„Atėjau ryte išleisti vištų, atidariau tvartelį, žiūriu – nėra vištų. Pradėjau ieškot, žiūriu, vištos sukočiotos po lapais, po triušių klėtkom padraskytos gabalais“, – pasakoja Vievio gyventojas Žygimantas Dominas.
Vievio gyventojas Žygimantas ėmė spėlioti, ar ne kokie šunys įsisuko į jo perekšlių buveinę – sniege matėsi įspaustos pėdos. Bet už akimirkos pasirodė tikroji nusikaltimo kaltininkė.
„Tos pėdos didelės, girdžiu kažkas tik šlumšt per tvorą, žiūriu, eina lūšis... Nesitikėjau, tik capt capt už telefono“, – kalba Žygimantas.
Vyras įamžino per užsnigtą daržą lėtai pėdinantį jauną žvėrį – keliauja savo grobio pasiimti.
„Jinai atėjo per kaimyno sklypą, pirmosios pėdos... Paskui išėjo per mano kiemą, o paskui ateidavo nuo mokyklos pusės, per komposto dėžę įlipdavo, stogais ir nueidavo, kur jai reikia“, – sako Žygimantas.
Ir visa tai vyksta ne nuošaliame vienkiemyje, o pačiame Vievio centre, lūšis gąsdino ir vaikus: „Nesitikėjau, kad toks gyvūnas gali ateiti į miestelį. Pavaikščiojom aplinkui, pėdų yra, vaikus prie mokyklos pakalbinom, sako, matėm lūšį, urzgė ant mūsų.“
Aiškėja, kad dienomis plėšrūnė glaudėsi apleistoje sodyboje ir akylai stebėjo ją užfiksuoti ir sugauti bandančius specialistus.
„Vievio pačiam centre apsigyveno lūšis, jau savaitę laiko terorizuoja miestelio gyventojus ir jų gyvūnus, pradėjo dingti pas gyventojus vištos. Vaikščiojo po visą Vievio miestelį, mes pastatėm gaudyklę, specialią gaudyklę, į kurią jinai ir pateko tą patį vakarą“, – teigia Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis.
Susigundė ten padėtais skanėstais – ir štai sutemus lūšis jau specialioje gaudyklėje.
Lūšį veterinarijos klinikoje apžiūrėję specialistai sako, kad tai gal metų jauniklis. Rimtų sužalojimų nėra, tik žvėris nosį kiek nusibalnojęs, matyt, kai į aptvarą lindo vištų galabyti. O štai nuo nerimą keliančių odos ir vidaus parazitų gavo vaistų.
„Kadangi yra pažangių veterinarinių priemonių, tai sulašinome du skirtingus preparatus, kurie veikia pilnai visų išorinių parazitų, ne tik nuo blusų ir ausų erkių, bet ir odos erkių, bet taip pat ir nuo viduje gyvenančių kirminų“, – aiškina „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
O kas gi šią mažąją plėšrūnę atviliojo į patį miestelio centrą?
„Alkis pagrindinis dalykas yra. Tokiu metų laiku jos labai sunkiai susimedžioja kažką natūralioje gamtoje, todėl jos nėra baikščios žmonių atžvilgiu, eina į kaimelius, miestelius, žino, kad gali gauti maisto: ar likučių, ar pačios susimedžiot“, – tvirtina V. Gustaitis.
Specialistai sako, kad meškos paslaugą padaro ir žmonės – trikdydami gyvūnų mitybos grandinę.
„Visi sužaloti paukščiai turi likti gamtoj, daugelis žmonių piktinasi, kad mes neatvažiuojame, nepaimame, bet gamtos ratas toks dalykas, turi tie gyvūnai sužaloti likti gamtoj, tada lūšys nealks, kiti gyvūnai nealks, lapės ir panašiai“, – tikina V. Gustaitis.
O sugauta lūšis, matyt, kokią dieną jau be maisto sėdėjo, tad noriai ėdė jai siūlomą mėsą ir lakė vandenį, tik rytą jau aikštijosi ir ant visų urzgė.
Retą ir į Raudonąją knygą įrašytą gyvūną nuspręsta paleisti į natūralią gamtą. Tad ji nuvežta į mišką, o čia vos iš kelta iš automobilio bando ištrūkti iš gaudyklės.
Lūšis dar kelias akimirkas pro grotas kapsto sniegą, tik staiga pamato atviras dureles ir nuskuodžia į miško gilumą.
