Kokia Lietuvos užsienio politika? Ar apskritai ją turime? O gal paprasčiausiai ienas sukame ten, kur nurodo pasaulio galingiausieji – Europos Sąjunga ar Jungtinės Amerikos Valstijos? Su kaimynais išvis elgiamės lyg su didžiausiais priešais. ES Baltarusijai paskelbė sankcijas, mes aklai paklusome ir mūsų ekonomika patyrė tik praradimus. O kaip vertinti mūsų prezidentės nevažiavimą į Lenkiją? Prezidentas Valdas Adamkus irgi labiau mėgo aptarinėti Ukrainos, Gruzijos reikalus. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis irgi ienas suka toli toli nuo Lietuvos – bando taikyti Azerbaidžaną su Armėnija. Kas mes esame pasaulyje? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Vytenis ANDRIUKAITIS ir Rolandas PAULAUSKAS. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS. RESPUBLIKA
Diskusijos dalyviai sakė:
V.Andriukaitis: „Lietuvos konservatorių politikoje dominuoja Vašingtonas kaip sostinė. O aš jiems sakau, kad Lietuvai reikia įsiklausyti į Paryžiaus, Berlyno pozicijas, nes jos yra kur kas pažangesnės, nes jos tiesia tiltus tarp Maskvos, Berlyno, Paryžiaus, Londono ir Vašingtono. Mums reikalingi šitie tiltai, mums reikalinga konstruktyvi politika, o ne šaltojo karo epocha ir XX amžiaus nesėkmių ir tragedijų epocha. Iš jų turime pasimokyti.“ – „Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir Rusija – štai kur yra naujojo atlantizmo šaknys. Yra būtinybė jas sujungti ir turėti bendrą politiką, kuri galėtų labai aiškiai atsakyti į daugelį iššūkių. Rusija yra labai svarbi Lietuvos partnerė. Ir Europos Sąjungos strateginė partnerė. Tai kodėl dabar reikia kariauti su Rusija?“
R.Paulauskas: „Ar mes suinteresuoti Rusiją silpninti, ją galbūt net potencialiai suskaldyti, ko, be abejonės, siekia dalis amerikiečių ir atvirai apie tai kalba? Ar vis dėlto mes suinteresuoti, kad Rusija būtų stipri? Mano supratimu, mes nediskutuojame šitokioje plotmėje. Juk jeigu einame kartu su amerikiečiais ir siekiame Rusijos silpnumo, tai turime sau iškelti kitą klausimą: ar rusai pasiduos? Mūsų manymu, yra tikimybė šitą pasiekti? O jeigu jie atsakys? Tai mes tampame pafrontės zona. Lietuva, Lenkija pirmosios ir nukentės. Amerikiečiai žaidžia žaidimus mūsų rankomis, jie yra už vandenyno, jie nenukentės, o nukentėsime mes.“ – „Lenkai neužmiršo nei Vakarų Ukrainos, nei Vakarų Baltarusijos, nei Vilniaus krašto.“ – „Lenkai turi savo interesų, ir pirmiausia Vakarų Baltarusijoje. Ir mes šiandien, darydami tai, ką darome Baltarusijos atžvilgiu, tik tarnaujame Lenkijos ir Jungtinių Valstijų interesams.“ – „Istorijos ratas sukasi pagal savo logiką ir, norint išlaikyti Lietuvos valstybę, reikia žiūrėti realiai į įvykius, o ne taip, kaip man norėtųsi, kad būtų.“
G.Jakavonis: „Dirbant Europos Taryboje iš rusų delegacijos vadovo yra tekę girdėti, kad Amerika visada kalba Lietuvos lūpomis.“ RESPUBLIKA
Vakar Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose NATO oro policijos misiją iš Vokietijos karių perėmė lenkai. Tradicinėje ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Janusz Skolimowski, Vokietijos gynybos atašė Baltijos šalims pulkininkas leitenantas Achim Wolfgang Neitzert, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos KOP atstovai. Pirmą kartą Vokietijos kariams įteikti Baltijos šalių įsteigti medaliai „Už misiją“. Simbolinį Baltijos valstybių oro erdvės raktą Vokietijos junginio vadas pulkininkas leitenantas Matthias Fensterseifer perdavė Lenkijos junginiui vadovaujančiam pulkininkui leitenantui Leszek Blach. Susirinkusius skrydžiu pasveikino lenkų naikintuvai Mig–29, o atsisveikino misiją baigę vokiečių naikintuvai F–4 „Phantom“. Lenkai patruliuoti Baltijos šalių oro erdvėje pradeda nuo šiandien. Misija truks keturis mėnesius. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Metinę veiklos ataskaitą savivaldybės Tarybai pateikęs Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas sukritikavo kelių departamentų veiklą bei jų vadovus. Šis poelgis sulaukė kai kurių kolegų pritarimo. Tačiau kitų manymu, meras karščiavosi be reikalo. Mero kritikos strėlės lėkė trijų departamentų – Investicijų ir ekonomikos, Urbanistinės plėtros ir Miesto ūkio – vadovų link. Daugiausia pylos gavo Miesto ūkio departamentas. Šio padalinio vadovui Liudvikui Dūdai bei darbuotojams V.Grubliauskas siūlė nepiktnaudžiauti atsakymu „nėra pinigų“. VAKARŲ EKSPRESAS
