„Tai galėtų būti galingiausias H-bombos detonavimas Ramiajame vandenyne“, – pareiškė Ri Yong-ho žurnalistams Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke ketvirtadienį.
JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų priešprieša
Šie šiaurės korėjiečių grasinimai pasigirdo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atkreipė dėmesį, kad jo šalis turės „visiškai sunaikinti“ Šiaurės Korėją, jeigu teks jėga ginti save ir šalis sąjungininkes.
Kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje D. Trumpas Šiaurės Korėjos diktatorių pavadino „savižudžiu raketžmogiu“ ir pagrasino „visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją, jeigu prireiktų gintis“.
Kim Jong-unas daugelį nustebino asmeniškai pasirodydamas vietoje įprastinės diktorės. Šiaurės Korėjos vadovas D. Trumpas išvadino „protiškai atsilikusiu JAV kvaileliu“ ir pareiškė, kad „išgąsdintas šuva loja garsiau“.
Ekspertai baiminasi, kad tokia provokacinė priešprieša gali pastūmėti Kim Jong-uną neapgalvotiems veiksmams.
Pavojingi bandymai
Šiaurės Korėja pastaraisiais metais išbandė kelias branduolines bombas, tačiau visi šie bandymai vykdavo giliai kalnuose jos pačios teritorijoje. Branduoliniai bandymai ore, ant žemės, po vandeniu, ar kosmose nebuvo vykdomi jau daug dešimtmečių.
JAV, Rusija, Kinija ir kitos šalys nuo 1945-ųjų yra surengusios daugiau nei 2 tūkst. branduolinių bandymų. Daugiau nei 500 iš šių sprogimų buvo įvykdyti ant žemės, po ar virš vandens, ar ore. Tačiau daugelis jų buvo įvykdyti dar ankstyvaisiais Šaltojo karo metais – dar prieš tai, kuomet buvo gerai įsisąmoninta rizika žmonėms ir aplinkai. Beveik visos šalys dabar yra uždraudusios tokio pobūdžio branduolinės ginkluotės bandymus.
Didžiausia problema su branduoliniais sprogimais, yra, savaime suprantame, radioaktyvių dulkių pasklidimas. Tokio sprogmens detonavimas kosmose turi dar ir papildomų rizikų, tokių kaip elektromagnetinių bangų sklaida.
Tik nedidelė dalis branduolinio ginklo galvutės pavirsta energija sprogimo metu; likusios radiacinės dalelės pasklinda po aplinką.
Radioaktuvių dulkių plitimui rizika išauga, jeigu bomba yra paleidžiama ant žemės ar vandens. Ten radioaktyvi medžiaga įsigeria į dirvožemį, vandenį, purvą ar kitas medžiagas, taip sukuriant tonas radioaktyvių dulkių, kurios vėliau patenka į atmosferą ir gali keliauti šimtus kilometrų.
Šis Šaltojo karo palikimas nužudė niekuo dėtus Ramiojo vandenyno regiono gyventojus, įskaitant japonų žvejus, ir vis dar daro įtaką vėžiniams susirgimams šiandieniniame pasaulyje.
Šaltojo karo laikų grėsmė
1954 kovo 1-ąją, JAV kariuomenė Bikinio atole Maršalo salose (panašiu atstumu nutolęs nuo Japonijos ir Havajų salynas) surengė termobranduolinės bombos bandymus.
Tai buvo „Castle Bravo“ slaptų karinių bandymų serijos dalis. Sprogimo galia prilygo 15 mln. tonų TNT sprogmens, apytikriai 1 tūkst. kartų galingesnė, negu JAV paleista bomba ant Hirošimos.
Nors kariškiai skelbė, jog bandymas buvo itin sėkmingais, vėliau paaiškėjo, kad jo pasekmės buvo sunkiai numanomos iš anksto. Sprogimo galia buvo tokia didžiulė, kad bos nepražudė bunkeryje pasislėpusių mokslininkų, „saugiu atstumu“ stebėjusių įvykius.
Smūginė banga pažemiui atskriejo greičiau už paties sprogimo bangą oru. Mokslininkai išgyveno, nors juos ir gerokai supurtė drebančios bunkerio sienos ir byrantys daiktai, tačiau Maršalo salų gyventojams sekėsi ne taip gerai. Maža to, kad sprogimo banga sugriovė šimtus milijardų tonų unikalaus koralinio rifo, kuris virtos radiokatyviomis šiukšlėmis, tai dar ir pražudė nenustatytą kiekį žmonių, kuriuos paveikė baisi radiacija.
Šiandien pusantro kilometro skersmens duobė matyti iš kosmoso.
Branduolinės klaidos grėsmė
Jeigu Šiaurės Korėja nuspręstų susprogdinti vandenilinę ar termobranduolinę bombą – pačią galingiausią Ramiajame vandenyne – vienintelė mūsų viltis yra, kad tai bus daroma toli nuo paviršiaus.
Jeigu Šiaurės Korėja sugebės paleisti branduolinę galvutę tarpkontinentine balistine raketa, tai reikštų, kad šalis jau turi tokias technologijas, kurios leidžia pakankamai sumažinti bombos dydį ir „nuskraidinti“ ją iki JAV pakrantės.
Dar didesnė problema yra tai, kad raketos, ypač ankstyvojoje jų bandymų stadijoje, yra linkusios „sugesti“. Šiaurės Korėjos raketa pakeliui į numatytą taikinį gali subyrėti, ji gali nukrypti nuo kurso ar detonuoti per anksti.
„Šio konflikto įkarštis ir statymai yra aukščiausiame taške nuo pat Korėjos karo“, – leidinyje cituojamas analitikas Tristianas Webbas. – „Kim Jong-unas liepą sakė, kad … žaidimas pasiekė savo paskutinę stadiją. Jis atrodo psichologiškai pasirengęs konfliktui“.
