Dažnas žino, kad ši mėsos rūšis, netinkamai laikoma gali labai greitai sugesti. Taip nutikus, vištiena praranda savo tekstūrą ir skonį, o tai gali sukelti ir rimtą apsinuodijimą.
Kad jūsų neištiktų toks scenarijus, pateikiame keletą patarimų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį ir įsitikinti, kad vištiena yra vis dar šviežia ir tinkama vartoti.
Spalva
Prieš pradėdami ruošti vištieną, visuomet atkreipkite dėmesį į tai, kokia jos spalva. Jei žalias vištiena yra rausvos spalvos su galimais baltais riebalais, reiškia, kad mėsa yra vis dar šviežia ir ją galima vartoti. Tačiau, jeigu šios mėsos spalva yra pilka arba žalia, o riebūs gabaliukai geltoni, vadinasi, ji yra pasenusi ir kuo skubiau ją reikėtų išmesti.
Jei vištiena yra virta, ji visada turi būti baltos spalvos. Be to pjaustant, vištienos sultys turi tekėti skaidrios ir be raudonų sulčių, nes tai reikštų, kad mėsoje vis dar yra kraujo arba kitokių priemaišų bei taip pat informuoja, kad vištiena nebuvo tinkamai nuplauta.
Taip pat vertėtų įsitikinti, kad virta vištiena nėra rausvos spalvos, nes tai reikštų, kad mėsą iškepėte netinkamai ir ji yra vis dar žalia, todėl didėja galimybė užsikrėsti salmonelėmis.
Tekstūra
Antrasis žingsnis primena, kad yra svarbu nustatyti tai, kaip atrodo vištiena ir kokia yra jos tekstūra. Žalia vištiena, kuomet ji atrodo nešvariai, yra gleivėta ar lipni parodo, kad ji nėra tinkama vartoti ir reikėtų ją išmesti į šiukšliadėžę.
Šviežia vištiena turi atrodyti ir jaustis, kad yra minkšta, blizgi ir slidi, o ne gleivėta. Gleivių tekstūra taip pat linkusi prilipti prie rankų, taigi, jeigu jos liko po kontakto ant jūsų rankų, tai ženklas, kad vištiena yra sugedusi.
Virtos vištienos mėsa visada yra kieta ir tankios tekstūros. O kai perpjaunate, jos vidus turėtų atrodyti švelniai ir sultingai, be gleivinės ir lipnios tekstūros. Jei pastebėjote nedidelį tekstūros skirtumų pokytį, rekomenduojama nerizikuoti ir nevalgyti produkto.
Kvapas
Kartais labai sunku suprasti, ar vištiena sugedo, ar ne, ypač kuomet ji yra sušalusi. Dėl šios priežasties reikia bandyti ieškoti ir kitų ženklų, kurie parodys, ar vištieną yra galima vartoti. Tam, pavyzdžiui, puikiai tiks patikrinti jos kvapą.
Vienas iš pirmųjų vištienos sugedimo požymių, kurį pastebėsite, yra nemalonus kvapas. Šviežia žalia vištiena turi labai švelnų kvapą, todėl neretai kiti jo ir nepastebi. Būtent dėl to yra labai kėblu nustatyti, ar mėsa yra sugedusi ar ne.
Prasta ir netinkama vartoti vištiena turės šlykštų ir keistą kvapą, kuris bus panašus į supuvusių kiaušinių smarvę.
Pelėsis
Be spalvos pakitimų, kuomet vištiena yra sugedusi, jos paviršiuje taip pat pastebėsite ir pelėsio susidarymą. Jis dažniausiai atsiranda tik ant virtos vištienos, kadangi ant žalios mėsos jis nesusidaro.
Jei ketinate pašalinti pelėsį arba nupjauti užkrėstą dalį, kad išvengtumėte maisto švaistymo, geriau to nedarykite ir nerizikuokite, nes pelėsis gali prasiskverbti į mėsos vidų, kuris gali likti nepastebėtas. Bakterijos, susikaupusios aplink pelėsį taip pat lieka ant mėsos, o tai yra daug pavojingiau ir gali sukelti rimtą apsinuodijimą organizmui, rašoma timesofindia.indiatimes.com.
Galiojimo laikas
Kai perkate šviežią vištienos mėsą iš parduotuvės, atkreipkite dėmesį į jos galiojimo laiką. Tai yra vienas paprasčiausių būdų įsitikinti, kad vištiena dar yra tinkama vartoti.
Pažvelkite į produkto galiojimo pabaigos datą ir mėsą suvartokite iki to laiko, kuris yra nurodytas dažniausiai ant pakuotės. Visuomet prieš gamindami nepamirškite mestelėti akies į šį rodiklį ir tik tuomet įsitikinę saugiai gaminkite.
