Viduržemio jūros dietos pagrindu sudarytas valgiaraštis taip pat padeda kovoti su neurologinėmis ligomis. Pasirodo, norint būti laimingiems, reikia laikytis dietos, portale repubblica.it rašo Elvira Naselli.
Šviežios salotos iš sezoninių daržovių, kvapnūs, spalvoti vaisiai – tai tikrai gali pakelti nuotaiką. Bet ar maisto produktas, kad ir koks gražus, maistingas ir skanus bebūtų, iš tiesų gali išgydyti tuos, kurie jaučiasi nelaimingi? Atsakymas atkeliauja iš kito žemės pusrutulio ir yra teigiamas.
Pasirodo, kad personalizuoti mitybos pokyčiai gali padėti depresiją besigydantiems pacientams. Australų ir Naujosios Zelandijos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatų reikšmę pabrėžia dar ir tai, kad tyrimas truko tik 12 savaičių – tai labai trumpas laikas mitybos režimo poveikio įvertinimui.
Taip pat svarbu, kad šis tyrimas buvo griežtai kontroliuojamas ir atliekamas atsitiktinio pasirinkimo metodika. Brešios universiteto ir Vašingtono „St. Louis“ universiteto mitybos profesorius Luigis Fontana aiškina, kad tai – auksinis standartas, siekiant patikrinti, ar mitybos pokyčiai iš tiesų veiksmingi.
Dabar jau visiems žinoma, kad taisyklinga mityba, kurią beveik visi mokslininkai tapatina su Viduržemio jūros dieta, užkerta kelią mirtinoms ligoms. Tačiau dabar paaiškėjo, kad ši dieta gali ir gydyti – ne tik diabetą ir širdies ar kraujagyslių ligas, bet taip pat ir neurologines patologijas, kurios dar vis kelia daugelį klausimų.
„Net jei iki galo dar nežinome, kaip tai vyksta, galime drąsiai teigti, kad kokybiškesnė mityba turi priešuždegiminio poveikio ir mažina atsparumą insulinui.“ – sako L. Fontana, knygos „Didysis kelias“, kurioje pasakoja apie kelią į sveiką gyvenseną per mitybą, meditaciją ir fizinį aktyvumą, autorius. – „Dabar taip pat paaiškėjo, kad tokia mityba gydo depresiją.
Turint omenyje masišką antidepresantų vartojimą, taip pat ir vaikams, manau, kad tai – puikus būdas sutramdyti blogos savijautos epidemiją.“ Oksidacinio streso ir maisto produktų biochemijos ekspertas Eugenio Luigi Iorio aiškina, kad cheminiu požiūriu maistas turi tikrą ir nenuginčijamą vertę.
Jis sako: „Pavyzdžiui, kurkuminas gali numalšinti nervinės sistemos uždegimą ir aktyvuoti apsauginių cheminių medžiagų – antioksidantų, sintezę, taip pat modifikuoti virškinamojo trakto mikrobus ir net dorotis su sunkiaisiais metalais – švinu ir merkurijumi – kurie sukelia kai kurias nervinės sistemos ligas.
Panašiai veikia resveratrolis ir kvercetinas bei visi vaisiuose ir daržovėse esantys polifenoliai.
Tai – molekulės, kurios gali užmegzti tiesioginį dialogą su mūsų DNR ir tokiu būdu padėti mūsų ląstelėms prisitaikyti prie aplinkos.
Tuo tarpu žuvyje, dumbliuose ir riešutuose esančios omega-3 rūgštys organizmą veikia tiesiogiai – jos pasiekia ląstelių, ypač neuronų, membranas ir reguliuoja jų takumą bei kitas funkcijas.“
Ne atsitiktinai ilgiausia gyvenimo trukme pasižyminčios populiacijos – Okinavoje ir Sardinijoje gyvenantys žmonės – maitinasi suvartodami nedaug, tačiau labai maistingų kalorijų.
Būtent tai yra Vidužemio jūros pagrindas. Vis dėlto, pasak mitybos specialisto Andrea Ghiselli, ši laimės suteikianti dieta neprilygsta Viduržemio jūros dietai: „Joje per daug baltymų ir riebalų ir mažai angliavandenių – tiesa, kad buvo tirtos populiacijos, paprastai valgančios daug mėsos, bet vienas kiaušinis ir viena porcija mėsos per dieną yra tikrai per daug. Jeigu ši mityba gydo nuo depresijos, įsivaizduokite, kokius stebuklus gali padaryti Viduržemio jūros dieta, turinti mažiau baltymų ir riebalų...“
