„Visi žino, kad Kaliningrado regionas yra izoliuotas, geografiškai izoliuotas, taigi mes galime pritaikyti tam tikras priemones ir taip pat ką nors uždaryti. Transportas, mes galime nutraukti susisiekimą traukiniais, ir ne tik traukiniais, taip pat sustabdyti medžiagų tiekimą, bet ką. Teoriškai tai yra įmanoma. Tačiau tai nėra diskutuotina, tai nėra mūsų veiklos būdai ar metodai kuriuos naudojame.“
Tai nebuvo diskusijų objektas... išskyrus pagrindinį vyriausybės atstovą, viešai, spaudos konferencijoje, stebint ir fiksuojant daugybei žurnalistų. Tai man priminė „Folčio viešbučio“ epizodą, kuriame Johnas Cleese'as priima vokiečių turistus. Pradėjęs tuo nurodymais savo darbuotojams „neminėkite karo!“ ir baigdamas tuo, kad pats kariškai žygiuodamas aplink viešbutį rėkia netaisyklinga vokiečių kalba, bandydamas imituoti Hitlerį. Iš esmės, tai ką tik ir įvyko, tik tai buvo ne 1970-ų britų situacijų komedija, o realybė.
Kad ir kokie būtų jo ketinimai, tačiau nepaisant nevykusių pasiteisinimų, kad tai „nėra diskusijų objektas“, L. Linkevičius praktiškai pasiūlė Europos Sąjungai įvesti Kaliningrado srities blokadą. Aš neįsivaizduoju, kodėl jis ar kas nors kitas galėtų norėti taip elgtis. Valstybės blokada, net jeigu ji tokia kaip Rusija, yra karo veiksmas. Tai ypatingai dideles pasekmes turintis žingsnis, apie kurį niekada neturėtų būti užsiminti, nebent tam yra labai rimtos priežastys. Tai tikrai nėra tas dalykas, kurį jūs galite kaip niekur nieko paminėti ir vėliau pasakyti „ai, šiaip.“
Yra daug veiksmų, netgi labai agresyvių, kurių ES galėtų imtis prieš Rusiją, jeigu tik to pageidautų. Aš tikrai nemanau, kad tai yra geriausia išeitis, bet ES galėtų padidinti muitus, išleisti „magnitskiškus“ įstatymus, padidinti mokesčius dujoms, ar pažaboti tarptautinius finansinius sandorius. Realistinių prieš Rusiją nukreiptų veiksmų sąrašas yra praktiškai ne galo. Tačiau nukirsti Kaliningrado transporto ryšius tikrai nėra vienas iš jų. Tai būtų teisiškai nelegalus veiksmas remiantis bet kuria tarptautinės teisės interpretacija ir tai būtų visiškai neproporcingas atsakas Maskvos veiksmams prieš Moldovą ir Ukrainą.
Derėtis su rusais yra sunku ir aš nemanau, kad kas nors (net ir patys rusai!) galėtų pasakyti kitaip. Tačiau, jeigu tu deriesi su agresyvia ir nesaugia valstybe, tokia, kuri lengvai įsižeidžia ir kuri linkusi į konspiracijos teorijas, kodėl, dėl Dievo meilės, norėtum taip paprastai „numesti“ galimybę dėl transporto ir prekybos embargo?
Aš esu įsitikinęs, kad ES iš dabartinių derybų dėl prekybos unijų sudarymo išeis laimėtoja: ji daug turtingesnė, galingesnė ir orientuota į žmogų. Tačiau, jeigu mums reikia priminti, ES išlieka institucinis „klounomobilis“. Anksčiau ar vėliau jos neracionali ir sudėtinga struktūra atsisuks prieš ją pačią.
Markas Adomanis yra baigęs Harvardo universitetą, Oxfordo universitete baigė Rusijos ir Rytų europos studijas. Specializuojasi Rusijos ekonomikos ir visuomenės klausimais.
