Reikšmingiausias depresijos simptomas – gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimas. Jei anksčiau laimę teikdavę dalykai, kaip bendravimas, mėgstama veikla, nebekelia džiugesio ir jokio susidomėjimo, verta sunerimti, nes galbūt tai pirmieji depresijos simptomai.
„Dažnai metaforiškai sakoma, kad esant liūdnai nuotaikai net maistas praranda skonį, tačiau sergant depresija taip nutinka iš tikrųjų. Tas pats, kaip ir su pasakymu, jog gyvenimas prarado spalvas. Tyrimai rodo, kad depresija sergantis žmogus išties blogiau skiria spalvas ir tai, pasirodo, nėra jokia metafora“, – aiškina Aušra Mockuvienė.
Požymiai, kuriuos kartais ignoruojame
Esant depresijai taip pat žmogus nebegali patirti seksualinio malonumo, nebejaučia noro bendrauti net su savo šeimos nariais, draugais ir kas anksčiau teikė džiaugsmą, susirgus tampa nebeįdomu.
„Taip pat atsiranda kaltės jausmas, savivertės problemos, gali kamuoti mintys apie savižudybę, miego ar apetito sutrikimai“, – kalba lektorė. Jos teigimu, miego ir valgymo problemos pasireiškia dvejopai. Sergant depresija žmogus gali miegoti ypač daug, tačiau vis tiek jaustis pavargęs arba atvirkščiai – neužmigti arba pabusti labai anksti. Kalbant apie apetito sutrikimus, sergant depresija noras valgyti visiškai išnyksta arba kaip tik – ypač padidėja.
„Praradus apetitą dėl depresijos, žmogus dažniausiai sako, kad išvis nevalgo arba prisiverčia per dieną pavalgyti bent kartą, nors noro visiškai neturi“, – aiškina psichologė ir priduria, kad tokiems žmonėms taip pat gali būti sunku susikaupti bei priimti bet kokius sprendimus.
Išgirdus šiuos simptomus dažnam kyla klausimas, kuo depresija skiriasi nuo liūdesio ir blogos nuotaikos? Juk kiekvienas pavargstame, turime sunkių ir nesėkmingų dienų, neišsimiegame ir tampame išsiblaškę ar blogai nusiteikę.
„Tiesa, visi yra patyrę įvardintas emocijas bei išgyvenimus, tačiau skirtumas tas, kad sergant depresija šios emocijos išgyvenamos kur kas giliau ir jautriau“, – tikina pašnekovė.
Anot psichologės, sergant sunkia depresija žmogus kartais nepajėgia išlipti iš lovos, nusiprausti, pasigaminti valgyti, nueiti į darbą ar net nusirengti prieš eidamas miegoti. Kitu atveju, esant vidutinei arba lengvai depresijai, liga gali būti nepastebima, nes žmogus keliauja į darbą, neatsisako socialinio gyvenimo ir jo elgesys iš šalies atrodo įprastas.
„Nors toks žmogus iš šono gali atrodyti laimingas, patikėkite, viduje jis gali jaustis tragiškai. Dažnai girdžiu žmones sakant, kad jie turi viską: šeimą, karjerą, nuosavus namus, svajonių mašiną, tačiau nėra laimingi. Tokiomis situacijomis viduje dažnai kamuoja klausimas: kas man yra negerai ir ko man trūksta?“, – atskleidžia Aušra Mockuvienė. Tokie požymiai dažnai gali pranešti apie lengvą arba vidutinę depresiją, tačiau psichologė ramina, jog ši liga išgydoma.
Depresija – tinginių liga?
Yra daug įvairių depresijos gydymo būdų, kaip ir daugybė priežasčių, kodėl ši liga išsivysto. „Visuomenėje įsivyravusius klaidingus įsitikinimus, kad depresija yra tinginių liga, ja susergama per daug arba per mažai dirbant, per daug arba per mažai turint, yra visiškai klaidingi“, – mitus neigia psichologė.
Viena iš depresijos atsiradimo priežasčių – patirtos traumos, kaip fizinis ir psichologinis smurtas, seksualinė prievarta, patyčios, nepriežiūra. Anot specialistės, jei patirtos traumos nebuvo emociškai išgyventos, nesulaukta palaikymo, supratingumo, tai gali daryti itin didelę įtaką depresijos išsivystymui.
„Kita priežastis skamba itin sudėtingai – neurotransmiterių disbalansas smegenyse, bet tikriausiai dažnas yra girdėjęs apie tokias medžiagas, kaip serotoninas ir dopaminas. Jos yra atsakingos už mūsų gerą savijautą, tačiau jei smegenyse yra šių medžiagų disbalansas, viena iš pasekmių – depresija“, – aiškina klinikinė psichologė.
Taip pat depresijos atsiradimą gali lemti kūne vykstantys ilgalaikiai uždegimai: įvairios ligos, alergijos, maistinių medžiagų, vitaminų trūkumas ir kitos panašios problemos.
Gydymo būdai
Psichologė teigia, kad vienas paprasčiausių ir greičiausių depresijos gydymo būdų – antidepresantai. „Juk dažnai norime greito ir daug pastangų nereikalaujančio rezultato, o šis variantas būtent toks, juk tik išgėrei tabletę ir viskas. Vis dėlto, antidepresantai turi ir šalutinį poveikį, kurį gydytojai įvardinta retai. Šie vaistai gali paskatinti mintis apie savižudybę. Be to, antidepresantai rekomenduojami sergant tik sunkia depresijos forma“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Nors tai yra greičiausias gydymas, tačiau tinkantis ne visiems, kadangi į gydymą antidepresantais sureaguoja 50-60 proc., iš jų tik 20-35proc. pasiekia remisiją – ligos požymių susilpnėjimą arba išvykimą.
Kitas gydymo būdas yra psichoterapija, tinkanti esant lengvai ir vidutinei depresijai. Kaip specialistė aiškina, psichoterapijos efektyvumas toks pat, kaip antidepresantų, tačiau čia būtina įdėti kur kas daugiau pastangų: priimti save koks esate, keisti kenksmingus įpročius, gilintis į vidines problemas, taip pat tai reikalauja ne tik pastangų, tačiau laiko bei finansų.
Vienas paprasčiausių, tačiau taip pat pastangų reikalaujančių būdų, norint pagerinti savo psichologinę būseną yra teisingas gyvenimo būdas: sveika ir subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, miegas po 8 valandas, esant galimybei buvimas saulėje, bendravimas ir mėgstama veikla.
