikti ir visai neliesti.
„Kuo mes daugiau „išgelbėsime“ gyvūnų iš miško, tuo daugiau ateis lapių ir vilkų pasiimti gyvūnų pas mūsų. Gamtos procesus, gamtoje, kiek jos natūralios yra likę, kištis nereikia. Suprantu, kad žmonėms skauda, suprantu, kad nori užjausti silpnesnį. Nėra silpnesis kiškis už lapę. Nėra kiškis silpnesnis už vilką ar lūšį“, – sako M. Čepulis.
Specialistai sako, jei radote sužeistą paukštį ar gyvūną ir nežinote kur kreiptis – skambinti reiktų Bendruoju pagalbos telefonu. Operatoriai pasistengs nukreipti ten, kur bus suteikta informacija ir pagalba gyvūnui.
