Alma MOSTEIKAITĖ
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus specialistai darbdaviams surengtame seminare dėl darbuotojų saugos būklės deklaravimo kelis kartus akcentavo, kad tai būtina padaryti ir darbuotojų, ir pačių darbdavių labui. Seminare pateiktas ir ne vienas darbdavius suklusti privertęs nelegalaus darbo atvejis. Nors dėl darbdavių ir dirbančiųjų susitarimų vis dar egzistuoja toks darbas, kartais pasibaigiantis net taip dirbančiųjų mirtimi. Darbdavys atsako už duomenų teisingumą.
Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, darbdaviai, turintys samdomų darbuotojų, iki metų pabaigos VDI privalo pateikti informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Tai būtina padaryti užpildant klausimyną, esantį EPDS – inspekcijos tinklalapyje. Šiais klausimais VDI Alytaus skyrius surengė seminarą. Skyriaus vedėjo Vytauto Gegužio teigimu, privalomu darbuotojų saugos būklės deklaravimu siekiama naudos ir darbuotojams, ir patiems darbdaviams: „Prieš pateikdamas informaciją darbdavys dar kartą susipažins su įmonės padėtimi, darbuotojų saugumu, įmonės trūkumais, sudarys planus juos pašalinti ar juos tuoj pat pašalins.“ Darbo inspektoriams žinoma, kad dėl darbuotojų saugos būklės deklaravimo kai kurios įmonės samdo ar turi ketinimų samdyti šį deklaravimą galinčias atlikti organizacijas.
Tačiau įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad darbdavys atsako už pateiktų duomenų teisingumą. VDI šie duomenys vertinami kaip teisingi, jais planuojama pasinaudoti sprendžiant apie vienos ar kitos ūkio šakos saugumą, naudojamus įrenginius, vertinant rizikingumą. Kad darbuotojų sauga rūpi toli gražu ne visiems darbdaviams, liudija Alytaus apskrityje įvykę nelaimingi atsitikimai darbe. Šiais metais užfiksuoti 66 tokie atsitikimai, kuriuose šeši darbuotojai patyrė sunkias traumas, trys – žuvo darbe. Trys sunkiai nukentėję ir vienas žuvęs darbe buvo neblaivūs. Europos Sąjungoje priimta naudoti dažnumo koeficientą, kuris parodo, kiek nelaimingų atsitikimų tenka 100 tūkst. dirbančiųjų.
Alytaus apskrityje sunkių nelaimingų atsitikimų darbe šiam skaičiui darbuotojų tenka 15,5, o šalyje – 10,7, mirtinų – 7,8, o šalyje – 3,7. Pasak V.Gegužio, mūsų apskrities darbdaviams tikrai dar kartą reikėtų patikrinti darbo vietas ir priimti sprendimus, gerinsiančius darbuotojų saugą ir sveikatą. Be individualiųjų įmonių savininkų, Lietuvoje yra beveik 1 mln. 140 tūkst., Alytaus apskrityje – beveik 39 tūkst. darbuotojų. VDI Alytaus skyrius šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais surašė 25 administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl 46 nelegaliai dirbusių asmenų. Teismai jau išnagrinėjo 19 bylų dėl 40 nelegaliai dirbusių asmenų ir darbdaviams skyrė per 100 tūkst. litų baudų.
Teismas už tą patį nelegalų darbuotoją skyrė dvi baudas
Gegužę į Alytaus darbo inspektorių akiratį pakliuvo Vilniaus bendrovės „Tectona“ medžio apdirbimo įmonėje Alytaus rajone Rimėnų kaime nelegaliai pagalbiniu darbininku dirbęs vienas darbuotojas. Už tai Alytaus rajono apylinkės teismas „Tectonos“ direktorių vilnietį Marių Letkauską nubaudė 3 tūkst. litų bauda. Net 35 tūkst. litų baudą už septynis nelegaliai Varėnos rajone Mergežerio kaimo miškuose įdarbintus miško pjovėjus Varėnos rajono apylinkės teismas skyrė Kelmės gyventojui Evaldui Marčiauskui. Jis, dirbantis pagal verslo liudijimą, miškui pjauti vasarą samdė darbuotojus, tačiau neskubėjo legaliai įdarbinti. Kiekvienas darbuotojas pagal teismo nutarimu skirtas baudas kelmiškiui darbdaviui kainavo po 5 tūkst. litų.
Tas pats Varėnos rajono apylinkės teismas už tą patį nelegalų darbuotoją skyrė dvi baudas po 3 tūkst. litų bendrovės „Actifun“ direktoriui vilniečiui Kostui Kačerauskui. Šios bendrovės Varėnos dainų slėnyje įrengtame pramogų parke „Pildyk“ nelegaliai dirbantis vyras darbo inspektorių vasarą aptiktas du kartus. Perspėjus pirmą kartą darbdavį, išvados nepadarytos – darbuotojui leista toliau dirbti nelegaliai, nepasirašius darbo sutarties ir nepranešus „Sodrai“. Jo pareigos buvo instruktuoti pramogų parko klientus, uždėti jiems saugos diržus, pamokyti laipioti trasomis. Vyras rūpinosi kitų žmonių saugumu, tačiau pats dirbo nesaugiai.
