„Lietuvos politikai yra nevisaverčiai suvokti šiandieninę situaciją Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje nėra formuojama imigracijos politika, o pabėgėlių net ieškome svetimuose kraštuose, suteikiame jiems išskirtinį statusą – tai būsimų didelių Lietuvos bėdų užuomazga“, – teigia Kovo 11-osios Atkūrimo Akto signataras, Pasaulio ir Europos politinių konsultantų organizacijų narys Audrius Butkevičius. Pasak jo, „kai revoliucijos, kokia šiandien verda Didžiojoje Britanijoje, pradės sproginėti Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje, Europos Sąjungai bus pateiktas reikalavimas dalytis pabėgėliais bendrai. Lietuva privalės paklusti. Įtakingos Vakarų valstybės pačius bjauriausius riaušininkus ir nukreips pas mus, tai yra 2–3 metų ateities perspektyva“. A. Butkevičiaus teigimu, „mūsų politikai tai, kaip įprasta, tik sveikins ir džiaugsis naryste ES, todėl šiandien mes privalome pasakyti tiesą, kas vyksta Europoje, ir apeliuoti tik į visuomenę, kuri jau neturi kur trauktis – privalo taikyti spaudimą Lietuvos politikams“. Interviu su A. Butkevičiumi – „Kodėl anglai sukilo prieš brolius anglus“. RESPUBLIKA
Artėjant rudeniui didžiausios šalies partijos jau pradeda nekantrauti, kada joms bus paskirta antroji šiųmetės dotacijos iš valstybės biudžeto dalis. Rugsėjį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų priimti sprendimą dėl 1,374 mln. litų paskyrimo 10–čiai partijų. Tai ir bus antroji dotacijos porcija iš 2011 m. valstybės biudžeto. Šiais metais iš smarkiai apkarpyto iždo didžiausioms Lietuvos politinėms jėgoms numatyta paskirstyti tik beveik 5,5 mln. litų. Tokia pat suma buvo skirta pernai, nors dar prieš 3 metus valstybės dotacija partijoms buvo 4 kartus didesnė. Antrą pusmetį daugiausiai – apie 350 tūkst. litų turėtų atitekti valdančiajai Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams, 238 tūkst. litų – opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai, 170 tūkst. litų – Tvarkos ir teisingumo partijai. Likusioms partijoms atiteks šiek tiek mažesnė sumos. Tiesa, solidesnes sumas partijos susirenka iš joms aukojančių bendrovių ir verslininkų. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė žadėjo rudenį pasiūlyti įstatymo projektą, kuriuo būtų uždrausta partijoms gauti aukų iš juridinių asmenų. Valstybės vadovės įsitikinimu, partijos turi išgyventi tik iš valstybės dotacijos ir fizinių asmenų aukų. „Gaus pinigų iš biudžeto“. KAUNO DIENA
Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio automobilis sekmadienį užfiksuotas lekiantis 160 km per valandą greičiu. Tačiau vairavęs kelių erelis taip ir liko nenubaustas, o pats R. Palaitis ne tik neketina atsistatydinti, bet ir pasiaiškinti visuomenei. Jis net nesiteikia informuoti, ar kaip pamišęs lėkė pats, ar kas nors buvo „nuvaręs“ jo tarnybinį automobilį. Kiekvienas atsakingas asmuo po tokio skandalo atsistatydintų arba bent jau viešai atsiprašytų, kad daro tai, už ką kitus jo pavaldiniai baudžia. O vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių „ereliavimo“ atvejis buvo paviešintas. Pono Palaičio argumentai įrodinėjant savo nekaltumą – tiesiog geležiniai: esą jau kelerius metus jo automobilis nebuvo užfiksuotas kaip pažeidęs Kelių eismo taisykles. Bet būtent tuos kelerius metus jis dirba ministru. Būtų keista, jei pareigūnai baustų savo šefą. Juk tik šefas gali bausti. Dėl to jis ir šefas, o ne atstovas spaudai. „R. Palaitis – pakirptais sparnais“. VAKARO ŽINIOS
Kitą savaitę Klaipėdoje prasidėsianti „The Culture 2011 Tall Ships“ regata į uostamiestį atpūs ne tik didžiulius jūrinius laivus, kultūrinius renginius, įspūdingą eiseną bei įsimintiną burių paradą, bet ir Lietuvos miestų pirmąsias damas. Šios iniciatyvos ėmėsi Klaipėdos miesto mero žmona Inga Grubliauskienė. Ji pakvietė Lietuvos miestų merų antrąsias puses rugpjūčio 20-ąją rinktis uostamiesčio Rotušėje. Tądien miestų pirmosios damos atidarys simbolinėmis plokštelėmis papuoštų Lietuvos suoliukų alėją šiaurinėje Danės pakrantėje. Pasak I. Grubliauskienės, tokia Lietuvos suoliukų alėja turėtų tapti traukos objektu į uostamiestį atvykstantiems svečiams iš kitų mūsų šalies miestų – jie galės apžiūrėti suoliukus ir pasitikrinti, kas lentelėje rašoma būtent apie jų miestą. Tikimasi, kad tokie moterų susitikimai taps tradicija, vienijančia jas bendrai visuomeninei veiklai. „Regatoje – pirmosios miestų damos“. VAKARŲ EKSPRESAS
