Rokiškio rajono tarybos politikai, atsisakę už darbą imti algas, pažeidžia Konstituciją – tokį sprendimą priėmė Panevėžio apygardos administracinis teismas. Pasirodo, ją imti būtina, o po to pinigus galima išmesti, paaukoti, grąžinti į biudžetą ar panašiai. Diskusijos, ar neimti algos yra teisėta, kilo pernai, kai vienas Rokiškio politikas gautą atlyginimą padėjo ant mero Vidmanto Kanopos stalo, o keli kiti grąžino į savivaldybės sąskaitą. Tuomet V. Kanopa kreipėsi į dabar jau buvusį Vyriausybės atstovą Panevėžio apskrityje Leoną Alesionką, kad šis paaiškintų, ar galima atsisakyti atlygio už darbą rajono taryboje, bet pastarasis nusprendė, kad į tai atsakyti galėtų tik teismas. Beje, su šiuo sprendimu algų besipurtantys politikai nenori sutikti ir grasina kreiptis į Konstitucinį Teismą. „Imti algą visiems įsako Konstitucija“. RESPUBLIKA
Trečiadienį žlugo trumpam gimusi viltis, jog ne tik politikai, teisėjai, kai kurie pareigūnai, bet ir visi valstybės tarnautojai prieš pradėdami dirbti turėtų padėję ranką ant Konstitucijos duoti priesaiką, jog ištikimai tarnaus žmonėms bei valstybei. Tokią valstybės tarnybos įstatymo pataisą vakar Vyriausybė atmetė – esą pakanka ir to, jog šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme jau yra numatyta pareiga valdininkams laikytis Lietuvos įstatymų, Konstitucijos bei tarnauti visuomenės, – ne savo, interesams, o už šiurkščius nusižengimus galima žmogų net atleisti iš pareigų. Tačiau valdžios atstovai nutylėjo, kad projektu buvo siūloma kartą sulaužiusiam priesaiką valdininkui atsisveikinti su valdišku darbu visam gyvenimui. Mat dabar net ir, pavyzdžiui, už kyšio ėmimą ar pinigų švaistymą nuteistas valdininkas po 3 metų gali vėl grįžti į savo darbo vietą. Vis dėlto, nepaisant Vyriausybės nepritarimo, šį klausimą Seimas dar nagrinės. „Vyriausybė sulaužė priesaiką valstybei“. VAKARO ŽINIOS
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija trečiadienį pranešė, jog surinkta užtektinai parlamentarų parašų, kad sausio 16–20 d. būtų surengta neeilinė Seimo sesija. Parašai jau įteikti Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Pasak LSDP frakcijos seniūno pirmosios pavaduotojos Irenos Šiaulienės, reikalavimą surengti neeilinę sesiją pasirašė 48 parlamentarai, o jai inicijuoti užtenka 47 parlamentarų parašų. Socialdemokratai siūlo sesijoje svarstyti Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projektą. Išgirdę, kad opozicija inicijuoja neeilinę sesiją, valdantieji irgi pradėjo rinkti parašus dėl jos surengimo, nors prieš tai pasisakė prieš tokios sesijos rengimą. Valdančioji koalicija, surinkusi 49 parlamentarų parašus, siūlys savo klausimus. Ketvirtadienio rytą Seimo pirmininkės šaukiama parlamento valdyba spręs, kaip pasielgti susidariusiomis aplinkybėmis. Sesija bet kuriuo atveju bus sušaukta, tačiau kokie klausimai bus įrašyti į jos darbotvarkę, dar neaišku. „Rinksis į neeilinę sesiją“. KAUNO DIENA
Parlamentarė Inga Valinskienė, priklausanti Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijai, sausio pabaigoje rengiasi dalyvauti naujame televizijos dainų projekte. Ji ignoruoja Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) perspėjimus, kad panašūs šou nedera prie parlamentarų „veido“. I. Valinskienės teigimu, ji niekam netrukdanti, pinigų už dainavimą neimanti, ir visiškai nebijanti Seimo EPK rūstybės – „todėl, kad įstatymo, reglamentuojančio mano teisę dalyvauti ar nedalyvauti kokioje nors televizijos laidoje, nėra“. Tuo tarpu Seimo etikos sargai prisipažįsta pavargę kovoti su vėjo malūnais. Pasak Seimo EPK pirmininko Algimanto Salamakino, Konstitucinis Teismas prieš metus aiškiai pasakė, kad Seimo narių dalyvavimas ilgalaikiuose pramoginiuose televizijų projektuose prieštarauja Konstitucijai, vadinasi, to daryti negalima. „Žinoma, teismas savo nutartyje neįrašė, kad to daryti negali Valinskas ar Valinskienė, todėl susikalbėti su jais niekaip nesiseka“, – ironizavo A. Salamakinas. „Seimo lakštingala pradeda sezoną“. LIETUVOS ŽINIOS