Lilija Petraitienė, socialdemokratė: „Pati mero kalba buvo šiuolaikiška ir originali, todėl ataskaitą vertinčiau teigiamai. Nors meras ir pareiškė pastabų atskiriems savivaldybės administracijos skyriams bei jų vadovams, pasigedau aštresnės kritikos pačios administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės adresu. Juk žuvis genda nuo galvos. Manyčiau, meras per daug ja pasitiki.“ Rimantas Taraškevičius, Liberalų ir centro sąjungos narys: „Manau, kad meras savo kalboje per daug dėmesio skyrė savivaldybės administracijai ir jos veiklai. Reikėjo vertinti ne jos, o savo ir Tarybos darbą. Juk administracijos direktorė J.Simonavičiūtė savo veiklos ataskaitą pateikė praėjusiame Tarybos posėdyje.“ VAKARŲ EKSPRESAS
Televizijos projekto „Triumfo arka“ išgarsinta solistė Lilija Gubaidulina dainuos sostinės Kongresų rūmų scenoje su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Iš Tatarstano į Lietuvą meilės atviliota dainininkė L.Gubaidulina pelno vis didesnes mūsų šalies publikos simpatijas. Šį vakarą italų kompozitorių operų arijas ji atliks koncerte „Bel canto“. Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos svečias iš Pietų Korėjos Young–min Parkas. L.Gubaidulina užaugo Tadžikistane, vokalo meno mokėsi Archangelske ir Kazanės konservatorijoje, dainavo viename geriausių Rusijoje – Kazanės operos teatre, kur buvo laikoma ryškiausia jaunąja dainininke. LIETUVOS RYTAS
Šį savaitgalį Kaunas – džiazo lopšys. Visas „Kaunas Jazz“ festivalio dienas numatomas ne tik geras oras, bet ir puiki, laisvę išpažįstanti muzika. Festivalio pradžią ketvirtadienio vakarą paskelbė iškilmingas renginys Kauno rotušėje. „Žinau, kad yra emigravusių tautiečių bendruomenė, kurie kiekvienais metais sulekia į festivalį, – kalbėjo „Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas, – daugelį jų jau pažįstu, žinau iš kokios šalies atskrido. Beje, yra ir užsieniečių, kurie priprato prie „Kaunas Jazz“ ir taip pat kiekvienais metais atvyksta.“ KAUNO DIENA
Vakar Rotušės aikštėje miesto architektai surengė akciją. Jie pareiškė, kad Vilniaus biurokratija baigia visai paralyžiuoti architektūros gyvastį Kaune, o iš didelio uolumo saugo net sandėliukus. Priešais Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio pastato langus į akciją susirinko apie du šimtai žmonių. Palaikantieji architektų poziciją prie nosies prisiklijavo juodus popierinius snapus, kurie simbolizavo biurokratus. Akcijoje dalyvavo ir negausus būrelis palaikančiųjų KPD vadovybę. Tai buvo grupelė daugiausia vyresnio amžiaus žmonių su visuomenės veikėju Rimvydu Žiliuku priešakyje. Išklausyti architektų pareiškimų laukan išėjo ne tik laikinasis KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus, bet ir iš Vilniaus atvykusi KPD direktorė Diana Varnaitė. KPD vadovė nežadėjo atšaukti savo įsakymo, kad galimi naujieji „stiklainiai“ turėtų būti papildomai peržiūrimi Vilniuje. Tačiau ji sutiko, kad taisyti, tarpusavyje derinti įstatymus yra reikalinga ir teigė laukianti architektų pastabų, iniciatyvos. D.Varnaitė paviešino, pasak jos, mažai kam žinomą faktą, kad Kauno tarpukario architektūra pretenduoja būti įtraukta į Europos kultūros paveldo objektų sąrašą. KAUNO DIENA
Panevėžio rajone esančioje Žaliojoje girioje praėjusį savaitgalį iškylavę panevėžiečiai aptiko keistos formos augalų. Paaiškėjo, kad tai labai reti, beveik išnykusiais laikyti grybai – paprastieji taukiai. Jis atidžiai ištyrinėjo apie 150 kvadratinių metrų dydžio grybų augimvietę ir suskaičiavo net 65 paprastuosius taukius. S.Obelevičius sakė apie panevėžiečių radinį pranešiąs Aplinkos ministerijai ir Botanikos instituto specialistams. Mikologų draugijos narys mano, kad retų grybų augimvietę reikėtų paskelbti saugotina teritorija. „Gal šiemet yra šių grybų dygimo metai? Reikės būtinai jų paieškoti Anykščių šilelyje. Juk prieš 52 metus jame taip pat buvo pastebėta paprastųjų taukių“, – sakė S.Obelevičius. Paprastasis taukius yra įrašytas į Raudonąją knygą. Šie grybai laikomi nykstančiais visoje Europoje. LIETUVOS RYTAS
