Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) toliau aštrėja kova dėl valdžios. Organizacijos užkulisiuose vyksta arši konkurencija ne tik dėl partijos ir dėl Vilniaus skyriaus pirmininko posto. Susigrumta ir dėl finansų bei kadrų politikos kontrolės.
Į pirmininkus – keli kandidatai
Kovo 7 d. įvyksiančiame LSDP suvažiavime bus renkamas pirmininkas, apsispręsta dėl partijos pozicijos prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.
Kaip jau skelbta, į LSDP lyderio poziciją, be dabartinio jos pirmininko ir buvusio premjero Gedimino Kirkilo, pretenduoja dar Zigmantas Balčytis.
„Balsas.lt“ duomenimis, pastarosiomis savaitėmis vyksta gausybė neformalių susitikimų, kuriuose įvairių kandidatų rėmėjai mėgina derinti pozicijas. Viena iš intrigų – buvusių (iki partijų susijungimo) socialdemokratų ir „eldedepistų“ (atėjusiųjų iš buvusios Lietuvos komunistų partijos) kova. Socialdemokratinis sparnas, sutikus kandidatuoti buvusiam susisiekimo ministrui Algirdui Butkevičiui, mano turįs teorinį šansą perimti valdžią partijoje. Iš Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) atėję komunistai, kurie dominuoja nuo pat organizacijų susijungimo, nėra apsisprendę, ką būtent parems. Minimi frakcijos Seime seniūnas Zigmantas Balčytis bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas. Tiesa, „tikrųjų“ socialdemokratų planus, kaip teigiama, jaukia atkaklus Vytenio Povilo Andriukaičio siekis balotiruotis į šią poziciją, galintis suskaldyti „sukilėlių“ balsus.
Iš minimų kandidatų mažiausiai tikėtinas yra G. Palucko variantas, nes jis, ko gero, bus linkęs tenkintis pretenzijomis į partijos Vilniaus skyriaus vadovo krėslą. Čia jo konkurentais greičiausiai būtų Juozas Olekas ir Romas Adomavičius. G. Paluckas laikomas žmogumi, turinčiu „tvirtą užnugarį“ ir partijoje, ir už jos ribų. Net tai, kad LSDP Vilniaus miesto taryboje turi vos kelias vietas, netrukdė jaunam direktoriui ignoruoti sostinės politinės valdžios reikalavimus ir toliau remti „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ (VEKS) administraciją bei jos abejotinos vertės projektus.
Savo išplatintame pranešime „LSDP Vilniaus skyrius - 2009“ G. Paluckas reikalauja daugiau viešumo ir atvirumo partijoje, kalba apie skyriaus vadovybės ir narių susvetimėjimą, siūlo diegti naujus organizavimo principus. Taip pat pretendentas reikalauja užmegzti ryšius su kitomis kairiosiomis organizacijomis - Lietuvos socialdemokratų sąjunga, profsąjungomis ir pan.
Algirdo Mykolo Brazausko kumštis
Partijos patriarchas ir ilgametis lyderis A. M. Brazauskas, šiame žaidime, kaip manoma, remia Zigmanto Balčyčio kandidatūrą. Pastarajam tapti premjeru, kai iš pareigų pasitraukė A. M. Brazauskas, kartą jau sutrukdyta intriguojančiomis aplinkybėmis.
Tuomet reikalingą Darbo partijos paramą G. Kirkilas užsitikrino likus kelioms dienoms iki balsavimo - „darbiečio“ J. Pinskaus sodyboje, dalyvaujant ne tik šios partijos atstovams ir G. Kirkilui, bet ir kartu su kandidatu į premjerus atvykusiems verslininkui Rimandui Stoniui (UAB „Dujotekana“ vadovui) bei šalies politologų bendruomenės lyderiui Raimundui Lopatai.
Pats A. M. Brazauskas, kaip žinia, taip pat turėjo trauktis iš užimamų pareigų, nes jo vykdoma politika ne iki galo atitiko „Dujotekanos“ ir jos verslo partnerių interesus.
„Balsas.lt“ žiniomis, A. M. Brazauskas, norintis susigrąžinti vadžias, neseniai inicijavo LSDP finansų vidinį auditą. Partijos personalo, kadrų ir finansų politiką tvirtai kontroliuoja G. Kirkilo rėmėja Milda Petrauskienė. Jos pozicijos, kaip neoficialiai kalba daugelis partijos narių, ėmė braškėti po paskutinių Seimo rinkimų. „Anksčiau Barboros Radvilaitės g. 1 (LSDP būstinės adresas Vilniuje - „Balsas.lt“) visiems pateikdavo netgi sąrašą asmenų, kuriuos derėjo skirti Seimo narių padėjėjais. Dabar atsirado daug drąsių ir pernelyg savarankiškų“, – sakė pavardės prašęs neminėti parlamentaras. Oficialiai audito ir jo rezultatų niekas nekomentuoja, tačiau dalis socdemų užsimena, kad dabartiniams finansų tvarkytojams ir konkrečiai M. Petrauskienei jie gali būti „labai nepalankūs“.
G. Kirkilas socialdemokratams vadovauja nuo 2007 m. Jo pozicijos tapo ypač pažeidžiamos po to, kai rudenį vykusiuose Seimo rinkimuose jis ne tik nepadėjo partijai laimėti, bet ir pats buvo „nureitinguotas“ iš pirmos vietos sąraše į trečiąją.
