Atšilus sukruto nekilnojamojo turto rinka. Panevėžiečiai dažniausiai ieško ne vasaros poilsiui tinkamų sodų ar sodybų, o pigiai išlaikomų gyvenamųjų patalpų priemiestyje. Tačiau pagrindinis kriterijus renkantis butą yra sąskaitos už šildymą. Kaip pažymi nekilnojamojo turto agentūros, komercinės paskirties patalpų pardavimo ir nuomos rinka jau keleri metai nejuda iš sąstingio, o gyventojai ieško pigaus ir ekonomiško varianto.
Jaunos šeimos aplenkia Panevėžį
Pasak agentūros „Asimonas“ direktoriaus Kęstučio Kazakevičiaus, nekilnojamojo turto rinka ir žiemą nebuvo apmirusi, bet atšilus atsirado daug daugiau besidominčiųjų.
Tuo labiau kad nekilnojamojo turto kaina jau kuris laikas stabilizavosi ir bent iki rudens neturėtų kisti. „Jeigu bus didesnė paklausa, rudenį kainos gali pakilti, bet labai tuo abejoju. Panevėžyje nėra jokio progreso, į miestą iš toliau beveik niekas nebeatvažiuoja gyventi, tik vienas kitas atvyksta iš rajono.
Daugelis jaunuolių, baigę mokslus, emigruoja. Gerai bent tai, kad kai kurie iš jų užsienyje uždirbtus pinigus investuoja – nusiperka čia kokio nors turto, jį išnuomoja ir vėl išvažiuoja. Tik gaunantieji gerus atlyginimus ryžtasi visam gyvenimui įsipareigoti bankui ir imti paskolą. Dar viena dalis klientų yra tie, kurie, pagausėjus šeimai, ieško didesnio būsto, bet perka iš sutaupytų ar paveldėtų lėšų“, – „Sekundei“ teigė K. Kazakevičius.
Patys populiariausi – iki 100 tūkst. kainuojantys namai ar jų dalys, sodybos netoli Panevėžio ar 1–2 kambarių butai.
Agentūros vadovo teigimu, lengviausia rasti nedidelių namukų ar jų dalių pirkėjų, taip pat noriai perkami nebrangūs sklypai namui statyti. Pasak K. Kazakevičiaus, individualių namų pasirinkimas – itin didelis, bet pagrindinis kriterijus – kaina ir privatumas.
„Individualūs namai ir jų dalys labai paklausūs, bet norima, kad viskas – ir įėjimas, ir kiemas – būtų atskirai nuo kaimynų. Šiais laikais žmonės labai vertina privatumą“, – paaiškino K. Kazakevičius. Vis dar patrauklūs sodo nameliai, esantys netoli miesto – Piniavoje, Velžyje. Tačiau perkami tik tie, kuriuose yra bent minimalios komunikacijos.
Renkasi pagal sąskaitas
Anot K. Kazakevičiaus, renkantis butą aktualiausia – sąskaitos už šildymą.
„Būstų, nors jie būtų vienodo ploto, šildymo kainos labai skiriasi. Jeigu klientas išgirsta, kad už dviejų kambarių buto šildymą per mėnesį tenka pakloti daugiau kaip 400 litų, iš karto pasako: „Ačiū, nereikia“. Norėdami parduoti tokį butą, kainą turime gerokai nuleisti. Tada žmonės perka vildamiesi, kad namas kada nors bus renovuojamas“, – teigė K. Kazakevičius.
Patys perkamiausi – vieno ar dviejų kambario butai žemesniuose aukštuose, mat mažesnį būstą nesunku išlaikyti ar, blogiausiu atveju, išnuomoti. Pasak K. Kazakevičiaus, įsiūlyti penktame aukšte butą galima tik jauniems žmonėms. Vieno kambario buto kainos svyruoja nuo 36 iki 70 tūkst., o dviejų – nuo 47 iki daugiau kaip 100 tūkst. Trijų ar keturių kambarių butai – visai nepaklausūs. „Gyventojai neturi pinigų, todėl dažniausiai perka pigesnį būstą ir savomis jėgomis po truputį jį susiremontuoja“, – sakė agentūros direktorius.
Nors pernai vienas po kito žlugę du bankai įnešė nemažai sumaišties, tačiau tik retas savo pinigus panoro investuoti į nekilnojamąjį turtą. Anot K. Kazakevičiaus, daug jaunų žmonių norėtų išsinuomoti nedidelį butą ar namo dalį, tačiau tokių pasiūlymų – tik vienetai. Mat investicijos į nekilnojamąjį turtą iš nuomos gali ir neatsipirkti. Kita vertus, surasti sąžiningus nuomininkus – itin sudėtinga.
„Nuo praėjusių metų pastebime, kad gyventojai, savo butus nuomodavę, juos pardavė. Dažnai nuomininkai pasitaikydavo nemokūs, o kai kurie, pridarę skolų, net pabėgdavo. Butus dabar žmonės perka tik sau, nes iš nuomos užsidirbti neįmanoma“, – kalbėjo K. Kazakevičius.
Keliasi į priemiestį
Agentūros „Nauji vėjai Lietuvoje“ direktorė Asta Sprainaitienė „Sekundei“ teigė, kad pastaruoju metu butų pirkimo sandorių sudaroma vis mažiau. Mat daugelis, išsigandę šildymo kainų, savo butus parduoda ir ieško pigesnio sodo, namo ar jo dalies.
„Namų ar jų dalių kainos mieste gana didelės. Žmonės nebenori įsipareigoti bankams, todėl mieliau renkasi gyventi priemiestyje. Pačios populiariausios – maždaug dvidešimt kilometrų nuo miesto esančios sodybos“, – tvirtino A. Sprainaitienė.
Jos teigimu, tvarkingą namuką, esantį apie dvidešimt kilometrų nuo Panevėžio, galima įsigyti už 30 tūkst. litų, o jeigu iki miesto apie 40 kilometrų – ir už 15–20 tūkst. O naujos statybos namai mieste, kainuojantys apie 170 tūkst. litų, jau ne pirmus metus taip ir nesulaukia savo pirkėjo.
„Pagrindiniai mūsų klientai – vidutinio amžiaus panevėžiečiai. Jaunimas kelia sparnus į kitas šalis. Tik nedaugelis iš jų sugrįžta ir perka sodybą atostogauti. Bet jie Lietuvoje tikrai neliks. Būna, kad ir pensinio amžiaus sulaukę panevėžiečiai parduoda savo namus ir išvažiuoja gyventi pas vaikus į užsienį“, – teigė pašnekovė.
Lina DRANSEIKAITĖ