Sausio 10-osios vakarą – tikrąją lietuvių literatūros klasiko, iškilaus prozininko ir nepakartojamo kino scenarijų autoriaus Rimanto Šavelio gimimo dieną – Lietuvos rašytojų klube Lietuvos kultūrai, lietuvių literatūrai ir R. Šavelio talentui neabejinga publika atšventė žmogaus, Lietuvai padovanojusio tautinę dvasią įpučiančią Tado Blindos istoriją, 70-ies metų jubiliejų. Nors, anot renginyje kalbėjusio lietuvių literatūros kritiko Valentino Sventicko, Rimantas Šavelis toks pats didysis tragikas lietuvių prozoje kaip šviesaus atminimo Jonas Strielkūnas – lietuvių poezijoje, nors skaičiusieji daugiau R. Šavelio kūrinių nei garsųjį romaną „Tadas Blinda“ niekaip neįstengtų šiai kritiko minčiai prieštarauti, vakaras virto netikėtai linksmu ir žaismingu... „Auksaplunksnis R. Šavelio jubiliejus“. RESPUBLIKA
Per artimiausius kelerius metus uostamiesčio mokyklų bei ikimokyklinių ugdymo įstaigų laukia naujovės. Pasak 2012-2015 metų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos mieste planą vakar pristačiusios savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, be kita ko, keliose Klaipėdos mokyklose planuojama įdiegti nuotolinį mokymą. Ši forma turėtų atsirasti „Baltijos“ gimnazijoje, Naujakiemio suaugusiųjų vidurinėje mokykloje ir „Vyturio“ pagrindinėje mokykloje. Anot L. Prižgintienės, taip galės būti mokomi užsienyje gyvenantys, tačiau norintys baigti lietuvišką mokyklą, dėl psichologinių problemų ar darbo besimokantys savarankiškai, dėl tam tikrų ligų turintys nuolat mokytis namuose vaikai. Naujakiemio mokykla planuoja šį mokymą taikyti ir jūreiviams. Planuojama, jog nuotolinis mokymas uostamiestyje galėtų būti įvestas 2013-aisiais. „Mokyklose – nuotolinis mokymas“. VAKARŲ EKSPRESAS
Kol lietuviai studentai traukia į užsienį, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bando jų trūkumą kompensuoti parviliodama emigrantų vaikus į Lietuvą. Tik masalas labai jau skurdus: siūlomos brangesnės nei daugelyje užsienio šalių studijos ir kukli piniginė parama, kurią gaus ne visi. Ministerijai kažkodėl atrodo, kad vietoj nemokamų ar kur kas pigesnių studijų užsienyje, kelis ar triskart didesnių stipendijų, geriau įvertintų universitetų išeivijos studentai persigalvos ir grįš į Lietuvą. Valstybinio studijų fondo, kuriam ŠMM pavedė remti išeivijos studentus, atstovė spaudai Milda Papinigienė aiškino, kad į skatinimus gali pretenduoti neturintieji Lietuvos pilietybės, tačiau tie, kurių tėvai ar seneliai buvo lietuviai, taip pat tie, kurie šalies pilietybę dar turi, bet su šeima gyvena užsienyje ne trumpiau nei 3 metus. Tačiau atrodo, kad švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius išeivijos studentus vilioja tuščiais pažadais, mat nieko, be savo išgirtos studijų kokybės, pasiūlyti negali. Be to, ir dėl tos pačios kokybės – vien abejonės, mat, kitaip nei ministras, jokio pagerėjimo po 2009-ųjų reformos studentai teigia nepajutę. „Masalas išeivijos studentams“. RESPUBLIKA
Šešiolika Panevėžio pataisos namuose kalinčių moterų kas dieną po tris kartus skuba į salėje vykstančias dainavimo ir šokio repeticijas. Mat kitą savaitgalį jos kartu su žinomais dainininkais pasirodys televizijos TV3 projekte „Chorų karai“. Teigiama, kad tarp maždaug 300 nuteistųjų yra nemažai tokių, kurios gali pasigirti ir puikiais balsais, ir nebloga scenine išvaizda. Kadangi nuteistosios negalės atvykti į televizijos studiją, jų dainavimas bus transliuojamas tiesiogiai iš kalėjimo. Pasak TV3 atstovės Rimos Olberkytės-Stankus, „žiūrovai balsuodami nuspręs, ar nuteistų moterų choras toliau dalyvaus projekte, ar pasirodys tik vieną kartą“. „Kalinių balsai pasklis po visą šalį“. LIETUVOS RYTAS
