Artėjantys Seimo rinkimai koreguoja ne tik politikų kalbas, bet ir biudžeto pinigų leidimo įpročius. Vadinamųjų parlamentinių lėšų užsakomiesiems straipsniams spaudoje, specialioms radijo ir televizijos laidoms Seimo nariai išleidžia jau kur kas daugiau, tai liudija paskelbta Seimo narių parlamentinių išlaidų II šių metų ketvirtį ataskaita. Užsakomųjų straipsnių virtuozas – Seimo narys Dainius Budrys – jis per kelis mėnesius šiam reikalui išleido daugiausia – beveik 3,8 tūkst. litų. Nuo jo nesmarkiai atsilieka Bronius Pauža, iš parlamentinių lėšų atseikėjęs 2,8 tūkst. litų, taip pat Edvardas Žakaris, išleidęs beveik 2,4 tūkst. litų. Agnė Bilotaitė II šių metų ketvirtį savigyrai skyrė 1,5 tūkst. litų, Arvydas Vidžiūnas – beveik 2 tūkst. litų. „Tai jums, broliai, viską atiduodu, viską“, – paklaustas, kam leidžia pinigus, juokavo A. Vidžiūnas.
Dar vienas būdas parlamentarui pasigirti – išspausdinti vadinamąją Seimo nario veiklos ataskaitą. Už daugiau nei 5 tūkst. litų kelių puslapių bukletą apie save ir gerus savo darbus išleido Seimo pirmininkė Irena Degutienė, taip pat – ir Loreta Graužinienė, šiai tai atsiėjo 3,7 tūkst. litų. Seimo nario veiklos ataskaitas išleido dar keletas politikų. „Pudrai ištaško vis daugiau“. KAUNO DIENA
Nuolatos girdime Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovų skundus dėl kalbos, švietimo sistemos, socialinių problemų, tačiau tuose pačiuose rajonuose gyvenančių lietuvių bėdos niekam nerūpi. Uždaromi lietuviški darželiai ir mokyklos, lenkiški gatvių pavadinimai ir valstybės institucijose vartojama lenkų kalba niekam nuostabos nekelia. Valdžios misiją skleisti lietuvybę savo iniciatyva imasi tautinio jaunimo organizacijos. Trečiadienį Šalčininkų rajone, Deveniškėse prasideda tradicinė Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos stovykla, kurios tikslas – tautiškumo puoselėjimas. „Stovykla vyksta jau penktus metus. Jos tikslas – prisiminti mūsų kilmę, mūsų baltišką kultūrą, pasisemti stiprybės, žinių“, – sakė sąjungos vadovas Julius Panka. Pasak jo, Deveniškės stovyklai pasirinktos neatsitiktinai – šios vietos buvo baltų kultūros širdis. „Šiuo metu Šalčininkų rajone lietuvybės situacija yra labai prasta. Lietuviai dažnai yra persekiojami vietinės valdžios. Būti lietuviu Šalčininkų rajone yra iššūkis“, – teigė J. Panka. „Palaidotas tautiškumas“. VAKARO ŽINIOS
Per patį Anykščių – šių metų Lietuvos kultūros sostinės – šventės šurmulį miestelėnai netikėtai sužinojo, kad iš centrinės miesto aikštės ketinama iškelti paminklą „Prisikėlimas“. Ką tik parengto Anykščių rajono kraštovaizdžio formavimo ir poilsio organizavimo specialiajame plane monumentaliąją skulptoriaus Vlado Vildžiūno skulptūrą numatyta iškelti į miesto pakraštį, o jos vietoje įrengti fontaną. Ši žinia apstulbino anykštėnus, iki šiol tikėjusius, kad laisvė yra pamatinė vertybė, o jos simboliui vieta – miesto centre. Pasak šio rajono savivaldybės tarybos