Kirgizijos pietūs dega. Prieš du dešimtmečius čia vykusios kirgizų ir uzbekų skerdynės, kurios tada nusinešė per 1 200 gyvybių ir buvo numalšintos sovietų kariuomenės, dabar įsiplieskė nauja jėga.
Antras pagal dydį Kirgizijos miestas Ošas yra tikras tautų katilas – greta kirgizų čia gyvena gausi uzbekų bendruomenė, sudaranti apie pusę miesto gyventojų, taip pat tadžikai, rusai ir kitų tautybių žmonės. Niekada nelaikytas idilišku Vidurio Azijos kampeliu, dabar Ošas tapo pragaru.
Sprogo nesantaikos votis
Neramumai Oše prasidėjo beveik simboliškai – kaip tik tuo metu kaimyninės Uzbekijos sostinėje Taškente posėdžiavo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, vienijančios Rusiją, Kiniją ir Vidurinės Azijos valstybes, atstovai. Tai leido iškart kelti įvairias sąmokslo teorijas, iš įvykių Oše ieškoti galimos naudos vienai ar kitai užsienio šaliai. Tačiau bent jau kol kas atrodo, kad Kirgizijos pietuose paprasčiausiai sprogo įsisenėjusi politinių, socialinių, ekonominių ir tarpnacionalinių problemų votis.
Situacija Oše pasikeitė prieš kelis mėnesius, kai nuo valdžios buvo nušalintas buvęs Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas. Ošas buvo laikomas jo rėmėjų tvirtove, tad kurį laiką niekas antrame pagal dydį Kirgizijos mieste neskubėjo sveikinti laikinosios Kirgizijos vyriausybės vadovės Rozos Otumbajevos. Centrinės vyriausybės atstovai, milicija, vidaus kariuomenė ir kitos jėgos struktūros Oše nebuvo rimčiau kontroliuojamos naujosios šalies valdžios. Daugiataučiame mieste po truputį įsigalėjo chaosas, kuris virto kruvinomis riaušėmis. Daugelis žuvusiųjų – uzbekai.
Tautybių skirtumai
Norint suvokti, kas dedasi Oše, reikia trumpam pažvelgti į šio senovinio, beveik trijų tūkstančių metų istoriją turinčio miesto praeitį. Ilgus amžius Ošas, įsikūręs Ferganos slėnio pakraštyje ir Tian Šanio kalnų atšlaitėse, buvo Didžiojo šilko kelio, įvairių karavanų kelių kryžkelė. J.Stalinui perbraižant buvusios Rusijos imperijos sienas, uzbekų ir kirgizų gyvenamas Ošas atsidūrė Kirgizijos pusėje, tačiau vos per 4 kilometrus nuo Uzbekijos sienos. Ekonomikos nuosmukis labiausiai smogė kirgizams (užsidarė gamyklos), o daugelis uzbekų ir toliau sėkmingai vertėsi prekyba, buvo kavinių ir restoranų, smulkių dirbtuvių savininkai. Susiklostė ydinga situacija – viena tautinė grupė (kirgizai) sudarė valdantįjį miesto elitą ir skurdžiausią sluoksnį, kita grupė – uzbekai sudarė vidurinįjį sluoksnį.
Kodėl kilo riaušės?
Kaip ir kiekviename panašiame konflikte, nė viena pusė neprisiima kaltės ir kaltina savo oponentus. Užsienio žurnalistai, dirbantys Oše, pateikia įvykio versijas, girdėtas ir iš kirgizų, ir iš uzbekų. „Uzbekai užpuolė Ošo universiteto bendrabutį ir masiškai prievartavo kirgizes merginas"; „Kavinėje uzbekai užmušė kelis kirgizus";
„Uzbekai neįsileido kirgizų prekeivių į turgų“ – tai kirgizų versijos.
Uzbekai taip pat turi savą ir gana įtikinančią bei vietos milicijos nepaneigtą versiją, kad konfl iktas prasidėjo Ošo geležinkelio stotyje, kur iš ešelono buvo iškraunami vieno uzbeko verslininko fi rmai atgabenti naudoti automobiliai. Į stotį atvažiavo grupė kirgizų tautybės reketininkų, tačiau verslininkas ir jo aplinkos žmonės buvo pasirengę tokiam scenarijui, tad gerokai aptalžė reketininkus.
Kad ir kaip ten būtų, uzbekų ir kirgizų kvartaluose labai greitai pasklido gandas: „Mūsiškius muša“. Minios jaunuolių, ginkluotų peiliais, lazdomis, akmenimis, buteliais su degiais skysčiais, išėjo į gatves ir surengė jau kelias dienas besitęsiančią dramą. Sudeginta šimtai namų, kavinių, parduotuvių (daugiausia – priklausančių uzbekams), Uzbekų dramos teatras, suniokota tūkstančiai automobilių. Kirgizų tautybės riaušininkai siautėja po miestą, užsirišę ant rankovių juodus raiščius. Uzbekai buriasi į savigynos būrius.
Paprašė Rusijos pagalbos
Kaimyninė Uzbekija kurį laiką buvo atidariusi sieną su Kirgizija ir priėmė mažiausiai 75 tūkstančius pabėgėlių. Savo piliečius lėktuvais iš Ošo evakavo Rusija, Kinija, Turkija.
Laikinoji Kirgizijos vyriausybės vadovė Roza Otumbajeva kreipėsi į Rusiją, prašydama įsikišti ir jėga suvaldyti situaciją Oše, tačiau Rusija neskuba ir kol kas tik sustiprino savo karinių bazių Kirgizijoje apsaugą.
Oficialūs pareigūnai Biškeke teigia, kad „įvykiai Oše yra kai kurių politinių jėgų kruopščiai suplanuota provokacija“. Kirgizijos saugumo tarnybos vado pavaduotojas Kubatbekas Baibolovas tiesiogiai apkaltino buvusį šalies prezidentą Kurmanbeką Bakijevą (kuriam prieglobstį suteikė Baltarusija), kad sukėlė riaušes ir tam panaudojo tadžikų tautybės samdinius. Pats K.Bakijevas visus kaltinimus atmeta ir vadina juos absurdiškais.
Dr. Manvydas Vitkūnas