Elenos Šaltytės-Lisauskienės keturių darbų ciklas „Mindaugo drama“, sukurtas Lietuvos valdovo karūnavimo 750 metų sukakčiai, labai trumpai rodytas Šv. Jono gatvės galerijoje, po to – „Arkoje“. Nedaug kas matė. Nedaug ir to pamatymo rašytinių liudijimų. Nors tai įspūdingas etapinis kūrinys, vadintas visos grupinės parodos „aukso vainiku“. Buvo kurtas Valdovų rūmų konkursui, bet ten nepateko (ir tai verčia susimąstyti apie tokių konkursų skaidrumą). Autorė dėl to nė kiek nesigaili – dar bus progų parodyti, tegul laukia savo valandos... Pokalbis su E. Šaltyte-Lisauskiene – apie senosios Lietuvos ir jos likimo vizijas, dailininkės ypatingąją „tapybą akvarele“ – „Apie valdovus ir tuščią sostą“. RESPUBLIKA
Kol kas nepavyksta rasti antradienio naktį iš Baltijos jūra plaukusio kelto „Seaways“ dingusios moters. Manoma, kad ji galėjo savo noru iššokti per bortą. Į Klaipėdą iš Zasnico (Vokietija) keltu plaukusi 73 metų raseiniškė vakar Klaipėdos policijai parašė pareiškimą, kad iš kelto kajutės dingo jos 38 metų duktė Vaida Stiller. Ankstų antradienio rytą naktiniais marškiniais vilkinti moteris buvo pastebėta denyje. Netrukus jos pasigesta – denyje liko tik bateliai. Paskelbta paieška laive ir jūroje rezultatų nedavė. Už Vokietijos verslininko ištekėjusi V. Stiller gyveno nedideliame Vokietijos miestelyje, kur jos vyrui priklauso viešbutis. Šeima augina du vaikus, gyvena pasiturimai. Raseiniškės motina negailėjo gerų žodžių savo žentui. Bet pastaruoju metu V. Stiller kamavo sveikatos problemos. Aplankyti dukters į Vokietiją atvyko motina. Šeima nusprendė, kad V.Stiller reikėtų kuriam laikui išvažiuoti į gimtinę, tikėtasi, kad kelionė į Lietuvą ją paveiks teigiamai. Tačiau gimtinės ji nepasiekė – dingo Baltijos bangose. Moteris buvo baigusi Klaipėdos universitetą – Menų fakultete ji mokėsi vokalo specialybės. „Baltijos jūra pasiėmė išvargintą emigrantę“. LIETUVOS RYTAS
Į posėdį motociklu „Kawasaki“ skubėjęs Kauno miesto tarybos narys, Vidaus vandens kelių direkcijos direktorius Gintautas Labanauskas pateko į avariją. Kauno kelių policijos valdybos duomenimis, avarija įvyko 8 val. ryte, kai į G. Labanausko motociklą rėžėsi iš šalutinio kelio bandęs sukti automobilis. Kauno tarybos nariui dviejose vietose lūžo kairė ranka. Jam neužteko gipso įtvaro: G. Labanauskas buvo operuotas. „Politiko motociklas patyrė avariją“. KAUNO DIENA
Trečiadienį po pietų narai Šešupės upėje galų gale rado Marijampolėje sekmadienį žiauriai nužudyto 76 metų Vytauto Pečiulio galvą. Pensininko galvos kriminalistai ieškojo nuo praėjusio sekmadienio. Tą dieną Marijampolėje, viename Kauno gatvės 48–ojo namo butų, buvo rastas V. Pečiulio lavonas nupjauta galva. Ją žudikai buvo išsinešę ir, kaip vėliau paaiškėjo, įmetę į Šešupę. Narai galvą ištraukė netoli tos vietos, kurią buvo nurodę įtariamieji. Įtarimai šiuo kraupiu nusikaltimu pateikti dviem anksčiau jau ne kartą teistiems marijampoliečiams 37 metų Mindaugui Lelešiui ir jo bendrininkei 31 metų Kristinai Žolynaitei. „Surado nupjautą galvą“. LIETUVOS RYTAS
Prancūzijoje už grotų atsidūrė du lietuviai, gabenę per šią šalį nelegalius migrantus iš Afganistano. 23 metų Marius Norvilas ir metais vyresnis Artūras Beresna įkliuvo, kai Prancūzijos muitininkai prieš keletą dienų sustabdė Didžiojoje Britanijoje registruotą „Ford Transit“. Jis važiavo greitkeliu, vedančiu iš Nicos į Provanso Eksą. Atidarę užpakalines vienatūrio automobilio duris, pareigūnai išvydo susigrūdusius dvylika 20–30 metų asmenų ir tris 3–8 metų vaikus be jokių tapatybės dokumentų. Greitai išsiaiškinta, kad jie – Afganistano piliečiai. Lietuviai iš Italijos juos greičiausiai gabeno į Didžiąją Britaniją, kuri laikoma nelegalių migrantų iš Irako ir Afganistano rojumi. Jie įtariami padėję nelegaliems užsieniečiams patekti į Prancūziją. Už šį nusikaltimą Prancūzijoje gresia įkalinimas iki penkerių metų. „Įkliuvo Prancūzijoje“. LIETUVOS RYTAS
