Ketvirtadienį paskelbusi, kad kai bankas „Snoras“ buvo uždarytas, jame vis dėlto vyko finansinės operacijos ir net buvo pervesta milžiniška suma į užsienio banką laikinajam administratoriui Saimonui Frykliui (Simon Freakley),„Respublika“ aiškinasi, kokių veiksmų griebsis parlamentinę kontrolę vykdantys Seimo nariai. Ar pervedimai S. Frykliui buvo vieninteliai iš paralyžiuoto banko? Ar nebuvo pumpuojami ir kitiems suinteresuotiems asmenims – jei jau kartą pavyko išjungtą bankinę sistemą „nulaužti“? Ar parlamentarai apskritai norėtų, kad visuomenė tai sužinotų? Pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo Armino Lydekos tvirtinimu, net ir parlamentiniu lygmeniu tyrimas nėra reikalingas. Pasak jo, prokuratūra „ištirs bet kokį naują faktą, jei jis atsiras, kokybiškiau ir greičiau nei politikai“. RESPUBLIKA
Seimo valdantiesiems atsisakius sudaryti tyrimo komisiją dėl „Snoro“ bankroto, tiek kai kuriems politikams, tiek visuomenės veikėjams kilo abejonių, kas šiuo sprendimu yra ginamas. Neabejojama dėl vieno – taip galbūt dangstomas tarnybų neveiklumas ir bijoma, jog bus išsiaiškinta: „Snoras“ galėjo ir nebankrutuoti. Sausio 19-ąją, nepaisant opozicijos prieštaravimo, Seimas parėmė konservatorių iniciatyvą ir išbraukė iš ketvirtadienio parlamento darbotvarkės siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“. Vis dėlto Seimo konservatorių seniūno Jurgio Razmos patikinimu, komisijos idėja nėra sužlugdyta, esą ją dar bus galima sukurti sausio 30-ąją, per neeilinę sesiją. Tačiau kokia tikimybė, jog valdantieji vėl neiškrės kiaulystės, jis nedrįso prognozuoti. Mat už tai, kad klausimas dėl komisijos sudarymo būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, susilaikė 3 parlamentarai. „Ką slepia valdžia „Snoro“ byloje?“ VAKARO ŽINIOS
Kęstutis Kriščiūnas atstatydintas iš vicemero pareigų, administracijos direktorius Antanas Nesteckis išsaugojo kėdę. Nors ketvirtadienį prieš tarybos posėdį sklandė perversmo nuotaikos – valdančioji koalicija Kaune nebyra. Atsižvelgdama į jo paties atsistatydinimo prašymą, miesto taryba iš vicemero pareigų atleido socialdemokratą K. Kriščiūną. Jis posėdyje nedalyvavo, nes yra suimtas. Praėjusią savaitę mėnesiui sulaikytas K. Kriščiūnas įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba. Po šiuo terminu greičiausiai slepiasi keli gana nedideli neteisėti epizodai. K. Kriščiūnas neigia jam pareikštus įtarimus. Po atleidimo jis išsaugojo tarybos nario mandatą, mat nors ir sustabdęs savo narystę Socialdemokratų partijoje, vis dar priklauso socialdemokratų ir nepriklausomųjų frakcijai Kauno miesto taryboje. Po posėdžio aiškėja, kad 3 socialdemokratai išsilaikys valdančiojoje koalicijoje. Tikėtina, kad į atsilaisvinusią vicemero vietą gali ateiti Darbo partijos arba konservatorių atstovas. „Kaune revoliucija neįvyko“. KAUNO DIENA
Šiaulių miesto politikai taiko drastiškas taupymo priemones biudžetininkams, kurių algos mažėja ir 25, ir net 50 proc., bet patys neįstengia atsisakyti nė priemokų prie tūkstantinių algų. Ketvirtadienį miesto Tarybos reglamento vingrybėse paskendo siūlymas nubraukti priemokas Administracijos vadovams. Už šią alternatyvą nė nebalsuota. Taryba tik sumažino priemokas prie algų Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojams. „Kitiems algas mažiname 25–30 proc., varome į gatvę, o čia tik diskutuojame, ar reikia mažinti priedus prie algų“, – valdančiosios koalicijos cinizmu piktinosi nepriklausomas Tarybos narys Stasys Tumėnas. Kitas nepriklausomas Tarybos narys Artūras Visockas teikė sprendimo projektą iš viso naikinti priemokas vadovams, tačiau šis siūlymas atgarsio nesulaukė. „Savivaldybė turėjo vieną iš paskutinių šansų nors kiek garbės ir orumo parodyti“, – teigė A. Visockas ir pareiškęs, jog nebemato prasmės „būti tokiame posėdyje“, paliko salę. „Miesto valdžia pasirinko pinigus, o ne garbę“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, minėdamas savo gimtadienį, kaip visada, rengia publikai staigmeną, šįsyk – pasaulio scenose išgarsėjusio tenoro Edgaro Montvydo rečitalį. Maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas orkestras 24-ojo gimtadienio koncerte kartu su E. Montvydu atskleis naujų klasikinės muzikos puslapių. Pasak dainininko, Lietuvos scena jam yra tokia pat svarbi kaip ir kitų šalių, jis teigia nenorintis būti pamirštas Lietuvoje. Planuodamas pastarojo koncerto, kuris įvyks sostinėje šeštadienį, programą E. Montvydas norėjo supažindinti klausytojus su kiek mažiau girdėta muzika, kuri jam pačiam labai patinka. „Publikai – masalas“. LIETUVOS RYTAS
Tytuvėnai skęsta ašarose – pragariška ugnis praėjusią naktį niekais pavertė kelerių metų triūsą, įdėtą restauruojant Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčią ir Bernardinų vienuolyno ansamblį, kuris yra vienas vertingiausių XVII-XVIII a. baroko sakralinės architektūros paminklų visoje Šiaurės Rytų Europoje. Į gaisro nuniokotą Tytuvėnų šventovę vakar priešpiet atskubėjusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sakė, jog tokio masto gaisro sakraliniame objekte Lietuvoje dar nėra buvę. Ugnies pridaryti nuostoliai, neabejojama, sieks ne vieną milijoną litų. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės parapijos klebonas Rimantas Žaromskis miegojo vienuolyno patalpose įrengtame kambaryje, kai apie 4 val. ryto jį pažadino keisti garsai, o pamatęs pro langą raudoną dangų, klebonas suprato: gaisras... Ugniagesiams gelbėtojams apie nelaimę pranešta 4.06 val.