Įkalčių, kas galėjo „Lietuvos rytui“ nutekinti informaciją apie rengiamą teisėsaugos operaciją prieš banką „Snoras“, pareigūnai ieško netgi Seimo narių būstuose. Krata buvo atlikta parlamentaro Aleksandro Sacharuko bute Vilniuje. Seimo narys A.Sacharukas prašo teismo išaiškinti, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai turėjo teisę iškrėsti jo butą, kuriame laikinai glaudžiasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandalo veikėjas Vytautas Giržadas. Politiko bute Vilniaus Žirmūnų rajone kratą atlikę pareigūnai turėjo Vilniaus miesto 1–osios apylinkės teismo leidimą. Tačiau Seimo narys šią teismo nutartį vakar apskundė Vilniaus apygardos teismui. Nors teisėsaugos pareigūnus domino V.Giržadas ir jo daiktai, A.Sacharukas įsitikinęs, kad įžengdami į Seimo nario būstą agentai turėjo gauti ne tik teisėjo leidimą atlikti kratą, bet ir parlamento sutikimą. LIETUVOS RYTAS
Nors informacija apie planuojamus pareigūnų veiksmus tiriant banko „Snoras“ veiklą buvo atskleista dar praėjusių metų gruodį, sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą Generalinė prokuratūra priėmė tik vasario pabaigoje. O šios informacijos neteisėtu atskleidimu įtariamas V.Giržadas buvo apklaustas tik prieš kelias dienas. Atlikus kratą, buvusiam FNTT vadovo pavaduotojui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir oficialaus dokumento klastojimo. A.Sacharukas vakar stebėjosi tokiais pareigūnų veiksmais. Buvusiam teisėsaugininkui nuostabą kelia tai, kad V.Giržado apklausa ir krata jo būste atlikta tik po kelių mėnesių, kai buvo nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą. Dar labiau A.Sacharukui kliūva tai, kad V.Giržadui pareikšti įtarimai ir dėl neteisingų operatyvinių duomenų pateikimo, kas galėjo nutekinti informaciją apie planuojamus pareigūnų veiksmus. LIETUVOS RYTAS
Vakar Šiaulių rajono apylinkės teismas patenkino Šiaulių apygardos prokurorų prašymą nuo pareigų pusei metų nušalinti korupcijos byloje įtariamaisiais tapusius Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorių 54-erių Raimundą Jakutį ir įmonės Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vadovę 29 metų Giedrę Katkauskaitę. Neoficialių šaltinių teigimu, įtariamuoju tapęs direktorius ikiteisminį tyrimą atliekantiems Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnams ir teismui atsako į visus užduodamus klausimus, atvirai aiškina viešųjų pirkimų konkurso, kurio neskaidriu organizavimu yra įtariamas, detales.G. Katkauskaitė, dvi dienas praleidusi areštinėje, į laisvę paleista iš teismo salės, neskiriant jai jokios kitos kardomosios priemonės. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Direktorius Raimundas Jakutis įteikė prašymą atleisti jį iš ŠRATC vadovo pareigų savo noru. Vakar „Šiaulių kraštas“ kalbėjosi su R. Jakučiu. „ ŠRATC likti be vadovo šešis mėnesius – per didelė prabanga. Darbai įmonėje dėl įtarimų man neturi sustoti. Užsispyrusiai laikytis posto būtų neprotinga,“ – sakė jis. – „Viena ką galiu pasakyti: nieko kriminalinio nepadariau, kyšio iš nieko nepaėmiau. Aš dirbau žmonėms, jei teisėsaugininkai mato kitaip, tebūnie – aš ant jų nepykstu.“ ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Generalinis prokuroras prašo Seimo panaikinti parlamentaro Vito Matuzo teisinę neliečiamybę tiriant bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Ketvirtadienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad jos vadovas Darius Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos narį Vitą Matuzą, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę. „Seimo narys įtariamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu pagal Baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius“, – teigiama prokuratūros pranešime. Pats V.Matuzas vakar tvirtino savo veikloje nematąs jokių nusikaltimo požymių. „Detaliai su generalinio prokuroro kreipimusi dar nesusipažinau, dėl to plačiau jį komentuoti būtų sunku. Tačiau galiu patikinti, kad jokiais savo veiksmais nesu pažeidęs jokių teisės aktų ir nesu kaltas dėl to, kuo esu įtariamas“, – pareiškė Seimo narys. KAUNO DIENA
Prieš pusantrų metų Baltijos jūroje sudegusio kelto „Lisco Gloria“ likučiai dabar parduoti ir jau pjaustomi į metalo laužą, o nukentėję vežėjai iki šiol laukia kompensacijų už sudegusius vilkikus, puspriekabes ir prarastas prekes. Apie tai skaitykite straipsnyje „Nukentėję vežėjai tebelaukia kompensacijų“. AKISTATA