narės, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovės Aldono Daugilytės, 2002-aisiais vadinamasis Laisvės ir Didybės angelas – tūkstančių įvairiose pasaulio vietose gyvenančių anykštėnų dovana savo miestui. Tačiau Anykščių kraštovaizdžio formavimo ir poilsio organizavimo specialųjį planą rengusi Vilniuje įsikūrusi UAB „Statybų inžinerija“ teigia, kad skulptūra iškeliama, o fontanas šioje vietoje esą semantiškai atkartos anksčiau šioje vietoje buvusios turgaus aikštės šulinį. „Anykščių centre nebeliks „Prisikėlimo“. LIETUVOS ŽINIOS
Heraldika besidomintys klaipėdiečiai turės puikią progą patenkinti žinių troškulį – miesto 760-ojo gimtadienio išvakarėse, liepos 31-ąją, Klaipėdos universitete įvyks konferencija, skirta uostamiesčio heraldikai. Istoriko Vacio Vaivados teigimu, renginyje laukiami ne tik istorikai, bet ir paprasti miesto gyventoja, o savo nuomonę heraldikos klausimais galės išreikšti visi. Be to, Klaipėdos heraldikos tematikai Jūros šventės metu bus skirta ir paroda. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktoriaus Jono Genio, parodoje bus eksponuojami seni dokumentai, kurie buvo pargabenti iš įvairiausių šalių, pavyzdžiui, Švedijos ir Vokietijos. Taip pat pasirodys knyga „Klaipėdos ženklai: antspaudas, herbas, vėliava“. Anot J. Genio, šis leidinys bus tarsi stalo knyga, kurią reikiamu momentu galės atsiversti kiekvienas klaipėdietis. „Renginiai apie heraldiką – ne tik istorikams“. VAKARŲ EKSPRESAS
Martynas Levickis grįžo į Lietuvą. Ketverių metų studijas Londone baigęs akordeono virtuozas antradienį pristatė muzikos albumą „iAccordion“, kuriame įrašyti jo grojami užsienio popmuzikos hitai. Dauguma klausytojų 22-ejų muzikantą įsiminė kaip TV šou „Lietuvos talentai“ 2010-ųjų sezono laimėtoją. Pasak jo, naująjį albumą žmogus gali įsidėti į grotuvą mašinoje ar pasiklausyti vakare po darbo. „Tai nėra labai sudėtinga muzika, nereikia apkrauti klausytojo“, – sakė M. Levickis. Ketverius metus trukusias studijas Anglijos sostinėje baigęs muzikantas ketina didžiąją laiko dalį leisti Lietuvoje – dėstys akordeono meno mokykloje „accoAkademija“. „Muzikantas skelia žiežirbas“. LIETUVOS RYTAS
Švedijos teisėsaugininkams patikslinus pirminę informaciją paaiškėjo, kad per penktadienį Švedijoje įvykusią avariją žuvo telšiškiai Vitalijus Polius, Justas Alvinskas ir Kuršėnuose gyvenęs Stanislovas Ruškus, o kartu su jais važiavęs telšiškis Andrius Kreišmonas buvo sunkiai sužeistas ir pateko į ligoninę. Pirmadienį iš Švedijos atskriejo žinia, kad neva komą patyręs vyras mirė. Tačiau ši informacija buvo paneigta. Dėl telšiškio gyvybės kovoja Švedijos šiaurėje esančio Umeo miestelio medikai. Jų prognozės palankios. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus viršininko Mindaugo Lašo teigimu, trijų avarijoje žuvusiųjų artimieji jau yra Švedijoje, jie rūpinasi palaikų pargabenimu į Lietuvą. „Lietuvos ambasada Švedijoje palaiko ryšį su velionių artimaisiais ir yra pasirengusi padėti“, – sakė M. Lašas.