Skubėjo nuvilkti darbo liemenę
Šių metų pradžioje Alytaus darbo inspektoriai susidūrė su itin žiauriu darbdavio bandytu nuslėpti nelegalaus darbo atveju Varėnos rajono Rudnios kaimo miško kirtimuose. Iš policijos pareigūnų inspektoriai sužinojo apie pjaunant mišką žuvusį žmogų. Nuvykus į vietą išsiaiškinta, kad Rudnios miškuose tuomet dirbo Šalčininkų gyventojo Jevgenijaus Vasileco, vykdančio individualią veiklą, pasamdyti žmonės iš to paties Šalčininkų rajono, darbavosi ir pats J.Vasilecas. Darbdavys inspektorius bandė įtikinti, kad miške žuvęs 1977 metais gimęs Kazimiras Aleksandrovičius į mišką atvažiavo pasimalkauti. Bet darbo inspektorių ši versija neįtikino.
Tiriant įvykį, apklausus liudininkus, žuvusiojo gyvenimo draugę, su kuria augino du mažamečius vaikus, darbo inspektoriams pavyko nustatyti mirusiojo nelegalų darbą, taip pat žūties aplinkybes. K.Aleksandrovičiaus gyvenimo draugė nurodė, kad vyras pas J.Vasilecą dirbo apie pusantro mėnesio, gaudavo 200 litų avansą, vėliau 600–700 litų atlyginimą, algą į namus yra atvežęs ir pats darbdavys. Moteris prisipažino, kad jai skambino J.Vasilecas, pranešė apie vyro žūtį, žadėjo padėti suorganizuoti laidotuves ir prašė duoti melagingus parodymus, jei kas klausinės, – neva vyras į mišką buvo išvykęs ne dirbti, o pasirinkti malkų. Inspektoriams pavyko nustatyti, jog tą lemtingą vasario dieną K.Aleksandrovičius su benzininiu pjūklu lygino nupjautą pušį. Jis mūvėjo apsauginį šalmą su skydeliu veido ir akių apsaugai bei ausines. Tuo metu netoliese pavojingoje zonoje kitą pušį pjovė pats J.Vasilecas. Kad medis virsta, šis riktelėjo, bet K.Aleksandrovičius neišgirdo ir tas ant jo užvirto.
Atbėgęs prie pjūklininko darbdavys paėmė iš jo benzininį pjūklą ir nurengė darbo liemenę taip siekdamas nuslėpti žuvusiojo nelegalų darbą bei žuvimo aplinkybes. J.Vasilecas apie įvykį pranešė policijai. Už žuvusiojo nelegalų darbą Varėnos rajono apylinkės teismas J.Vasilecui skyrė 4 tūkst. 500 litų baudą. Tačiau žuvusiojo šeima liko be valstybės tokiais atvejais garantuojamų socialinių išmokų, nes šeimos galva dirbo nelegaliai ir valstybei nemokėjo jokių mokesčių. „Nelegaliai dirbantieji turėtų pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie artimuosius. Tokį darbą toleruojantys darbdaviai ir darbuotojai galvoja apgaudinėjantys tik valstybę. Iš tiesų patys darbuotojai rizikuoja savo gerove, praranda socialines garantijas, nemokėdami mokesčių apgauna mus kiekvieną“, – tvirtino VDI Alytaus skyriaus vedėjas.
Daugėja skundų Darbo ginčų komisijai
Nuo šių metų pradžios prie VDI skyrių pradėjusios veikti Darbo ginčų komisijos, kurioms vadovauja inspekcijos specialistai, dalyvauja darbdavių ir profsąjungų atstovai, sulaukia vis daugiau nusiskundimų. Pavyzdžiui, prie Alytaus skyriaus veikianti ši komisija nuo metų pradžios gavo beveik 300 prašymų, daugiausia dėl neišmokamų atlyginimų. Ji nagrinėja visus individualius darbo ginčus, kylančius tarp darbdavio ir darbuotojo, išskyrus atleidimą iš darbo. Teismui neapskųsti komisijos sprendimai turi būti įvykdomi per mėnesį.
„Neišmokėjus algos vienas vidutinis atlyginimas turi būti sumokamas skubiai. Jei per nustatytą laiką nevykdomas neapskųstas komisijos sprendimas, ieškovai turi teisę kreiptis į antstolius priverstiniam sprendimo vykdymui“, – sakė V.Gegužis. VDI Alytaus skyrius pastebi, kad dzūkus mėgsta išnaudoti dideliuose šalies miestuose registruotos įmonės. Antai Klaipėdos bendrovė „Sartas“ šešiems Lazdijų rajono Seirijų kultūros namus remontavusiems vyrams ne tik nemokėjo atlyginimų, bet ir darbo užmokesčio žurnaluose padirbo jų parašus. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą išieškoti neišmokėtus atlyginimus, o Lazdijų policijos komisariatas pradėjo teisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo.
