Iš ūkių raunamas nelegalus darbas nepasiduoda: jo šaknys įleistos pernelyg giliai. Kaip teigia Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vadovas Rimantas Trota, informacija apie nelegaliai dirbančius asmenis pasiekia kone kasdien. Nors ne visi gauti pranešimai pasitvirtina, aišku, kad nelegalus darbas žemės ūkiuose veši. Inspektorių vizito ko gero sulauks ir viena Biržų krašto ūkininkė – gautas skundas dėl nelegalaus darbo jos ūkyje. Panevėžiečiai Artūras Kidikis ir jo gyvenimo draugė Edita Zlatkienė „Sekundei“ pasakojo septynis mėnesius dirbę pas ūkininkę Elmą Kirkliauskienę, vyras – šėriku, moteris – melžėja, tačiau neva niekaip negalėjo priprašyti, kad juos oficialiai įdarbintų. Kaip teigia panevėžiečiai, nenorėdami ilgiau dirbti be jokių socialinių garantijų, jie išėję iš ūkio. Be to, patyrė nuostolį – pora tikina, kad ūkininkė paėmusi jų dviračius.
Persikėlė į kitą ūkį
Artūras ir Edita pasakoja gyvenime patyrę daug išbandymų, padarę klaidų. Dvylika metų kartu gyvenantieji neturi nuosavo būsto, abu savuosius dėl įvairiausių priežasčių praradę.
Pastaruosius metus panevėžiečiai dirba pas ūkininkus. Šie skiria darbininkams gyvenamąjį plotą, aprūpina būtiniausiais reikmenimis, duoda maisto ir moka nedidelį atlyginimą.
Anksčiau A. Kidikis ir E. Zlatkienė beveik dvejus metus triūsė pas Radviliškio rajono ūkininką. Jie ten buvę apgyvendinti, aprūpinti, buvo sudarę darbo sutartį – dirbo legaliai.
„Viskas klostėsi gerai, bet kai kelis kartus buvome nepagrįstai apkaltinti, ten likti nebenorėjome, pasitraukėme“, – paaiškina Artūras.
Sužinoję, kad Biržų rajono ūkininkei reikia padėjėjų, ten nuvažiavo ir įsikūrė. Pora tikina galinti daržus ravėti, šienauti, karves melžti, gyvulius šerti, mėšlą mėžti ir visus kitus žemės ūkio darbus dirbti.
Tokie darbininkai buvo reikalingi ir ūkininkei, tad pagalbininkus apgyvendino kambaryje su baldais, namų ūkio reikmenimis, mokėjo po kelis šimtus litų, duodavo maisto produktų.
„Tik už kavą ir sausainius reikėdavo atsiskaityti“, – sako Edita.
Nuo pat penktos valandos samdiniai jau lėkdavo pas karves – reikėjo jas pamelžti, pagirdyti, paskui sutvarkyti pieną. Tada eidavo šerti kiaulių. Sunkiausia būdavo, kai pervedamos į kitą ganyklą karvės išsibėgiodavo. Nelengva jas sugaudyti ir saugoti, kad į kaimynų žemes nenuklystų, daržų neištryptų.
Laisvesnis laikas būdavo nuo 12 iki 14 valandos, paskui prasidėdavo popietiniai darbai ir tęsdavosi iki vakaro. Ir taip kasdien. „Per mėnesį gaudavome po du laisvadienius“, – pasakojo Artūras ir Edita.
Kvitai – išsigelbėjimas
Biržų rajono ūkininkė E. Kirkliauskienė kaltinimus nelegaliu įdarbinimu vadina išsigalvojimu. „Visi, kurie dirba pas mane, įdarbinami pagal darbo sutartis arba pagal kvitus“, – tvirtina ūkininkė.
Tikrinimų ji nebijanti, nes nėra nusižengusi jokiems reikalavimams.
E. Kirkliauskienė sako, kad rasti darbščių, patikimų pagalbininkų labai sunku.
„Nors ateina, darbo prašo – dirbti norinčiųjų nedaug. Pirmiausiai reikalauja avanso, o pradėję dirba atmestinai, daug mėgėjų išgerti“, – „Sekundei“ teigė biržietė.