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Kęstutis Bautronis apgailestavo, kad gaisras pastebėtas pavėluotai, kai vienuolyno stogą jau buvo apėmusi atvira liepsna. Vienuolyno patalpose buvo įrengta tik vietinė priešgaisrinė signalizacija. Jos naktį niekas negirdėjo. Gesinimo darbus apsunkino ir tai, kad dirbti ugniagesiams teko dideliame aukštyje. Gaisras likviduotas netrukus po vidurdienio, tačiau baigiamieji darbai vyko visą dieną. Per gaisrą vienuolyno pastate nudegė daugiau nei 1 tūkst. kv. m stogo, išdegė apie 100 kv. m perdengimo, esančio virš II aukšto, ugnis suniokojo Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejų. Nuardyta apie 100 kv. m bažnyčios stogo, apdegė jo medinės konstrukcijos. Pirminiais duomenimis, gaisro židinys buvo vienuolyno palėpėje. RESPUBLIKA
„Vos tik baigiama restauruoti, iš karto užsidega“, – vakar puse lūpų kalbėjo išsigandę Kultūros paveldo departamento darbuotojai. Labanoro bažnyčia, Kurtuvėnų dvaro svirnas, dabar – Tytuvėnų vienuolynas. „Seniai kalbu: restauruotas, tačiau šiuolaikiniam gyvenimui nepritaikytas pastatas yra gera vieta gaisrui kilti“, – ketvirtadienį sakė žymus paminklinių pastatų konstruktorius Jakovas Mendelevičius. Jis pats dalyvavo atliekant Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno restauravimo darbus, tačiau pabrėžė tikrai nežinąs, kodėl ten kilo gaisras. Bet dabartinė pastatų restauravimo tvarka gali padidinti gaisrų pavojų. Apie tai jis yra informavęs ir kultūros ministrą. LIETUVOS RYTAS
Iš Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus pareigų oficialiai atleistas Vladas Žulkus su šiuo sprendimu nesutinka ir ketina ieškoti teisybės teismuose. V. Žulkaus kaip KU rektoriaus paskutinė oficiali darbo diena buvo sausio 23-ioji. Uostamiesčio alma mater vadovo pareigas šiuo metu vykdo praėjusių metų pabaigoje rektoriumi išrinktas buvęs ilgametis KU studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas. Vadovaujantis KU tarybos nutarimu, darbo sutartis su juo sudaryta gruodžio 19 d. Tą pačią diena nutrūko V. Žulkaus ligšioliniai įgaliojimai, o šią savaitę nutraukta ir jo darbo sutartis. Tačiau, anot V. Žulkaus, iš rektoriaus pareigų jis atleistas neteisėtai – jo penkerių metų kadencija turėjusi baigtis tik šių metų spalį. Mokslininkas pasiryžęs ginti savo poziciją: sprendimą dėl atleidimo jis apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. VAKARŲ EKSPRESAS
„Akistata“ išsiaiškino paslaptį, kas padeda benamiams išgyventi žiemos negandas. Meteorologai žadėjo besniegę žiemą, bet štai visai „netikėtai“ sausio pabaigoje Lietuvą užgriuvo tikra žiema. Vaikai su žemdirbiais džiaugiasi, medikai su kelininkais – keikiasi, na o policija praneša apie šaltyje mirusius ar galūnes nušalusius girtuoklius ir benamius.
Kad sužinotų, kaip šis skurdžiausias visuomenės sluoksnis išgyvena per šalčius, „Akistatos“ korespondentas turėjo vykti į nakvynės namus, nes vasarą netoli prekybos centrų drybsodavusius benamius išvaikė sniegas ir šaltis. Apie tai, kaip žiemą sekasi išgyventi benamiams skaitykite straipsnyje „Penki benamiai vyrai – penkios kojos...“ AKISTATA
Klaipėdoje netrukus planuojama išjungti pusę viešąsias Klaipėdos erdves stebinčių vaizdo kamerų. Nors policija tam nepritaria, priemonių teks imtis sumažinus finansavimą šiai paslaugai pirkti. Tai paaiškėjo pagal ketvirtdienį Klaipėdos miesto tarybos patvirtintą ateinančių trejų metų Viešosios tvarkos užtikrinimo programą. Šiuo metu Klaipėdoje aplinką stebi 57 kameros. Bendrovės „Fima“ paslauga miestui kasmet kainuoja apie 600 tūkst. litų, tačiau finansavimą planuojama sumažinti beveik perpus – proporcingai mažės ir kamerų. Tuo tarpu Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vakar išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog miesto stebėjimas vaizdo kameromis yra itin efektyvus įvairių pažeidimų prevencijos būdas. „Mieste išjungs pusę kamerų“. VAKARŲ EKSPRESAS