Žuvusiųjų gedintys telšiškiai gyventojai išgirdo dar vieną šiurpią naujieną: naktį į antradienį iš Masčio gatvėje esančio devynaukščio šeštojo aukšto iššoko 24 metų mergina, draugavusi su vienu iš žuvusių vaikinų – V. Poliumi. Dėl sunkių sužalojimų ji gydoma Respublikinės Šiaulių ligoninės reanimacijoje. „Vienas lietuvis pergyveno mirtį“. RESPUBLIKA
Antradienį po vidurnakčio Linksmučiuose (Pakruojo r.) padegtas automobilis „Ford KA“ – ugnis netruko sunaikinti mašiną, ir persimetė į medinį garažą bei namą. Jo šeimininkę nuo pražūties išgelbėjo kaimynė, pastebėjusį beįsidegantį namą, ir pažadinusi jame miegojusią moterį. Sodyba padegama jau antrą kartą šią vasarą, šeimininkai kreipėsi į policiją, tačiau galimi padegėjai tebėra nežinomi. „Linksmučių gyventojai padegami antrą kartą“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Prieš beveik pusantro mėnesio Marijampolės sav. Katiliškių kaime įvykdyto nusikaltimo, per kurį žuvo 24 metų marijampolietė N.N. ir buvo sužeista 49 m. V.G., įtariamųjų vis daugėja. Du įtariamieji suimti anksčiau, dar trijų likimas bus sprendžiamas ketvirtadienį Kauno miesto apylinkės teisme. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pirmadienį Kaune sulaikė marijampoliečius 27 m. E. G., 28 m. M. G. bei Kaune gyvenantį 33 m. V. B. Marijampoliečiai įtariami tiesiogiai dalyvavę apšaudant namą, o kauniečiui teks atsakyti už jų slėpimą. Kauno apygardos prokurorai ketina prašyti teismo įtariamuosius suimti trims mėnesiams. Tuoj po didelį rezonansą sukėlusio nusikaltimo trims mėnesiams buvo suimtas 31 m. marijampolietis M. R. bei tame pačiame mieste gyvenantis 36 m. D. K. Dviem paroms už grotų buvo atsidūrę ir apšaudytame name gyvenantys 26 m. Gintaras ir Audrius Žemininkai, tačiau vėliau broliai buvo paleisti.
Nustatyta, kad namo apšaudymo išvakarėse tarp name gyvenusių brolių Žemininkų ir įtariamųjų kilo konfliktas. Ankstyvas keršto laikas pasirinktas neatsitiktinai, o turint tikslą aukas užklupti namuose dar nepakilusius iš lovų. Tik kulkos pasirinko ne tuos taikinius. Nušauta mergina buvo vieno iš brolių draugė, ji miegojo pirmame namo aukšte. Antrame aukšte miegojusi moteris yra brolių teta. Kulka jai pervėrė koją. Sulaikius visus įtariamuosius, atsirado ir abu iki šiol ieškoti automatiniai ginklai, kuriais buvo apšaudytas namas. Vienas jų – Kalašnikovo automatas. Į namą, kuriame gyveno nusikaltėlių taikiniu turėję tapti broliai, buvo paleista daugiau nei 20 kulkų iš skirtingų ginklų. „Dėl merginos mirties sulaikyta dar įtariamųjų“. RESPUBLIKA
Kretingoje įvykusios tragiškos avarijos metu per pėsčiųjų perėją ėjęs 62 metų kaunietis Arūnas Girdenis žuvo anūkės akivaizdoje. Skaudi nelaimė įvyko pirmadienį Kretingą kertančiame kelyje Šiauliai-Palanga. A. Girdenis ėjo per pėsčiųjų perėją, stumdamas vežimėlį su kūdikiu, kartu su juo ėjo 8-metė anūkė. Kai per pėsčiųjų perėją su vaikais einančio kauniečio sustojo praleisti 37 metų kretingiškio Tomo Lipskio vairuojamas „Volkswagen Passat“, į jo galą trenkėsi iš paskos važiuojantis vilkikas „Scania“. Nuo smūgio pasatas apvirto ant stogo, kliudydamas A. Girdenį. Vyras parkrito ant asfalto, susižalojo galvą, ir, nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, po pustrečios valandos mirė. Tik dėl laimingo atitiktinumo nublokštas automobilis neužkliudė vaikiško vežimėlio, o parkritusiai anūkei tebuvo nubrozdinta koja. Nesužeistas liko ir pasato vairuotojas. Vilkiką „Scania“ vairavęs Kauno r. gyventojas Žydrūnas Smuilys buvo blaivus. Įvykį tiria policijos pareigūnai. „Senelis perėjoje žuvo 8-metės anūkės akyse“. LIETUVOS RYTAS