Artūrą ir Editą ūkininkė prisimena, sako, buvo atėjusi pora prašyti prieglobsčio, bandė dirbti, bet dėl pomėgio velnio lašams to daryti negalėjo. Vieną dviratį ji prisipažino paėmusi už tai, kad Edita liko skolinga 80 litų, o kitą jie patys pametė.
„Situacija siaubinga. Norinčiųjų dirbti tenka su žiburiu ieškoti“, – apie galimybę surasti darbščių, patikimų pagalbininkų sako ūkininkė.
Jos nuomonei, ko gero, pritartų ir kiti ūkininkai. Žemės ūkio rūmų organizatorė savivaldai Panevėžyje Danguolė Kuzmienė taip pat žino, kad rasti darbininkų, kuriuos be baimės būtų galima įdarbinti, sudėtinga. Dažniau pas ūkininkus ateinama ne dirbti, o tik laiko praleisti. „Toks darbininkas – ne pagalbininkas, o nuostolis, ypač per darbymetį“, – tvirtina D. Kuzmienė.
Pagal kvitus
Įstatymas reikalauja, kad kiekvienas pradėtų dirbti tik tada, kai prieš dieną būna oficialiai įforminama darbo sutartis. Tačiau sudarydami darbo sutartį, kad ir terminuotą, darbdaviai rizikuoja įsileisti į ūkį veltėdį, su kuriuo gali būti nemažai bėdos.
Vis dėlto, pasak D. Kuzmienės, retas ūkininkas dabar rizikuoja ir priima žmogų dirbti nelegaliai. Baudos skiriamos labai didelės. Šiais metais įvesta galimybė įdarbinti pagal kvitus – didžiulis palengvinimas. Paslaugų kvitas iš dalies privalo būti užpildomas prieš pradedant darbą. Jame įrašomi darbdavio ir darbuotojo duomenys, data, atlygio mokėjimo būdas ir kita.
Darbdavys privalo sumokėti kvite nurodytą atlygį pasibaigus dienai arba paslaugų teikimo terminui, jis negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. Kai paslaugos baigiamos teikti, darbdavys baigia pildyti abu paslaugų kvito egzempliorius. Visiškai užpildytą antrąjį egzempliorių grąžina darbuotojui, o pirmąjį pasilieka.
D. Kuzmienė sako, kad kiekvienas ūkininkas turi teisę kvitus pildyti 60 dienų per metus. Vis dėlto, jeigu jis neteisingai užpildytas – gali būti traktuojama, kad darbininkas dirbo nelegaliai. Darbai pagal kvitus galimi ne visi, jie išvardyti sąraše.
Nesvarbu, koks žmogus
Valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas R. Trota primena, kad įstatymų privalo laikytis visi. Jeigu patikrinus pranešimą paaiškės, kad žmonės dirbo nelegaliai – nebuvo darbo sutarties, nebuvo pildomi kvitai, ūkininkė gali būti nubausta.
„Visai nesvarbu, kokie tie žmonės. Vienoks ar kitoks tas darbininkas, jeigu jis dirba, su juo privalo būti sudaryta sutartis.“, – sako R. Trota.
Pranešimai ir skundai apie nelegaliai dirbančius asmenis Darbo inspekciją pasiekia dažnai. Apie 60 procentų jų pasitvirtina, kiti būna iš piršto laužti arba sunkiai įrodomi.
Darbo inspekcija pažeidėjų nebaudžia, tik atlieka stebėseną, aiškinasi padėtį. Vėliau duomenis perduoda teismui, o šis skiria baudas.
Už nelegaliai įdarbintą asmenį numatoma nuo 3 iki 10 tūkstančių litų bauda. „Mažesnės nei tris tūkstančiai litų baudos neskiriamos“, – paaiškina R. Trota.
Jis atkreipia dėmesį, kad nelegalaus darbo rodiklis yra stabilus, tokio darbo nemažėja. Daugiau atliekama patikrinimų – daugiau randama pažeidimų.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