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnų akiratin papuolė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Praktinio mokymo ir bandymų centro (PMBC) direktorius, šio centro vyriausioji buhalterė ir bendrovės „Kauno keliai“ techninis direktorius. PMBC direktoriui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, vyriausiajai buhalterei – dėl dokumentų klastojimo, bendrovės „Kauno keliai“ techniniam direktoriui – dėl dokumentų klastojimo ir bendrininkavimo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. STT praneša, kad bendrovės „Kauno keliai“ techninis direktorius sulaikytas 48 valandoms. „STT žygis į universitetą ir „Kauno kelius“. KAUNO DIENA
Trečiadienį kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, už sankryžos į Kryžių kalną, nuo kelio nuvažiavo ir į medį rėžėsi automobilis BMW. Sužalotas vairuotojas. Šiaulių apskrities policija skambina pavojaus varpais: avaringumas keliuose pirmosiomis šių metų dienomis žaibiškai šoko į viršų. Turimais duomenimis, Šiaulių apskrities keliuose per 2012 metų 10 dienų užregistruota 13 eismo įvykių, kuriuose sužeista 13 žmonių: 7 pėstieji, 4 vairuotojai, 2 keleiviai. Radviliškio rajone žuvo dviratininkas. Pasak Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Kęstučio Dičiaus, didžiausia problema – eismo dalyvių nedrausmingumas. Pareigūnai visuose apskrities keliuose stiprina pėsčiųjų, dviratininkų, vadeliotojų ir vairuotojų kontrolę. Kur kas daugiau šiemet skaudžių eismo nelaimių registruojama ir visoje Lietuvoje. Pirmosiomis šių metų dienomis užregistruoti 78 eismo įvykiai, kuriuose sužeisti 96, žuvo 6 žmonės. „Situacija keliuose prastėja“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Į Kauno policiją nuvykusi Laimutė Stankūnaitė trečiadienį taip ir nesulaukė septynmetės dukters. Antstolės reikalavimas grąžinti vaiką motinai neįvykdytas. Vakar Garliavoje susirinkusi keliasdešimties žmonių minia patenkinta išklausė D. Kedžio tetos Audronės Skučienės pareiškimo, jog mergaitė ir šįsyk esą atsisako vykti pas motiną. Iki šiol geruoju bandžiusi įtikinti N. Venckienę perduoti globojamą mergaitę motinai, antstolė Sonata Vaicekauskienė pareiškė, jog nuo šiol bus imamasi griežtų veiksmų, garantuojančių įstatymų vykdymą. Antstolė kreipsis į Kėdainių rajono apylinkės teismą, kad jis skirtų vaiko neperdavusiai N. Venckienei baudą. Kiekviena uždelsta diena žudynėmis Kaune įtariamo Drąsiaus Kedžio seseriai gali kainuoti iki 1 000 litų. Be to, už teismo sprendimo nevykdymą, trukdymą veikti antstoliui N. Venckienei gresia baudžiamoji atsakomybė – iki dvejų metų nelaisvės.
„Aš, kaip motina, negaliu žiūrėti į tai, kas yra daroma su mano dukrele, kaip ji psichologiškai traumuojama. Man net sunku suvokti, ką mano vaikas šiandien jaučia mažoje savo širdelėje. Ji nuolat verčiama elgtis taip, kaip reikia globėjai“, – sakė mergaitės mama L. Stankūnaitė trečiadienį televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“. Savo nuomonę dėl šios istorijos pareiškė ir Valdas Adamkus, kadenciją baigęs prezidentas: „Aš ilgai tylėjau, manau, kad ir dauguma Lietuvos žmonių, žiūrėdami į tą situacija, tyli sukandę dantis. Tačiau galų gale prabuskime! Kur tai matyta – teisėjai kovoja su teisėjais, o teisinė sistema negali rasti susitarimo. Kaip pavadinti situaciją, kai teisėsaugos pareigūnai negali vykdyti įstatymais priimtų sprendimų? Kaip galima tai pateisinti? Ar dar yra kur nors panašių pavyzdžių, kai gatvė pradeda diktuoti teisei ir valstybei?“ „Garliavos aklavietė: visi gina savo tiesą“. LIETUVOS RYTAS
