Pietauti su vyru besiruošianti marijampolietė pensininkė Laimutė maisto ruošai naudoja ir elektrą, ir dujas. O abi jos nuo liepos vėl brangesnės – elektra 8 procentais, dujos – net trečdaliu. Negana to, didesnę sumą jau netrukus teks pakloti ir už šio dviejų kambarių buto šildymą.
„Ir maisto produktai brangsta, ne vien šildymas. Jau elektra pabrango, dujos. – Nieko gero, pasakysiu. – Gyvenimas ne gerėja, o blogėja. – Ne į tą pusę eina“, – sako marijampoliečiai Laimutė ir Antanas.
Didėjančiomis išlaidomis piktinasi ir sutuoktinių kaimynai.
„Ateini po savaitės – arba pabrangę, arba sumažintas kiekis pakeliuose. Vienu žodžiu, geryn niekas neina. Einam į gerovės valstybę.“
„Atlyginimai visiškai nekyla, kainos auga kaip ant mielių, o šildymo kainos, girdėjau, šoktels nemažai.“
Nemažai – tai maždaug ketvirtadaliu.
„Gali kainuoti apie 20 ar šiek tiek daugiau–mažiau procentų brangiau negu pernai šiluma“, – teigia Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.
Taigi, senos statybos daugiabutyje vienos kilovatvalandės kaina turėtų išaugti daugiau nei euru ir priartėti prie šešių eurų. Tai reiškia, kad per vieną žiemos mėnesį vidutinio dviejų kambarių 60-ies kvadratinių metrų buto šildymo sąskaita išaugtų 13 eurų. O per visą sezoną už radiatorių šilumą žmonės paklotų jau beveik 400 eurų – 80 daugiau nei praėjusią žiemą. Taigi centrinis šildymas kainuos beveik tiek, kiek 2018 ir 2016-ais metais. Pasak šilumos tiekėjų asociacijos prezidento, kaltos smarkiai regione išaugusios biokuro kainos.
„Kirtimai dėl pažeistų miškų, kurie maitino mus pigiu biokuru beveik 2 metus, baigėsi, žaliavos taip pat neturim pigios ir daug. Vadinasi, visos prielaidos brangti biokurui, kas ir vyksta“, – tęsia V. Lukoševičius. Naujos statybos ar renovuotuose daugiabučiuose šiluma brangs mažiau, vidutiniškai – šešiais eurais per mėnesį. Visgi, ar gali valdžia kontroliuoti šių kainų augimą? Opozicija jau kaltina Vyriausybę, kad ši elgiasi neūkiškai.
„Visą laiką roges reikia ruošti vasarą, šiuo atveju – šildymo sezonui reikėjo ruoštis vasarą ar net pavasarį. Kadangi biokuro kainos ženkliai brango, reikėjo didinti savo medienos gamybą“, – rėžia „valstietis“ Arvydas Nekrošius.
Biokurą valstybės išties perka vasarą, tačiau kol kas sandoriai – tik spaliui ir lapkričiui, žiemos pabaigai rezervų dar nėra, o žaliavos kainos tik didės. Priekaištų valdžiai žeria ir Biomasės energetikos asociacija. Esą vietinę biokuro žaliavą – įvairias medienos atliekas – užuot surinkusi ir panaudojusi, Lietuva tiesiog palieka pūti miškuose.
„Bent jau tokio kiekio, kokio Lietuvai reikia šildymo sezono metu, tokį kiekį galima drąsiai surinkti vien iš lietuviškos žaliavos“, – tikina Biomasės energetikos asociacijos vadovas Marius Valukynas.
Apie nacionalinius resursus kalba ir V. Lukoševičius: „Valdžios įstaigos turi galimybes paveikti šitą sektorių ir sureguliuoti taip, kad bent vietiniai resursai, nacionalinis kuras, kaip vis siekiam energetinės nepriklausomybės, nekeliautų į užsienį.
Pritaria ir ekonomistas Žygimantas Mauricas: „Nebent padidinti pasiūlą biokuro, galbūt naudojant rezervus ir valstybinių miškų.“
Premjerė Šimonytė aiškina, kad, kaip ir elektros ar dujų, taip ir šildymo kainų, Vyriausybė reguliuoti negali: „Kainos yra nustatomos pagal pasaulines kainas, tikrai negali Lietuvoje pasidaryti kitokios, nes Lietuva yra to paties pasaulio dalis.“
Nors į valdžią atėjusi konservatorių Vyriausybė žadėjo peržiūrėti lengvatas ir dalį jų naikinti, dabar ji eina seniai pramintu taku – nepasiturintiesiems šilumos kainų augimą kompensuoti.
„Imtis sprendimų, jeigu reikia, dėl galimybių palengvinti žmonėms apmokėti tas sąskaitas“, – sako ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tam žada papildomus penkis milijonus eurų. Kompensacijas šildymui gauna apie 100 tūkst. lietuvių, šiemet išaugusios kainos paaugins ir jų skaičių.
„Daugiau 7000 gavėjų kompensacijoms. Savivaldybių biudžetai socialinei paramai teikti tikrai yra pakankami“, – teigia ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė.
Visgi ekonomistas Žygimantas Mauricas ramina, kad tautiečių piniginės matė ir blogesnių laikų. Esą jei Lietuva išvis nebūtų perėjusi nuo dujų prie biokuro, šilumos kaina dabar būtų dar didesnėse aukštumose.
„Pastaruosius 10 metų Lietuvoje centrinio šildymo kainos krito labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Mūsų vartotojai pajuto naudą. Praėjusiais metais tas kritimas buvo itin didelis. Be abejo, kilimas šiais metais atrodo didelis, bet tai yra grįžimas į 2018 metus“, – teigia jis.
Premjerė Aplinkos ministerijai davė gerą savaitę sugalvoti, iš kur Lietuvai gauti daugiau biokuro.
